Abortas: Pasaulio sveikatos organizacijos požiūris ir situacija Lietuvoje

Abortas yra sudėtingas ir prieštaringai vertinamas reiškinys, paliečiantis tiek moterų teises, tiek visuomenės moralines nuostatas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais beveik pusė visų nėštumų - 121 mln. - būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu.

Sveikatos priežiūra, užtikrinanti žmogaus teises, reikalauja, kad visi asmenys turėtų prieigą prie savalaikių ir kokybiškų nėštumo nutraukimo paslaugų. Abortas yra saugus, kai jis atliekamas naudojant PSO rekomenduojamą metodą, atsižvelgiantį į nėštumo trukmę ir reikiamus nėštumo nutraukimo įgūdžius. Nesant galimybės gauti saugios, savalaikės, prieinamos ir pagarbos nėštumo nutraukimo procedūros, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei.

Abortų statistika ir tendencijos Lietuvoje

Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atgavimo abortų skaičius sumažėjo 9 kartus. 1991 m. buvo atlikta 40765 nėštumo nutraukimų, 2000 m. - 16259, 2016 m. - 4502. Toks mažėjimas siejamas su informacijos apie nėštumo prevenciją sklaida, kontracepcijos naudojimu, kylančiu pragyvenimo lygiu ir smurto prieš moteris mažinimu.

Abortų draudimo pasekmės: tarptautinė patirtis

Europos Tarybos Parlamentinė asamblėja rezoliucijoje Nr. 1607 (2008) pažymėjo, kad „abortų draudimas nenulemia, kad jų bus mažiau, o tiesiog veda prie nelegalių abortų, kurie kur kas labiau traumuoja ir padidina besilaukiančių moterų mirties riziką“. Kaip rodo kitų šalių praktika, abortų draudimas turi atvirkštinį efektą ir dažnai sukelia sunkias pasekmes moterų gyvybei, sveikatai ir gerovei.

Efektyvios priemonės mažinti nėštumų nutraukimų skaičių yra lytinis švietimas, prieinama kontracepcija ir efektyvios paslaugos bei pagalba moterims, kurios priverstos nutraukti nėštumą dėl smurto ir skurdo. Svarbu užtikrinti, kad informacijos apie šeimos planavimą bei kontracepciją sklaida pasiektų visas moteris, ypač gyvenančias atokiuose regionuose, patiriančias skurdo ar smurto riziką.

„Krizinio nėštumo“ sąvoka ir jos problematika

Seime svarstomos įstatymo pataisos, numatančios, kad moterys, norinčios nutraukti nėštumą, būtų informuojamos apie specialias krizinio nėštumo paslaugas. Tačiau kyla klausimų dėl šio termino neutralumo. „Krizinio nėštumo sąvoka apima daugiau nei tik pačios moters nepageidaujamą nėštumą. Tai ir nėštumas, kurio pati moteris nori, tačiau nenori jos partneris, tai ir labai lauktas nėštumas, tačiau moteris sužino apie tam tikrą savo ligą arba vaisiaus vystymosi sutrikimus“, - pažymi specialistai.

Beveik 90 procentų į krizinio nėštumo centrus besikreipusių moterų, svarsčiusių apie abortą, jautė spaudimą, nebuvo palaikomos artimųjų. Todėl svarbu suteikti moteriai pagalbą, kol dar nevėlu, užtikrinant psichosocialines konsultacijas ir siūlant realią socialinę bei materialinę pagalbą, kad moterys turėtų galimybę gimdyti ir auginti vaiką, o ne desperatiškai ieškotų nelegalių būdų nutraukti nėštumą.

tags: #pasaulio #sveikatos #organizacija #abortai

• Skaityti straipsnį: Ypatingas vaikas – kelionė į tėvystės paslaptis
• Pasiruošimas gimdymui ir naujagimio priežiūra
• Nauda vaikams: ekologiški sausainiai
• Jono ir Stasio Piktuižių gimimo datos
• Pirmųjų dienų lavinimas ir pramogos