Ar leisti vaikui kartu miegoti vienoje lovoje? Ši dilema ramybės neduoda daugeliui tėvų. Viena iš galimų variantų - tėvų lova, jeigu ji yra pakankamai didelė. Motinai taip net patogiau - nesikeliant iš lovos kūdikį galima pamaitinti, užmigdyti. Vaikas su tėvais vienoje lovoje ar kambaryje gali miegoti iki 4-5 metų. Psichiatrė paaiškino, kad iki penkerių metų vaikas sapnuoja košmarus, jam kyla įvairių baimių. Šis gyvenimo tarpsnis gana sudėtingas - dieną patirtas stresas sugrįžta naktį. Vaikai sapnuoja košmarus, atsibunda. Jei toks vaikas ištremiamas į kitą kambarį, išjungiama šviesa ir uždaromos durys, jis naktį gali išgyventi siaubą ir nesuprasti, kas vyksta. Mažylis suvokia, jog pagalbos nesulauks. Specialistai, dirbantys su mažus vaikus auginančiomis šeimomis, įspėja, kad amerikietiškas gyvenimo modelis, kai tėvai ir vaikai miega atskiruose kambariuose, netinka. Psichiatrė pastebi, jog kartais, išsikraustęs į kitą kambarį, po kurio laiko vaikas sugrįžta į tėvų miegamąjį. Miegantis atskirame kambaryje vaikas kartais atbėgęs įsiropščia į tėvų lovą. Kiekviena šeima žino, kas jiems tinka. Nereikia bijoti, net jei į bendrą lovą ateina didesnis vaikas. Tik reikėtų retinti tuos apsilankymus bei išsiaiškinti priežastį. Pasak specialistės, gana dažnai pačios motinos nenori atsiskirti nuo vaiko ir iškraustyti jį į kitą kambarį. Jei sukakus penkeriems vaikas atsisako miegoti kitame kambaryje, pravartu pasitarti su specialistu.
Naktį stresą vaikui gali sukelti įvairios baimės ar susapnuotas košmaras, tad jie atsibunda, verkia. Skubios tėvų paramos naktį vaikui gali prireikti ir dėl įvairių sunegalavimų ar pakilusios temperatūros. Jei vaikas miega atskirai nuo tėvų, baimė ir skausmas naktį tik dar labiau sustiprėja. Tėvams greitai suteikus pagalbą, mažylis pasijaučia saugus. Tad per laiką susiformuoja nuostata, kad prireikus vaikas visada gaus pagalbą. Tokie paaugliai būna labiau savarankiški, sugeba išreikšti save, apginti, susitvarkyti su problemomis. Nuo mažens įpratę ieškoti saugumo vaikai lengviau išgyvena paauglystę.
B. Nastopkaitė atkreipia dėmesį, kad miegojimas šalia tėvų kūdikį apsaugo nuo nelaimingų atsitikimų. Dėl iki galo nesusiformavusio organizmo naujagimis gali pradėti dusti, springti. Net sveikus kūdikius kartais ištinka staigi mirtis, tad svarbu, kad kuo arčiau būtų suaugęs žmogus. B. Nastopkaitė nesutinka su tėvų skundais, kad miegant su kūdikiu vienoje vietoje nukenčia intymus šeimos gyvenimas. Tačiau miegant su kūdikiu vienoje vietoje nereikėtų pamiršti ir galimų pavojų. Mažylio patariama nemigdyti ant vandens čiužinio, nes užspaudęs nosį jis gali uždusti. Psichiatrė įspėja, kad turintys priklausomybių nuo alkoholio ar kvaišalų tėvai kūdikį turėtų migdyti atskirai.
Miegojimas vienoje lovoje su tėvais nelepina vaiką, o skatina jo brendimo procesą. Šiuo atveju labai svarbu tai, kiek ilgai mažylis miega bendroje šeimos lovoje. Dažnai vaikai patys savo noru palieka tėvų lovą.
Itin svarbu ir tai, kad tėvų sprendimui nedarytų įtakos visuomenės nuostatos - geriausia įvertinti individualias aplinkybes ir priimti sprendimą, tinkamiausią pačiai šeimai.
Tėvai turėtų vengti miegoti kartu su vaiku, jei jie yra vartoję alkoholio arba narkotikų. Amerikos pediatrų akademija (AAP) pasisako griežtai prieš bendrą miegą su jaunesniais nei 1 metų vaikais. AAP rekomenduoja pirmus 6 vaiko gyvenimo mėnesius miegoti atskirose lovose, bet viename kambaryje, nes ši saugi praktika gali labai sumažinti SIDS riziką.
Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO) nustatė, jog rekomenduojamas sėdimas laikas prie ekranų, vaikams iki 5 metų, turėtų būti mažiau nei 1 valanda - kuo mažiau tuo geriau. Taip pat, Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja, jog ši valanda turėtų būti skirta edukaciniam turiniui su tėvais ir ekranai privalomai išjungiami likus bent 30 minučių iki miego. Uždelstas miego ciklas. Tyrimai rodo, jog vaikai (net iki 17 metų), praleidžiantys laiką iki miego prie ekranų skundžiasi prasta miego kokybe - užmiega sunkiau, išmiega prasčiau, nueina miegoti vėliau. Vaikai ir paaugliai, kurie nepakankamai ilsisi, turi didesnę riziką patirti traumų, susirgti depresija net priaugti svorio. Nerimo simptomai ir košmarai. Maži vaikai, kuriems dar trūksta protinių gebėjimų racionalizuoti tai, ką jie matė, gali įsijausti į savo baimes ir patirti nerimą. Atlikti tyrimai rodo, jog vaikai, kurie praleidžia daugiau nei valandą prie ekranų miega prasčiau, dažnai pabunda dėl patiriamo nerimo. Taip pat, košmarai pasikartoja kur dažniau vaikams ir paaugliams, kurie žiūri televizorių prieš pat miegą.
Kokia veikla užsiimti iki miego ir kad vaikams nereikėtų praleisti daug laiko prie TV ar telefono ekranų? Skaitymas, stalo žaidimai, muzikos klausymasis, pasivaikščiojimas.
Jeigu namuose yra du pakankamai platūs čiužiniai, viduryje liks užtektinai vietos ir atžalai. Jeigu vaikų daugiau, atitinkamai reikia rinktis didesnę lovą, kad į ją tilptų visi mažyliai. Taip pat žr. Visos šios priemonės užkerta kelią staigios kūdikio mirties sindromui. Tai įrodė Amerikos pediatrų akademijos atliktas tyrimas. Jeigu laikysitės aukščiau išvardintų nuostatų, suteiksite galimybę savo atžalai gerai išsimiegoti.
Galima išbandyti vaikišką lovelę, kuri prisitraukia prie lovos šono arba įsigyti tradicinį lopšį, kuris būtų tiesiog visai šalia tėvų miegamos lovos, todėl kūdikis, norint jį pamaitinti ar jam suverkus, būtų pasiekiamas ranka.
Jei sukakus penkeriems vaikas atsisako miegoti kitame kambaryje, pravartu pasitarti su specialistu. Pavyzdžiui: „Tu jau esi didelis ir labai atsakingas, todėl dabar galime pabandyti, kad tu miegotum savo kambaryje, bet žinok, kad aš visada būsiu šalia, jeigu reikės mano pagalbos.“
Vaikams, ypač mažiems, tėvų buvimas naktį suteikia saugumo jausmą, ypač jei jie išgyveno košmarus, pabudo naktį dėl baimių ar tiesiog ieško artumo, taip pat emociniai sunkumai, tokie kaip nerimas, gali skatinti vaikus naktį ieškoti tėvų pagalbos.
Be to, apkabinimas prieš miegą stiprina ryšį su tėvais ir yra svarbus vaiko vystymuisi. Tai tarsi tam tikras „užbaigimo“ ritualas, kuris vaikui suteikia emocinį komfortą ir užtikrina, kad jis yra mylimas ir saugus.
Galima pasikalbėti su vaiku ir paaiškinti, kad asmeninė erdvė yra svarbi, tačiau vis tiek jie visada bus šalia, jei reikės pagalbos. „Paauglystėje vaikai pradeda intensyviau formuoti savo tapatybę ir dažnai nori daugiau nepriklausomybės, todėl nenori, kad tėvai jiems įeitų į kambarį ar apkabintų. Tai natūralus vystymosi etapas.
Vaikai prašo neiti į jų kambarius ne šiaip sau. Jei vaikas yra vyresnis, svarbu užtikrinti, kad jis turėtų privatumo jausmą. Šiuo atveju kambario durys gali būti uždaromos, o jei vaikas nenori, kad kas nors įeitų, tėvai turėtų gerbti jo erdvę, nors, žinoma, neignoruodami savo atsakomybės dėl vaiko saugumo.
Kai kambaryje gyvena du berniukai, situacija gali būti paprastesnė, tačiau vis tiek reikėtų atsižvelgti į individualius jų poreikius ir vystymąsi. Tai ypač aktualu, kai vaikai yra skirtingo amžiaus ir turi skirtingus interesus. Dviem berniukams gali būti lengviau bendrauti ir dalintis daiktais, tačiau kartu jie gali patirti daugiau konkurencijos. Tokiu atveju tėvai gali paskatinti juos dirbti komandoje arba turėti savo asmeninius daiktus, kad nesusidarytų nesutarimai dėl bendro naudojimo. Tais pačiais principais gali vadovautis ir tėvai, auginantys dvi mergaites viename kambaryje.
Taip pat žr.
Jeigu laikysitės aukščiau išvardintų nuostatų, suteiksite galimybę savo atžalai gerai išsimiegoti.
Kai kurios šeimos šį sprendimą priima norėdamos būti artimesnės su mažyliais, kitos - tiesiog dėl praktinių sumetimų ir patogumo. Daugelis tėvų susiduria su varginančiais iššūkiais, kai tenka naktį keltis dešimtis kartų, todėl siekdami patogumo, tiesiog nusprendžia miegoti kartu.
Miegojimas bendroje lovoje turi daug privalumų, ypač auginant kūdikius ir mažus vaikus. Pirma, galite stebėti savo atžalos miegojimą. Tai daugiausiai susiję su kvėpavimo kontrole, kuri itin svarbi pirmuosius tris mažylio gyvenimo mėnesius.
Taigi, miegoti kartu su vaiku galima tuo atveju, jeigu: abu tėvai sutinka miegoti bendroje lovoje su vaikais; čiužinys yra pakankamai tvirtas, kad galėtų be problemų atlaikyti papildomą svorį; nėra jokių plyšių, į kuriuos vaikas galėtų nusiridenti; nei vienas iš tėvų nerūko ar nepiktnaudžiauja alkoholiu.
Rekomenduojama išbandyti vaikišką lovelę, kuri prisitraukia prie lovos šono arba įsigyti tradicinį lopšį, kuris būtų tiesiog visai šalia tėvų miegamos lovos, todėl kūdikis, norint jį pamaitinti ar jam suverkus, būtų pasiekiamas ranka.
Vaikams augant, svarbu atkreipti dėmesį į jų poreikius, kad jie turėtų privatumą.
Pagal statistiką daugiausia miegančių kartu šeimų esama Skandinavijos šalyse - daugiau nei 80 proc. Tokia situacija susiklostė dėl skiriamo didelio dėmesio vaikų saugumui, taip pat daug investuojama į tėvų švietimą. Japonijoje apie 60 proc. šeimų miega kartu su vaikais. Tarp Europos šalių pagal šį rodiklį pirmauja šveicarai. Mažiausiai tokių šeimų gyvena Vokietijoje - 23 proc. Visur kitur vidurkis siekia tarp 23-39 proc. Mažiausiai kartu miegančių šeimų yra Jungtinėse Amerikos Valstijose - 11 proc. Kartu su vaiku miega tik tie tėvai, kurių atžala turi miego sutrikimų. Tačiau jau pastebima, kad tokie miegojimo įpročiai amerikiečiams atsirūgsta.

Miegojimas viename kambaryje su vaikais turi ir pliusų, ir minusų.
