Nagų kramtymas: priežastys, pasekmės ir veiksmingi būdai, kaip padėti vaikui ir suaugusiam

Nagų kramtymas nėra vien tik nehigieniškas įprotis. Už jo dažnai slypi žmogaus psichologinio diskomforto ir nesaugumo problemos. Nemaža dalis žmonių tam tikrais gyvenimo etapais kramto nagus, o tarp vaikų ir paauglių šis įprotis dar dažnesnis. Nagų kramtymas dažnai ignoruojamas, tačiau jis gali būti gilesnių emocinių problemų atspindys - nuo pervargimo ar streso iki obsesinio-kompulsinio sutrikimo. Net jei nagai kramtomi tik iš nuobodulio, ilgainiui tai ne tik pažeidžia nago struktūrą, bet ir gali atverti kelią bakterijoms, sukelti skausmą, paraudimą ar net kraujavimą. Logiški paaiškinimai, kad po nagais kaupiasi nešvarumai ir bakterijos, kurie per burną patenka į organizmą, arba tai, kad per pažeistą odą aplink nagus gali įsimesti infekcija, neveikia, nes nagus kramtome automatiškai, dažnai net nesuvokdami paties veiksmo. Taigi, straipsnyje aptarsime, kodėl žmonės kramto nagus ir kokie metodai padeda su tuo susidoroti.

Kodėl vaikas (ar suaugusysis) kramto nagus?

Kodėl žmonės kramto nagus, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatru-psichoterapeutu Eriku Stankūnu. Kas lemia tai, kad daugelis žmonių - tiek vaikų, tiek suaugusiųjų - ima kramtyti nagus ir ilgainiui nebegali sustoti? Svarbu suprasti, jog nagų kramtymas dažniausiai nėra sąmoningas pasirinkimas. Daugelis žmonių kramto nagus nesuvokdami, kad tai daro - prieš miegą, žiūrėdami televizorių, spręsdami stresines situacijas ar net mokydamiesi. Šis įprotis formuojasi kaip refleksinis elgesys, kuris padeda organizmui nurimti - ypač vaikystėje, kai emocijų valdymo mechanizmai dar nėra pilnai išsivystę. Mokslinėje literatūroje šis elgesys vadinamas onichofagija.

Nagų kramtymo priežastys

Dažniausiai nagų kramtymą sukelia emocinės būsenos: stresas, nerimas, nuobodulys ar dėmesio koncentracijos sutrikimai. Nagų kramtymas įsijungia kaip gynybinis psichikos mechanizmas. Žmogus taip pašalina vidinę įtampą, nes geresnio būdo tuo momentu neranda.

Psichiatras-psichoterapeutas Erikas Stankūnas teigia: „Poreikis kramtyti nagus gali būti impulsų kontrolės sutrikimo arba obsesinio kompulsinio sutrikimo, kitaip dar vadinamo įkyrumų sindromu, simptomas. Pirmuoju atveju žmogus automatiškai kramto nagus, beveik nesuvokdamas ir dažnai net nesipriešindamas tokiam impulsui. O esant įkyrumų sindromui, žmogus supranta nagų kramtymo netikslingumą, bet tuo pačiu metu jaučia stiprų, įkyrų poreikį kramtyti nagą, nes tai suteikia jam trumpą nusiraminimą.“

Poreikis kramtyti nagus paaštrėja stresinėse situacijose, pavyzdžiui, per egzaminą, taip pat gyvenime įvykus reikšmingiems pokyčiams. Gimus naujam šeimos nariui, vaikui gali sumažėti saugumo jausmas, nes jam sunku suvokti, kodėl pakito tėvų elgesys jo atžvilgiu ir reikia dalytis dėmesiu su broliu ar sese. Nagus kramtyti žmogus gali pradėti ir dėl to, kad nebesugeba įvykdyti jam keliamų ar jo paties sau išsikeltų užduočių, pavyzdžiui, gerai besimokantis vaikas gali patirti vidinį stresą, jei suprastėja pažymiai mokykloje, net jei jo niekas dėl to nesmerkia ar nespaudžia. Mažesni vaikai patiria diskomfortą, kai nesuvokia, ko iš jų reikalauja ar tikisi tėvai. Nagų kramtymas yra dažnas įprotis, kuris gali būti susijęs su stresu, nerimu, įtampa ar kaip išsiugdytas refleksas tam tikroms situacijoms. Tai tampa nesąmoningu būdu malšinti įtampą ar susikaupti.

Kramtydami nagus raminasi ne tik vaikai ir paaugliai, yra ir suaugusių žmonių iki gyvuonies nugraužtais nagais. Galima išskirti šias nagų kramtymo priežastis:

• Atsitiktinis veiksmas: gali būti, kad vaikas nagus ėmė kramtyti visai netyčia - tiesiog įkišo pirštuką burnon ir suprato, kad nageliai lengvai nusikramto.
• Nerimas, stresas, įtampa: įvairūs pasikartojantys veiksmai ir įpročiai padeda vaikams nurimti, nukreipti mintis ir nuslopinti užplūdusias sunkias emocijas.
• Nuobodulys.
• Būdas susikaupti.
• Mėgdžiojimas.
• Nesąmoningas įprotis: verta stebėti vaiką ir suprasti, kada nagučiai kramtomi - galbūt vaikas užsimiršta žiūrėdamas televizorių, maigydamas planšetinį kompiuterį, žaisdamas.

Toliau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindines nagų kramtymo priežastis:

Kokių problemų sukelia nagų kramtymas?

Nagų kramtymas, nors dažnai atrodo nekaltas, tačiau nukramtyti nagai sukelia ne tik estetinį diskomfortą, bet ir gali turėti rimtesnių pasekmių.

Žiūrint iš fiziologinės pusės, nuolat kramtant nagus, gali pasikeisti nago ir pirštų galiukų anatomija. Mokslinėje literatūroje šis elgesys vadinamas onichofagija, ir nors sveikatai šis įprotis dažniausiai nėra pavojingas, ilgainiui jis gali sukelti nagų deformacijas, odos pažeidimus aplink nago guolį, infekcijas ir net dantų ar žandikaulio pažeidimus. Odoje aplink apgraužtą nagą dažnai formuojasi pūlingi uždegimai, o vėliau ir randai. Infekcijos užkratas gali patekti iš burnos per pažeistą odą arba atvirkščiai, iš panagių, kur kaupiasi nešvarumai, per burną į organizmą.

Be to, nukramtyti nagai dažnai sukelia gėdą, mažina pasitikėjimą savimi. Paauglystėje ir vyresniame amžiuje žmogus supranta, kad nukramtyti nagai neatitinka visuomenėje priimtų estetinių standartų, todėl pradeda gėdytis savo rankų, jas slepia. Tai gali apsunkinti žmogaus socialinį gyvenimą, menkinti savivertę. Merginos dėl nukramtytų nagų negali pasidaryti ryškesnio manikiūro. Moterų žurnaluose dažnai patariama kramtančioms nagus pasidaryti brangų manikiūrą, kad būtų gaila jį gadinti graužiant nagus. Bet tai nebūtinai padeda, nes impulsas krimstelėti nagą dažnai būna nevalingas veiksmas jutiminiame, o ne sąmoningame lygmenyje.

Anot Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatro-psichoterapeuto E. Stankūno, „Nagų kramtymas yra nesąmoningas veiksmas, paprastai jis neperauga į savęs žalojimą, nes tai skirta nusiraminti ir kontroliuojamai situacijai sukurti - nukandęs nagą, žmogus pajunta palengvėjimą. Jis tarsi valdo situaciją - kremta nagą ir pasiekia aiškiai prognozuojamą rezultatą. Nereikėtų koncentruotis į patį nagų kramtymo procesą, ne jį reikia gydyti, nes tai yra tik nerimo ar streso pasekmė. Spręsti reikia pirminę problemą - saugumo ir komforto trūkumą.“

Kaip padėti nustoti kramtyti nagus? Veiksmingi metodai

Ar iš tiesų įmanoma visiškai nustoti kramtyti nagus, ir kokie metodai yra efektyviausi? Taip, nagų kramtymą galima įveikti. Visgi nagų kramtymas yra kur kas gilesnių bėdų, tokių kaip stresas, nerimas, įtampa, pasekmė. Išsprendus gilumines problemas, žmogui nebeliks poreikio raminti save kramtant nagus. Tik tais atvejais, kai nagų kramtymas yra reakcija į ūmų stresą, pavyzdžiui, laikant egzaminus ar patekus į naują kolektyvą, šis simptomas gali greitai išnykti savaime. Jei žmogus ilgą laiką kramto nagus, reikia aiškintis gilumines priežastis.

Bendri veiksmingi metodai

Veiksmingiausi sprendimai - tai elgesio keitimas, sąmoningas stebėjimas, kartaus skonio nagų priemonės ir reguliarus nagų puoselėjimas. Norint atsikratyti šio įpročio, svarbu suprasti ne tik jo priežastį, bet ir imtis realių priemonių. Štai efektyviausi būdai, kurie padeda tiek vaikams, tiek suaugusiesiems:

Sąmoningas stebėjimas

Vienas iš pirmųjų žingsnių - pastebėti momentą, kai norisi kramtyti nagus. Galite vesti paprastą dienoraštį, kuriame žymėsite kada ir kodėl užeina noras kramtyti nagus, ar atsisiųsti programėlę į savo telefoną (pavyzdžiui, Habit tracker), kuri padeda fiksuoti įpročio progresą.

Pakeiskite įprotį alternatyva

Nagų kramtymą dažnai galima perprogramuoti. Užimkite rankas: antistresiniai kamuoliukai, specialūs sensoriniai žaislai, ar net paprastas popieriaus lankstymas gali padėti. O jei norisi ką nors kramtyti - naudokite becukrę gumą. Kartais vaikui tiesiog, liaudiškai kalbant, nėra kur rankų dėti. Jums lengva koncentruoti dėmesį ir ramiai žiūrėti televizorių ar skaityti, tačiau vaikas blaškosi, ieško papildomos veiklos, jis dar neišmoko savo energijos nukreipti tik į vieną veiklą. Duokite vaikui „stebuklingą“ akmenuką, gilę ar pan. Jeigu vaikui tiesiog „niežti pirštus“ ir būtina su jais kažką daryti, duokite jam kokį nors nedidelį daikčiuką: akmenuką, gilę, dėlionės detalę ar pan. Susitarkite su vaiku, kad pajutęs poreikį kramtyti nagučius, jis užsimerks ir giliai pakvėpuos skaičiuodamas iki penkių.

Naudokite specialias kartaus skonio priemones

Šios priemonės yra veiksmingiausios, kai norisi greito rezultato. Jos veikia per skonio refleksą - priemonę reikia užtepti ant nagų, o tuomet pradėjus juos kramtyti pajuntamas kartumas. Dėl nemalonaus ir kartaus skonio noras kramtyti nagus dažniausiai dingsta. Galite išbandyti Bionike Onails Onix - priemonę nuo nagų kramtymo. Tepti reikia kelis kartus per dieną, ypač po rankų plovimo. Paaugusiam vaikui galima nagus nulakuoti bespalviu, karčiu nagų laku ar patepti specialiu tepalu, padedančiu atprasti nuo nagų kramtymo. Tačiau prieš naudojant šią priemonę būtina tartis su vaiku, išsiaiškinti ar jis pats sutinka ir to nori, ar supranta, kad vėl kramtant bus labai neskanu, kad grauš burnytę. Šios priemonės jokiu būdu negalima naudoti, jeigu vaikelis dar mažas, jeigu jis dar negeba suvokti priežasties ir pasekmės.

Rūpinkitės nagų estetika ir sveikata

Tvarkingi, gražūs nagai taip pat mažina norą juos žaloti. Kai nagai atrodo prižiūrėti, atsiranda ir motyvacija juos saugoti. Tai ganėtinai veiksmingas būdas mergaitėms, ypač kai pradeda lakuoti nagus spalvotais nagų lakais. Tačiau norint tinkamai pasirūpinti savo nagais, reikia tinkamų nagų priežiūros priemonių. Galite išmėginti IDUN nagų stipriklį, Vitaminizuotą nagų aliejuką Sincero Salon bei nagų ir odelių serumą su avokadų aliejumi Žiedė, ar kitas priemones, kurias galite rasti Gintarinėje vaistinėje. Nagus galima apklijuoti specialiais gražiais nagų lipdukais, kurie patinka pačiam vaikui.

Pagalba vaikams ir emocinis palaikymas: ką gali padaryti tėvai?

Kaip padėti vaikui ar artimam žmogui, kuris kramto nagus? Anot psichiatro-psichoterapeuto E. Stankūno, didelė klaida yra barti, bausti ar gėdinti vaiką dėl apgraužtų nagų. „Nagų kramtymas nėra nevalyvumo išraiška. Kaip žinoma, nagų kramtymo priežastis yra santykinis vidinio saugumo arba vidinio komforto sumažėjimas. Tikėtina, kad kažkas konfliktiško vyksta vaiko santykiuose su artimaisiais ar kitais jam svarbiais žmonėmis - klasiokais, draugais. Vidinis konfliktas gali vykti ir santykyje su savimi tarp vidinio savęs įsivaizdavimo ir realybės reikalavimų. Į sąmonės lygmenį ištraukus nerimą ar stresą keliančią priežastį ir ją neutralizavus, nagų kramtymas baigsis savaime“, - pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas E. Stankūnas.

Bausmėmis ir gėdinimu galima pasiekti atvirkštinį rezultatą: kai su stresu ar nerimu nebegalintis savarankiškai susitvarkyti vaikas už tai yra papildomai baudžiamas, jo saugumas ir komfortas dar labiau sumažėja, o poreikis kramtyti nagus tik stiprėja. Jei fiziškai to padaryti neįmanoma, pavyzdžiui, pleistru apklijavus pirštus, vaikas ras alternatyvių nusiraminimo būdų - pradės draskyti odą, vynios plaukus ant piršto ir juos raus, barbens pirštais, gali net pradėti mikčioti.

Ar verta drausti, bausti, gėdinti? Griežti draudimai ar gėdinimas dažniausiai neveikia - veiksmingiausia strategija yra kantrybė, palaikymas ir tinkamų alternatyvų pasiūlymas. Vaikams nagų kramtymas dažnai prasideda kaip savarankiškas būdas susitvarkyti su emocijomis: nerimu, nuoboduliu, baime, net džiaugsmu. Svarbiausia - nekaltinti vaiko, o padėti jam susikurti sveikus emocijų valdymo būdus. Štai keletas praktinių patarimų tėvams:

Konkretūs patarimai tėvams

• Nesureikšminkite kiekvieno atvejo. Nuolatinis priminimas „nekramtyk“ gali kelti įtampą ir sustiprinti įprotį. Geriau stengtis nuolat palaikyti pozityvų pokalbį, domėtis kaip vaikas jaučiasi ir pabandyti išsiaiškinti, kas sukelia norą kramtyti nagus.
• Ieškokite alternatyvų rankoms užimti ir dėmesiui nukreipti. Vaikams padeda paprasti sensoriniai žaislai, antistresiniai kamuoliukai ar net piešimas. Kai jų rankos užimtos, noras kramtyti nagus sumažėja. Duokite vaikui „stebuklingą“ akmenuką, gilę ar pan.
• Naudokite saugias priemones, pritaikytas vaikams. Kai kuriais atvejais verta išbandyti specialias priemones, tepamas ant nagų, kurios nekenkia, bet atbaido nuo įpročio dėl nemalonaus skonio (rekomenduojama tik su vyresniais vaikais, gavus jų sutikimą).
• Girkite pažangą, o ne gėdinkite dėl nesėkmių. Net jei vaikas kelias dienas per savaitę nebekramto nagų - pagirkite jį. Pokyčiai vyksta palaipsniui. O pagyrimas gali dar labiau motyvuoti atsikratyti įpročio.
• Rūpinkitės nagų sveikata kartu. Įtraukite vaiką į nagų priežiūros rutiną - leiskite jam pasirinkti nagų aliejuką ar rankų kremą. Tai formuoja teigiamą ryšį su priežiūra ir palaipsniui vaikas pats norės rūpintis savo nagais.
• Trumpai kirpkite ir dildinkite vaiko nagus. Jeigu vaikas labai stipriai nusikramto nagučius, jų nukirpti nepavyks, tačiau nagus būtinai gražiai padildinkite.
• Sudrausminkite (atsargiai). Jeigu mažylis jau vyresnis ir supranta sudrausminimus, tai pasakykite, kad to nedarytų, paaiškinkite, kad taip elgtis negalima, kad nagučiai bus negražūs, kad gali skaudėti.
• Sugalvokite įspėjamąjį ženklą. Jeigu matote, kad vaikas prastai reaguoja į drausminimą žodžiu ir dėl to jaučia gėdą, galite problemą tik pagilinti. Todėl susitarkite dėl delikataus įspėjamojo ženklo.
• Nagų kramtymą pakeiskite pozityvesniu įpročiu. Susitarkite su vaiku, kad pajutęs poreikį kramtyti nagučius, jis užsimerks ir giliai pakvėpuos skaičiuodamas iki penkių.
• Manikiūras/lipdukai. Nagus galima apklijuoti specialiais gražiais nagų lipdukais, kurie patinka pačiam vaikui.
• Apdovanojimas už gražius nagučius. Susitarkite su vaiku, kad nagučiams ataugus jo lauks pasirinktas prizas.

Kada verta kreiptis į specialistą?

Kada nagų kramtymas yra daugiau nei tik blogas įprotis? Ar gali tai reikšti gilesnę emocinę ar sveikatos problemą? Jei nagų kramtymas tampa nuolatiniu elgesiu, sukelia fizinę žalą ar susijęs su emociniais sunkumais, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, psichologu ar net psichiatru. Daugeliu atvejų nagų kramtymas yra įprotis, kurį galima pakeisti taikant sąmoningus metodus ir naudojant priemones. Tačiau kartais šis elgesys reikalauja ir specialistų įsikišimo, ypač jei:

• Elgesys tampa nekontroliuojamas. Nagai nuolat kramtomi iki kraujavimo, pažeidžiama ne tik nago plokštelė, bet ir aplink esanti oda, nepavyksta sustoti net bandant sąmoningai keisti įprotį.
• Atsiranda skausmingos komplikacijos. Lėtinis uždegimas, pūlinukai aplink nagų guolį, nago deformacijos ar augimo sutrikimai, o taip pat burnos, dantenų ar dantų pažeidimai dėl nuolatinio kramtymo.
• Kartu pasireiškia emociniai sunkumai. Nagų kramtymą lydi stiprus nerimas, įtampa ar net panikos priepuoliai. Taip pat pasireiškia kiti pasikartojantys elgesio modeliai (plaukų rovimas, odos draskymas). Vaikas ar suaugusysis slepia rankas dėl gėdos ar patiria savivertės problemų.

Taigi, nors daugeliui nukramtyti nagai atrodo tiesiog nemalonus įprotis, tam tikrais atvejais tai gali būti gilesnės problemos ženklas. Jei įprotis sukelia skausmą ar trukdo kasdieniam gyvenimui - svarbu kreiptis pagalbos.

Ką gali padaryti specialistas?

Profesionali konsultacija kartu su tinkamomis priemonėmis padeda atkurti ne tik nagų būklę, bet ir emocinę pusiausvyrą:

• Psichologas ar psichoterapeutas padės atpažinti emocines šio įpročio priežastis ir pasiūlys elgesio terapiją, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją. Dirbant su mažais vaikais, pasitelkiamas žaidimų metodas, kuris leidžia išsiaiškinti, kas vaikui sukėlė tokį didelį stresą, kad jis pradėjo save raminti kramtydamas nagus. Sužinojus priežastis, tam tikrais atvejais galima jas pašalinti, pavyzdžiui, jei vaikas patiria patyčias mokykloje, galima užkirsti joms kelią.
• Dermatologas įvertins nagų pažeidimus, rekomenduos gydymą ar papildomas priežiūros priemones.
• Vaikų psichologas padės rasti žaismingus, vaikui tinkamus sprendimus be spaudimo ar gėdinimo.

tags: #vaikas #kramto #nagus

• Informacija apie Birstono darželius
• Apie juoduosius strazdus
• Apie juoduosius strazdus
• Parduokite naudotas kūdikių lovytes
• Mahometo gimtinė