Naujagimis negali kitaip pasakyti, ko jis nori ar ką jaučia - rėkimas arba verksmas yra pagrindinė kūdikio bendravimo su kitais žmonėmis priemonė, svarbiausias pranešimo apie savo poreikius būdas. Rėkia prašydamas, rėkia pykdamas, rėkia guosdamasis. Išgirdę verkiantį vaiką, turime dvi pasirinkimo galimybes: ignoruoti arba reaguoti, t.y., atsiliepti.
Anksčiau buvo įprasta sakyti, jog nereikia skubėti imti pravirkusį kūdikį ant rankų, neva taip jis lepinamas, augs kaprizingas ir nesavarankiškas. Tačiau rėkimas yra kūdikio kalba, bendravimo priemonė. Jeigu niekas nesiklauso, vaikas supras vieną dalyką - su juo nenorite bendrauti. Vaikas darysis užsisklendęs savyje ir gali nustoti pranešti apie savo poreikius, o jo tėvai neteks galimybės pažinti savo kūdikį. Nuolat užgniauždami savo norus, jie liks prislėgti ir nusiminę, bus nedrąsūs ir nekalbūs, ir galiausiai užaugs pernelyg droviais ir nepasitikinčiais savimi arba bejėgiškai nervingais žmonėmis.

Dažniausiai kūdikiai rėkia, kai nori valgyti, tačiau alkis yra toli gražu ne vienintelė galima verksmo priežastis. Kūdikis gali protestuoti jausdamas karštį, šaltį, nepatogumą dėl sušlapusių arba suteptų vystyklų ar sauskelnių, veržiančių per ankštų drabužėlių. Dar kūdikiai rėkia, kai jiems skauda, išsigandę vienumos, arba tiesiog nuobodžiaudami.
Visgi, egzistuoja ir terapinė verksmo prasmė. Aletha Solter nuomone, nuo kūdikystės vaikai sumažina streso sukeltą įtampą savais būdais: pravirksta, pyksta ar juokiasi. Verksmas yra įprasta reakcija į nerimą keliančias situacijas, kurių vaikas negali išspręsti. Kai vaikas išnaudoja visus turimus susidorojimo su stresu įgūdžius, verksmas yra automatinis ir natūralus.
| Priežastis | Požymiai |
|---|---|
| Fiziniai poreikiai | Alkis, šaltis, karštis, nepatogios sauskelnės. |
| Stresas ir įtampa | Didelis emocijų krūvis, aplinkos pokyčiai, nuovargis. |
| Psichologiniai poreikiai | Saugumo trūkumas, poreikis jausti mamos artumą ir kvapą. |
| Sveikatos problemos | Diegliukai, skausmas, liga. |
Kai motina jautriai atsiliepia į savo naujagimio verksmą, kai ji šį signalo-atsako įgūdį praktikuoja daug kartų ankstyvaisiais mėnesiais, tuomet ir kūdikis išmoksta kalbėti aiškiau. Suteikite mažuliui kuo daugiau signalų, kad esate kartu: glauskite prie savęs taip, kad užuostų jūsų kvapą ir girdėtų pažįstamą širdies plakimą, kalbinkite ramiu švelniu balsu ar niūniuokite kūdikiui jau girdėtą melodiją.
Taip pat svarbu ugdyti emocinio reguliavimo įgūdžius. Vaikui verkiant svarbu būti šalia ir nepalikti jo vieno. Pripažinkite vaiko jausmus, sakydami: „Suprantu, kad tau dabar liūdna“ arba „Tu gali pykti“. Jei įmanoma, pašalinkite priežastį, o jei ne - kantriai mokykite vaiką susitaikymo su šiomis situacijomis.
Dauguma tėvų jau yra susipažinę su tokia problema: vaikas pripratintas prie rankų, ir vos tik kas nutinka - reikalauja ir verkia, kad jį paimtų ant rankų. Visų pirma, visos mamos ir tėčiai turėtų žinoti, kad ne visuomet vaikas verkia dėl šios priežasties - gali būti ir visai kitos priežastys. Klaidinanti nuomonė, kad per didelis švelnumas išpaikins atžalą; pirmomis savaitėmis tai neįmanoma.

Visada prisiminkite, jog vaikui labiausiai reikia laimingos ir besišypsančios mamos. Jautri globa padeda vaikui pajusti ir suprasti, kad jis yra mylimas, jo aplinka yra saugi, ir kad jis gali būti pasitikintis savimi, drąsus ir aktyvus pažindamas pasaulį.
tags: #vaikas #verkia #be #priezasties