Negimdinis nėštumas: priežastys, simptomai ir gydymas

Negimdiniu nėštumu vadinamas toks nėštumas, kai apvaisinta lytinė ląstelė prisitvirtina ir bręsta ne gimdoje, bet už jos ribų. Ši būklė, nors ir palyginti reta, gali kelti rimtą pavojų moters sveikatai ir gyvybei, todėl svarbu žinoti jos požymius ir galimas pasekmes.

Negimdinis nėštumas įvyksta tuomet, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje, o kitur - dažniausiai kiaušintakyje, rečiau kiaušidėje, pilvo ertmėje ar gimdos kaklelyje. Kadangi šios vietos nėra pritaikytos vaisiaus vystymuisi, toks nėštumas negali tęstis, o negydomas kelia rimtą pavojų moters gyvybei.

0,5-6 proc. visų ginekologijos stacionare besigydančių moterų diagnozuojamas negimdinis nėštumas. Šis skaičius gali būti ir didesnis, nes vis daugiau pasitaiko lytiškai plintančių ligų ir uždegimų, moterys lytinį gyvenimą pradeda anksčiau, o tai didina negimdinio nėštumo riziką.

Pilvinis negimdinis nėštumas pasitaiko 0,3-0,4 proc., kiaušidinis - 0,1-0,7 proc., rudimentiniame rage - 0,1-0,9 proc. Apvaisinta lytinė ląstelė gali įsitvirtinti ampulinėje kiaušintakio dalyje, sąsmaukoje ir gimdinėje kiaušintakio dalyje. Kartais negimdinį nėštumą būna sunku diagnozuoti dėl įvairių lokalizacijos formų. Lytinė ląstelė gali prisitvirtinti taukinėje, raiščiuose, pilvaplėvėje, net kepenyse.

Šis negimdinis nėštumas gali būti pirminis arba antrinis. Pirminis negimdinis nėštumas - kai apvaisinta lytinė ląstelė iš karto prisitvirtina tam tikroje vietoje. Antrinis - kai ląstelė dislokuoja, t.y. kai apvaisinimas įvyksta vienoje vietoje, o paskui dėl tam tikrų priežasčių ląstelė iš kiaušintakio slenka į pilvo ertmę, ten prisitvirtina (taukinėje, žarnyno pasaituose) ir toje vietoje vystosi negimdinis nėštumas.

Kas trukdo apvaisintai ląstelei patekti į gimdą?

Tam įtakos turi anatominė kiaušintakių struktūra, peristaltika, lytinių hormonų pusiausvyra organizme, psichiniai veiksniai. Pavyzdžiui, dėl kokių nors priežasčių kyla spazmas (gali būti ir kiaušintakio spazmai) ir kiaušialąstė tam tikroje vietoje pradeda implantuotis, o ten tokių sąlygų kaip gimdoje nėra, todėl ir vystosi negimdinis nėštumas.

48 proc. negimdinio nėštumo atvejų būna dėl uždegiminių kiaušintakių pakitimų (dėl specifinių, tokių kaip gonorėja, ar dėl nespecifinių). Manoma, kad dešiniajame kiaušintakyje negimdinis nėštumas dažniau pradeda vystytis dėl to, kad toje pusėje yra kirmėlinė atauga (apendiksas) ir kartais nedideli jo pakitimai sukelia pakitimus kiaušintakio fimbrijose (jos sugauna kiaušialąstę), dėl to gali susiaurėti kiaušintakio spindis, susidaryti sąaugos, sutrikti kiaušintakio peristaltika, virpamojo epitelio funkcija - kiaušialąstė tokiu kiaušintakiu negali slinkti.

Dėl peristaltikos (raumenų tonusas priklauso nuo tam tikros mėnesinių ciklo fazės) kiaušialąstė gali slinkti gimdos link. Yra folikulinė fazė, kai kiaušintakių tonusas ir dirglumas didėja, ir liuteininė fazė (geltonkūnio susidarymo fazė), kai kiaušintakių tonusas ir dirglumas mažėja. Kiaušintakių virpamasis epitelis gamina tam tikrą sekretą, kuris padeda slinkti kiaušialąstei, o per mėnesinių ciklą kiaušintakio gleivinė taip pat kinta. Liuteininėje fazėje sekretuojančių ląstelių sekretas yra mitybinė terpė apvaisintai lytinei ląstelei ir padeda jai slinkti. O pakitus kiaušidžių funkcijai, sutrinka lytinis hormonų išskyrimas ir ląstelės slinkimas, todėl ji implantuojasi ten, kur nėra sąlygų vystytis.

Dažniausios negimdinio nėštumo priežastys:

• Ankstesnės dubens ar kiaušintakių infekcijos, įskaitant lytiniu keliu plintančias ligas (pvz., chlamidiozė).
• Kiaušintakių operacijos ar randai po uždegimų.
• Spiralės (IUD) naudojimas.
• Hormoniniai sutrikimai.
• Rūkymas, kuris mažina kiaušintakių raumenų veiklą.
• Amžius (vyresnės moterys yra didesnės rizikos grupėje).
• Pagalbinis apvaisinimas.
• Įvairūs pažeidimai operacijų metu.

Negimdinio nėštumo simptomai

Iš pradžių simptomai gali būti labai panašūs į įprasto nėštumo požymius: mėnesinių nebuvimas, jautrios krūtys, nuovargis, lengvas pilvo tempimas. Tačiau po kelių savaičių pasireiškia specifiniai simptomai, kurie rodo, kad nėštumas vyksta ne gimdoje:

• Aštrus, vienpusis pilvo ar dubens skausmas.
• Kraujavimas iš makšties (dažnai silpnas ar tamsiai rudas).
• Skausmas pečių srityje (kai plyšta kiaušintakis ir kraujas dirgina diafragmą).
• Galvos svaigimas, silpnumas ar alpimas - ženklas, kad galėjo prasidėti vidinis kraujavimas.

Negimdinis nėštumas gali nutrūkti dvejopai: įvyksta kiaušintakinis abortas (gemalas atsiskiria ir išstumiamas į pilvo ertmę) arba kiaušintakis trūksta. Kiaušintakinis abortas dažniausiai įvyksta tais atvejais, kai kiaušialąstė bręsta didesnėje erdvėje, t.y. ampulinėje kiaušintakio dalyje. Jeigu įvyksta abortas, moteris kraujuoja, tačiau ji kraujuoja lėtai. Gydytojui nesunku nustatyti diagnozę, nes atliekant tyrimus matomas kraujas pilvo ertmėje.

Lytinę ląstelę iš kiaušintakio spindžio pusės dengia plona gleivinė, kurią choriono gaureliai pragraužia, susidaro kraujosruva, gemalas atsiskiria nuo kiaušintakio sienos, paprastai žūva ir antiperistaltikos išstumiamas į pilvo ertmę. Iš kiaušintakio išstumiamas kraujas kaupiasi užgimdinėje įduboje. Moterims paprastai sutrinka mėnesinių ciklas (vėluoja). Kiaušintakinis negimdinis nėštumas gali išaiškėti gana anksti - dažniausiai diagnozuojamas 5-6 savaičių nėštumas. Moteris pradeda jausti sąrėminio pobūdžio skausmus, lyg kyla noras tuštintis, pasirodo tamsių kraujingų išskyrų, užgimdinėje įduboje palpuojamas skausmingas darinys, ultragarsu matoma laisvo kraujo - įtariamas negimdinis nėštumas ir ligonė guldoma į ligoninę.

Jeigu kiaušialąstė implantuojasi siauriausioje kiaušintakio dalyje, tai abortas neįvyksta, bet trūksta kiaušintakis. Tai įvyksta žaibiškai ir moteris per 1-2 valandas gali taip nukraujuoti, jog praranda sąmonę, o pilvo ertmėje jau būna iki 3 litrų kraujo, nes kraujuoja iš aortos. Kiaušintakis maitinamas iš gimdos ir kiaušidės arterijų, o kiaušidės arterija išeina iš aortos, todėl kraujavimas yra labai gausus.

Diagnostika ir gydymas

Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami keli tyrimai: ultragarsas - parodo, ar gimdoje yra vaisius, ar nėštumas vystosi kitur; kraujo tyrimas - matuojamas hormono hCG kiekis (jei jis auga lėčiau nei įprastai, tai gali rodyti negimdinį nėštumą); kai kuriais atvejais - laparoskopija, leidžianti tiesiogiai apžiūrėti kiaušintakius.

Negimdinis nėštumas reikia skirti nuo gimdos priklausinių uždegimų bei apendicito. Žinoma, diagnozę nustato tik gydytojas. Tačiau sutrikus mėnesinėms, atsiradus sąrėminio pobūdžio skausmui ar “tepant” kraujingoms išskyroms, moteris būtinai turi kreiptis į gydytoją, kad būtų galima laiku nustatyti negimdinį nėštumą. Jam diagnozuoti pasitelkiamas ultragarsas, laparaskopinis tyrimas. Laparaskopinio tyrimo metu galima pro bambos žiedą apžiūrėti mažojo dubens organus ir įvertinti, kaip atrodo kiaušintakiai, kiaušidės, gimda, kokia jų peristaltika, galima patikrinti net kiaušintakių praeinamumą suleidus dažo medžiagos. Kontroliuojant laporaskopu galima daryti net operacijas (todėl moteriai nedaromas pilvo sienos pjūvis, ir po 2-3 dienų ji jau gali išvykti į namus).

Gydymas priklauso nuo nėštumo stadijos ir moters būklės. Vaistinis gydymas (metotreksatas) - taikomas, kai nėštumas nustatomas anksti ir nėra vidinio kraujavimo. Vaistas sustabdo vaisiaus augimą, o organizmas jį natūraliai pašalina. Chirurginis gydymas - atliekamas, kai kiaušintakis plyšta arba gresia vidinis kraujavimas. Paprastai tai daroma laparoskopijos būdu, siekiant pašalinti pažeistą audinį ar kiaušintakį.

Kiaušintakinis negimdinis nėštumas dažniausiai operuojamas. Kauno medicinos universiteto Ginekologijos ir akušerijos klinikoje visais įmanomais atvejais atliekamos tausojančios operacijos (tai sudaro apie 70 proc.). Jeigu yra kiaušintakinis abortas, mes visada gydome konservatyviai, suleisdami tam tikro medikamento arba tiesiog “išgramdome” pažeistą vietą, išsaugodami kiaušintakį. Jeigu ligonė neturi vaikų, darome mikrochirurginę operaciją, kad moteris ateityje galėtų pastoti.

Prognozės ir ateitis

Taip, dauguma moterų po negimdinio nėštumo gali sėkmingai susilaukti vaikų. Jei pažeistas tik vienas kiaušintakis, kitas dažniausiai lieka visiškai funkcionalus. Vis dėlto rekomenduojama:

• Palaukti bent 3-6 mėnesius iki kito pastojimo.
• Pasitarti su ginekologu dėl tyrimų ir sveikatos būklės.
• Pasirūpinti infekcijų prevencija ir mesti rūkyti, jei tai aktualu.

Jeigu moteris patyrė vieną negimdinį nėštumą, antrojo negimdinio nėštumo tikimybė yra didesnė, nes gali atsirasti anatominių pakitimų, sutrikti peristaltika. Todėl jeigu buvo negimdinis nėštumas, prieš pastojant būtinai reikia baigti gydyti, vykdyti visus gydytojų nurodymus, gydytis sanatorijoje.

Planuodama nėštumą moteris pirmiausia turėtų pasitikrinti pas ginekologą (ypač tais atvejais, jeigu yra rizikos faktorių). Ginekologas tokiu atveju įvertina germinacinę funkciją, pasižiūri, ar nėra uždegimo - tuomet nėštumą planuoti saugiau, nors medikai niekada neužtikrina visiško saugumo.

Emocinė pusė - ne mažiau svarbi. Negimdinis nėštumas dažnai palieka ne tik fizinį, bet ir emocinės traumos pėdsaką. Sielvartas, kaltės jausmas ar baimė dėl ateities yra natūralūs. Tokiu metu labai svarbu nebijoti kreiptis psichologinės pagalbos, kalbėtis su partneriu, šeima ar specialistais.

tags: #negimdinis #nestumas #tevu #darzelis

• embrionų skaičius dirbtinio apvaisinimo procedūroje
• Atraskite Eglės Radišauskienės gyvenimo kontekstą
• Sužinokite apie jausmus po aborto
• paukščių kiaušinių spalvų įvairovė
• Akvariumo priežiūra nėščiai žuvytei