Vaikų ugdymas globojant gyvūnus: nauda ir patarimai
Gyvūnų globa - svarbus aspektas ugdant jaunosios kartos empatiją ir atsakomybę.
Švietimo įstaigos vis dažniau įtraukia įvairias programas ir projektus, skirtus supažindinti vaikus su gyvūnų pasauliu ir skatinti rūpinimąsi jais.
Augintinis - ne tik dažno vaiko svajonė, bet ir didelė atsakomybė visai šeimai.
Vaiko teisių gynėjai pataria, ką tėvams reikėtų aptarti su vaikais prieš įsigyjant gyvūnėlį, kad jis taptų ne trumpalaikiu troškimu, o atsakingai prižiūrimu, mylimu ir pilnaverčiu šeimos nariu.
Pasak vaiko teisių gynėjos Živilės Medvedevos, vaikai iš prigimties be galo myli gyvūnus, tad nenuostabu, jog daugelis nuo mažumės svajoja namuose turėti augintinį.
„Ne veltui pirmosios mažylių vartomos knygelės dažniausiai yra apie gyvūnus, nes vaikai mėgsta atkartoti jų garsus, o pamatę lauke šunį ar katę - akimirksniu visą dėmesį sutelkia į jį.
Taip pat ir mokslininkai vienbalsiai pritaria, kad augintinis namuose vaikams suteikia džiaugsmo, o rūpestis juo teigiamai atsiliepia vaiko raidai, nes suteikia pozityvių emocijų, ugdo atsakomybės jausmą bei padeda formuotis stipresniam imunitetui“, - gyvūnų teigiamą įtaką augančiam vaikui pastebi Ž. Medvedeva.
Vaiko teisių gynėja sako, jog šilti vaiko jausmai augintiniui formuoja empatiją, atjautą bei gali padėti vaikui kurti tvirtus ir pasitikėjimu paremtus santykius su žmonėmis - šeimos nariais, draugais.
Taip pat augintinį turintis vaikas rečiau patiria vienišumo jausmą, jis dažniau būna geros nuotaikos, nes žino, kad turi ištikimą bičiulį, kuris jį besąlygiškai myli ir palaiko.
Be to, pastebima, kad bendravimas su naminiais gyvūnais gerina vaiko kalbos raidą, padeda vystytis komunikaciniams įgūdžiams.
„Kai vis daugiau vaikų pasineria į virtualų pasaulį, o daugelis ir judrius žaidimus su draugais kieme iškeičia į laiką prie kompiuterio ekrano, svarbu pabrėžti ir augintinio teikiamą naudą vaiko fiziniam aktyvumui ir sveikesnei gyvensenai.
Tad kasdienė augintinio priežiūra ir kartu aktyviai leidžiamas laikas - pavyzdžiui, šuns vedžiojimas, žaidimai namuose ir lauke, bėgiojimas ar dresūros mokymas - gali ne tik suteikti smagių akimirkų bei emocijų, bet ir neabejotinai pagerinti vaiko fizinę būklę“, - sako Ž. Medvedeva.
Pasak vaiko teisių gynėjos, sprendimas įsigyti ir namuose auginti gyvūnėlį, turėtų būti paremtas ne vien norais, bet ir tvirtu pasiryžimu bei atsakomybe juo rūpintis, prižiūrėti ir mylėti.
Svarstantiems apie augintinio įsigijimą, Ž. Medvedeva pataria prieš tai šeimos rate nuoširdžiai pasikalbėti apie būsimus pokyčius kasdienėje, įsivertinti realias laiko ir finansines galimybes bei laukiančius iššūkius.
„Pliusų, kodėl namuose reikalingas augintinis, galima paminėti išties daug, tačiau reikėtų nepamiršti, kad gyvūno auginimas gali sukelti ir tam tikrų rūpesčių - tiek skiriant dėmesio jo kasdienei įprastai priežiūrai, tiek visapusiškai rūpinantis gyvūnu, kai jis suserga ar skaičiuoja savo ilgus gyvenimo metus.
Tad prieš žengiant rimtą žingsnį - augintinio įsigijimą - kiekvienas šeimos narys turėtų atsakingai įvertinti savo galimybes rūpintis gyvūnu, suderinti asmeninę dienotvarkę su gyvūno priežiūra, atsižvelgti į augintinio laikymo namuose sąlygas bei pamatuoti finansines galimybes“, - pataria Ž. Medvedeva.
Ji primena, jog gyvūnas jausis saugus ir mylimas galėdamas apsigyventi tokiuose namuose, kuriuose yra laukiamas ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų, nes sprendimą dėl ilgalaikės draugystės vieningai priėmė visi šeimos nariai.
Ekologinio ugdymo projektai darželiuose
Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ „Nykštukų“ grupės vaikučiai, kartu su ikimokyklinio ugdymo vyresn. mokytojomis Daiva Čeidiene ir Giedre Surviliene, įgyvendino ekologinio ugdymo projektą „Gyvūnai šalia mūsų“.
Projekto siekis buvo ugdyti gebėjimą pažinti gamtą ir jos gyvūniją, ją saugoti ir globoti.
Projekto veiklų metu vaikai atliko stebėjimus ir tyrinėjimus gamtoje, rengė meninių, kūrybinių darbų parodėles, vaidino, vyko į išvykas.
Vaikai aplankė Krekenavos regioninio parko ekspoziciją, susipažino su mūsų apylinkių gyvūnija.
Lankė Varnakalnio miške įrengtą „Girinio taką“, stebėjo miško aptvaruose gyvenančius danielius ir muflonus.
Pavasarį vaikučiai vaidino linksmą ir pamokančią pasakaitę apie miško gyventojų nuotykius „Bėkim, žvėrys, pažiūrėti“.
Šį lapkritį vyko baigiamasis projekto etapas - sportinė pramoga su tėveliais „Žvėrelių varžytuvės“.
Vaikučiai šiai pramogai aktyviai ruošėsi: išmoko sportinių žaidimų, dainelių, sportinių šokių, pasirinko patinkančių žvėrelių kaukes ir jomis pasipuošė.
Edukaciniai užsiėmimai mokyklose
Edukaciniai užsiėmimai mokymo įstaigose - nuolatinė Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro veikla.
Edukacinėje veikloje dalyvauja įvairaus amžiaus ir veislės šunys, tačiau visi jie būtinai yra išlaikę specialų egzaminą.
Kiekvienas edukacinis užsiėmimas turi iš anksto suplanuotą tikslą, dažniausiai - išmokyti vaikus saugaus bendravimo su šunimis pagrindų.
Edukacinis užsiėmimas - nelengva užduotis tiek jame dalyvaujančiam šuniui, tiek užsiėmimo vedėjui.
Užsiėmimo metu neturi būti net menkiausio triukšmo ir pašalinės veiklos.
Kartais tenka keturkojį draugą išvesti iš klasės ar patraukti iš užsiėmimo sūkurio.
Edukacinių užsiėmimų dalyviais dažniausiai tampa ne tik vaikai, bet ir mokytojai, auklėtojai, jų pagalbininkai.
Mokytojas/auklėtojas yra būtent tas žmogus, kuris gali ir turi padėti užtikrinti užsiėmimo sklandumą.
Užsiėmimai su šunimi yra ugdymo(si) dalis, todėl mokytojas čia taip pat labai svarbus.
Neretai esame kviečiami kaip svečiai į žmogaus saugos pamokas arba klasės valandėles.
Pasvarstykite, kaip jaučiasi šuo, kuomet jį vienas po kito glosto ir kalbina šimtas vietoje nenustygstančių mokinukų?
Penkiasdešimt?
Trisdešimt?
Saugaus bendravimo su šunimi lengviausia išmokti, teorines žinias derinant su praktika.
Juk vaikams įdomu, kaip į juos reaguos klasėje esantis šuo?
Ar užuos namuose turimo augintinio kvapą?
Svarbus ir kitas momentas: edukaciniuose užsiėmimuose negali būti jokios prievartos.
Užsiėmimai su šunimi - tai nuolatinė improvizacija.
Net ir tobulą užsiėmimo planą sudėliojęs, nenumatysi vaikų klausimų ar netikėtos reakcijos.
Integruota diena, skirta Gyvūnų globos metams paminėti
Balandžio 15 d. mokykloje vyko integruota diena, skirta gyvūnų globos metams paminėti.
Penktokai žiūrėjo jautrų filmą apie šuns ir jo šeimininko draugystę „Hačiko. Šuns istorija“, aptarė jį ir piešė pagrindinį šio filmo herojų - Hačiko.
Kai kurie mokiniai, kuriuos sužavėjo filmo idėja, sukūrė trumpus aprašymus apie savo augintinius.
Antrokai paruošė pristatymus apie savo augintinius arba jiems gražiausius gyvūnus.
Taip pat žiūrėjo Klaipėdos lėlių teatro lėlių spektaklį ,,Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė”, kuris vaikams paliko nepamirštamą įspūdį, sukėlė daug klausimų ir diskusijų.
Per etikos pamoką šeštokai aptarė, kuo žmogus savitas, kuo išsiskiria iš kitų gyvų būtybių.
Mokiniai prisiminė, kokius gyvūnus yra auginę bei įvardijo filmus, kuriuose atsispindi žmogaus ir gyvūno santykiai.
Surašė požymius, kurie būdingi žmogui ir kurie gyvūnui.
Aptarė, jog instinktai, fiziologiniai ir psichikos procesai, vykstantys žmogaus organizme, būdingi visiems žmonėms.
Kiekvienas gyvūnas taip pat turi instinktus, tačiau, kad gyventų ir kurtų, žmogui nepakanka vien įgimtų gebėjimų.
Labai svarbu, kad jis nuolat ugdytų mąstymo, suvokimo, kūrybines ir kitas savo galias.
Per matematikos pamokas mokiniai sprendė tekstinius uždavinius apie paukščius, gyvūnus, o štai lietuvių kalbos pamokose mokiniai kūrė tekstus apie gyvūnus, juos pristatė klasės draugams.
Per rusų kalbos pamokas kalbėjo apie pomėgius ir savo augintinius.
Muzikos pamokose mokiniai kalbėjo apie muzikos reikšmę gyvūnams: grupėse ieškojo informacijos apie muzikos daromą įtaką šunims, katėms, žiurkėms ir karvėms.
Antrokai aptarė, kokie gyvūnai asocijuojasi su artėjančiomis šv. Velykomis, dainavo velykines dainas ir spalvino muzikinį - velykinį sveikinimą.
Džiaugiamės, kad mokinukai suprato, kodėl ir kaip reikia rūpintis gyvūnais.
Gyvūnų auginimo nauda vaikams
Gyvūnų globa - svarbus aspektas ugdant jaunosios kartos empatiją ir atsakomybę.
Švietimo įstaigos vis dažniau įtraukia įvairias programas ir projektus, skirtus supažindinti vaikus su gyvūnų pasauliu ir skatinti rūpinimąsi jais.
Augintinis - ne tik dažno vaiko svajonė, bet ir didelė atsakomybė visai šeimai.
Vaiko teisių gynėjai pataria, ką tėvams reikėtų aptarti su vaikais prieš įsigyjant gyvūnėlį, kad jis taptų ne trumpalaikiu troškimu, o atsakingai prižiūrimu, mylimu ir pilnaverčiu šeimos nariu.
Pasak vaiko teisių gynėjos Živilės Medvedevos, vaikai iš prigimties be galo myli gyvūnus, tad nenuostabu, jog daugelis nuo mažumės svajoja namuose turėti augintinį.
„Ne veltui pirmosios mažylių vartomos knygelės dažniausiai yra apie gyvūnus, nes vaikai mėgsta atkartoti jų garsus, o pamatę lauke šunį ar katę - akimirksniu visą dėmesį sutelkia į jį.
Taip pat ir mokslininkai vienbalsiai pritaria, kad augintinis namuose vaikams suteikia džiaugsmo, o rūpestis juo teigiamai atsiliepia vaiko raidai, nes suteikia pozityvių emocijų, ugdo atsakomybės jausmą bei padeda formuotis stipresniam imunitetui“, - gyvūnų teigiamą įtaką augančiam vaikui pastebi Ž. Medvedeva.
Vaiko teisių gynėja sako, jog šilti vaiko jausmai augintiniui formuoja empatiją, atjautą bei gali padėti vaikui kurti tvirtus ir pasitikėjimu paremtus santykius su žmonėmis - šeimos nariais, draugais.
Taip pat augintinį turintis vaikas rečiau patiria vienišumo jausmą, jis dažniau būna geros nuotaikos, nes žino, kad turi ištikimą bičiulį, kuris jį besąlygiškai myli ir palaiko.
Be to, pastebima, kad bendravimas su naminiais gyvūnais gerina vaiko kalbos raidą, padeda vystytis komunikaciniams įgūdžiams.
„Kai vis daugiau vaikų pasineria į virtualų pasaulį, o daugelis ir judrius žaidimus su draugais kieme iškeičia į laiką prie kompiuterio ekrano, svarbu pabrėžti ir augintinio teikiamą naudą vaiko fiziniam aktyvumui ir sveikesnei gyvensenai.
Tad kasdienė augintinio priežiūra ir kartu aktyviai leidžiamas laikas - pavyzdžiui, šuns vedžiojimas, žaidimai namuose ir lauke, bėgiojimas ar dresūros mokymas - gali ne tik suteikti smagių akimirkų bei emocijų, bet ir neabejotinai pagerinti vaiko fizinę būklę“, - sako Ž. Medvedeva.
Pasak vaiko teisių gynėjos, sprendimas įsigyti ir namuose auginti gyvūnėlį, turėtų būti paremtas ne vien norais, bet ir tvirtu pasiryžimu bei atsakomybe juo rūpintis, prižiūrėti ir mylėti.
Svarstantiems apie augintinio įsigijimą, Ž. Medvedeva pataria prieš tai šeimos rate nuoširdžiai pasikalbėti apie būsimus pokyčius kasdienėje, įsivertinti realias laiko ir finansines galimybes bei laukiančius iššūkius.
„Pliusų, kodėl namuose reikalingas augintinis, galima paminėti išties daug, tačiau reikėtų nepamiršti, kad gyvūno auginimas gali sukelti ir tam tikrų rūpesčių - tiek skiriant dėmesio jo kasdienei įprastai priežiūrai, tiek visapusiškai rūpinantis gyvūnu, kai jis suserga ar skaičiuoja savo ilgus gyvenimo metus.
Tad prieš žengiant rimtą žingsnį - augintinio įsigijimą - kiekvienas šeimos narys turėtų atsakingai įvertinti savo galimybes rūpintis gyvūnu, suderinti asmeninę dienotvarkę su gyvūno priežiūra, atsižvelgti į augintinio laikymo namuose sąlygas bei pamatuoti finansines galimybes“, - pataria Ž. Medvedeva.
Ji primena, jog gyvūnas jausis saugus ir mylimas galėdamas apsigyventi tokiuose namuose, kuriuose yra laukiamas ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų, nes sprendimą dėl ilgalaikės draugystės vieningai priėmė visi šeimos nariai.
„Psichoterapijos seansų metu jis dažnai būdavo su savo čiau čiau veislės šuniu vardu Džofi.
Iš pradžių šuo buvo kambaryje kaip paguoda psichoanalitikui, kuris teigė, kad jis buvo labiau atsipalaidavęs, kai šuo buvo šalia.
Tačiau Freudas netrukus pastebėjo, kad šuns buvimas padeda pacientams jų terapijos seansų metu.
Šis skirtumas ryškiausias buvo tada, kai Freudas turėjo seansus su vaikais ir paaugliais.
Jam atrodė, kad pacientai labiau linkę atvirai kalbėti, kai šuo budavo kambaryje.
Jie taip pat noriai kalbėjo apie skaudžius dalykus.
Teigiami rezultatai buvo stebimi ne tik bendraujant su vaikais, bet ir su suaugusiais“, - pasakoja Laura.
„Visgi, įdomu tai, kad gyvūnų terapijos pradininku yra laikomas kitas žmogus - vaikų psichiatras Boris Levinson.
Jis pirmasis garsiai prabilo apie gyvūnų teikiamą naudą Amerikos psichologų asociacijos susitikimo metu Niujorke“, - dalinasi pastebėjimu mokytoja.
Vaikystė ir paauglystė yra labai svarbūs gyvenimo etapai, kurie gali nulemti ar prisidėti prie sveikatos kokybės, emocinės gerovės, mokymosi ir elgesio formavimosi.
Santykiai su kitais yra vienas iš pagrindinių vaiko ir paauglio vystymosi veiksnių.
Mokytojos L. Aleksandravičiūtės teigimu, daugėja atliktų tyrimų, kurie įrodo, kad naminių gyvūnėlių ir vaikų ryšys gali turėti teigiamos įtakos vaikų ir paauglių vystymuisi.
Vienas tokių tyrimų buvo atliktas Olandijoje, Utrechto universitete.
Jis parodė, kad augintinis daro poveikį vaiko savigarbai.
Vaikai turintys naminį gyvūną yra linkę teigiamai vertini save ir juos supančias gyvenimo sąlygas, lengviau priima kritiką.
Nustatyta amžiaus riba, iki kurios gyvūnas-kompanionas daro didžiausią teigiamą poveikį vaiko savigarbos formavimuisi, tai yra iki 10 metų.
Laura teigia, kad yra įrodyta, jog vaikai, kurie vaikystėje yra prisirišę prie savo augintinio, gali turėti naudos dėl ilgalaikio atsparumo depresinėms emocijoms: „Augintinis leidžia vaikui užimti tam tikras pareigas šeimoje ir jaustis svarbia jos dalimi.
Taip pat gyvūnas padeda kovoti su vienatės jausmu“.
Vaikų raidos ir šeimos santykių specialisto, daktaro Robert H. Poresky teigimu, augintiniai gali palengvinti kalbos įsisavinimą ir potencialiai pagerinti vaikų verbalinius įgūdžius.
Taip gali nutikti dėl to, kad gyvūnas yra vaiko kompanionas, kuris yra kantrus mažojo klausytojas.
„Nepriklausomai nuo vaiko gebėjimo bendrauti augintinis linkęs reaguoti į visus vaiko skleidžiamus garsus.
Gyvūnai veikia kaip patrauklus stimulas ir skatina mažų vaikų žodinį bendravimą.
Mažieji bando atkreipti augintinio dėmesį pagyrimais ar įsakymais, stengiasi pakartoti suaugusio duotas komandas augintiniui.
Vaikui pradėjus kalbėti augintiniai tampa pačiais geriausiais klausytojais, nes jie neišsako kritikos ir nepaiso istorijos nuoseklumo, nepaiso kalbos kultūros klaidų.
Todėl mažieji gali reikšti savo mintis laisvai, nesidrovėdami.
Vis labiau populiarėja skaitymo užsiėmimai augintiniams, vaikams turintiems skaitymo sunkumų tai viena iš alternatyvų padaryti progresą šioje srityje.
Naminiai gyvūnai nesmerkia, nesijuokia ir leidžia skaityti vaikui jam patogiu skaitymo tempu.
Glostant gyvūną sumažėja patiriamas stresas“, - remdamasi Robert H. Poresky įžvalgomis teigiamą augintinio naudą pristato mokytoja L. Aleksandravičiūtės.
Švedijoje, Geteborgo universiteto atliktas tyrimas su 4-5 metų vaikais, patvirtina augintinių teikiamus privalumus.
Tyrimas parodė, kad šunų ir kačių turėjimas padeda ugdyti emocinį intelektą.
Pagal Goteborgo universiteto mokslininkus, gyvūnų ir vaikų ryšys yra pagrįstas neverbaliniu bendravimu, stebėdami augintinius mažieji išmoksta skaityti gyvūno kūno kalbą ir suprasti, kas jiems patinka, kaip jie elgesį norėdami gauti tam tikrą daiktą ar kada gyvūnai tampa pasyvūs ar vengia kontakto.
Pastebėta, kad vaikai turintys augintinį yra linkę greičiau pastebėti bendraamžių ir suaugusių emocijas.
Taip pat mažieji geba tiksliau įvardinti ir apibūdinti situaciją, kurioje galėjo kilti tam tikros emocijos.
Laura teigimu, yra būdų, kaip augintiniai gali atlikti svarbų vaidmenį švietime net ir fiziškai nebūdami mokyklose.
Vienas tokių būdų - alternatyvus ugdymas, kuomet skiriamas laikas dienos ritme ir jo metu kalbama apie gyvūnus: ką jie veiktų mokykloje, koks vaikų elgesys jiems būtų malonus ir kaip jie elgtųsi tam tikrose situacijose.
„Šis metodas puikiai pasiteisina man praktiškai, kuomet vaikams pasakoju apie šuniuką ir ką jis veiktų klasėje, kaip reaguotų į malonias ir ne tokias malonias situacijas, kaip išreikštų savo emocijas.
Šuo tampa personažu, kuris padeda formuoti glaudų ryšį su mažaisiais išminčiais.
Tai tampa bendru įpročiu ir malonia dienos rutinos dalimi.
Mintimis apie mano minėtą šuniuką 2-6 metų atradėjai linkę dalintis ne tik su mokytoju, bet ir su klasės draugais.
Pastebėjau, kad šis metodas taip pat ugdo empatiją: paslaugumą, rūpestingumą ir atsakomybės jausmą.
Apie augintinių naudą vaikui ir kaip gyvūną išsirinkti, atsiųstame pranešime pasakoja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Romalda Stasionienė.
- Kokią įtaką ir naudą vaikui suteikia namuose auginamas gyvūnas?
Kokie yra augintinio privalumai?
- Naminio gyvūno buvimas vaiko aplinkoje turi daug privalumų.
Šilti jausmai augintiniams gali palankiai veikti vaiko savivertės, atjautos, empatijos formavimąsi.
Be to, tyrimai rodo, kad bendravimas su naminiais gyvūnėliais gerina vaikų kalbinę raidą, gali pagelbėti vystytis tiek žodinio, tiek nežodinio bendravimo įgūdžiams.
Teigiami santykiai su augintiniu gali būti stimulas vystytis kitiems pasitikėjimu grindžiamiems tarpasmeniniams santykiams.
Naminiai gyvūnėliai visada saugiai priims vaiko paslaptis ir asmenines jo mintis - vaikai su augintiniais linkę išsikalbėti.
Naminiai gyvūnai gali išmokyti pagarbos visoms gyvoms būtybėms.
Rūpinimasis naminiais gyvūnėliais teikia vaikams papildomą galimybę būti fiziškai ir socialiai aktyvesniems.
Vaikai, besirūpinantys naminiais gyvūnais, dažnai būna geranoriškesni už save mažesniems vaikams ir paslaugesni suaugusiems.
- Dažnai mažieji prašo tėvų nupirkti kokį nors gyvūnėlį.
Ką tėvai, auginantys vaikus, turėtų apsvarstyti prieš įsigydami augintinį?
- Visų pirma, tėvai turėtų patys įvertinti savo galimybes rūpintis gyvūnu, sąlygas namuose, šeimos narių dienotvarkę ir kaip ją suderinti su gyvūno priežiūra.
Taip pat atsižvelgti į šeimos finansines galimybes.
Svarbu įvertinti vaikų amžiaus ypatumus, taip pat žinoti gyvūno poreikius.
Reikia atsiminti, kad mažesnis vaikas savaime nesupranta gyvūno poreikių ir tėvų uždavinys bus padėti vaikui suprasti ir tinkamai pasirūpinti juo.
Labai jaunas augintinis reikalauja itin daug žmogaus dėmesio.
Taip pat vaikams svarbu padėti suprasti, kad augintinis nėra žaislas.
- Kaip išrinkti tinkamiausią augintinį vaikui, į ką atkreipti dėmesį renkantis?
- Reikėtų įvertinti, kokiu tikslu bus įsigytas augintinis, kokio amžiaus vaikus šeima augina ir apsvarstyti, koks gyvūnas būtų tinkamiausias.
Pavyzdžiui, jei norime, kad gyvūnas paskatintų vaikų fizinį aktyvumą, tam labiausiai pasitarnaus šuo ir visiškai netiks žuvytės.
Tuo metu rūpinimasis žuvytėmis gali ugdyti mažesniųjų vaikų atsakingumą.
Dažniausiai šeimose auginami gyvūnai yra šunys, katės, kiek rečiau graužikai, paukščiai, žuvytės, ropliai.
Populiariausi augintiniai šunys ir katės vaikų labiausiai mėgstami dėl jų gebėjimo reikšti emocijas, bendrauti su žmogumi.
Šis bendravimas su gyvūnu turi įtakos teigiamam emocingumui.
Pavyzdžiui, bendravimas su šunimis naudojamas kaip terapija ir padeda vaikams, turintiems emocinių sunkumų, taip pat autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams.
Tačiau reikia atsiminti, kad tam svarbu specialiai apmokyti ir gyvūną, domėtis gyvūnų charakteriais.
Taip pat svarbu atsižvelgti į visų šeimos narių sveikatos būklę.
Jeigu šeimos nariai yra alergiški, galimai teks atsisakyti minties auginti šuniuką ar kačiuką ir rinktis vėžlį, žuvytes.
- Kas turėtų būti atsakingas už augintinio priežiūrą šeimoje?
- Kartais tėvai tikisi, kad augindami gyvūną ugdys vaiko atsakingumą, ir pervertina vaiko gebėjimus pasirūpinti augintiniu.
Visgi didžiausia atsakomybė tiek priimant sprendimą dėl augintinio, tiek rūpinimosi juo našta atitenka tėvams.
Jie turi išskirti dalį biudžeto gyvūno reikmėms, maistui, būtinoms priemonėms, sveikatos priežiūrai, skirti laiko augintinio mokymui, dresavimui, higienai.
Be abejo, su vaikais svarbu dalintis atsakomybe rūpinantis augintiniu, leisti dalyvauti prižiūrint gyvūną.
Jeigu šeima augina paauglius, dalį šių atsakomybių jie tikrai gali prisiimti.
Su vaikais svarbu aptarti, ko gyvūnui reikės ir kokią dalį atsakomybės šie sugebės prisiimti.
Paaiškėjus, kad visgi vaikai susitarimų nesilaiko, vėl svarbu aiškintis, kodėl taip yra ir kaip spręsti kilusias problemas dėl gyvūno priežiūros.
Taip mes ugdysime vaikų problemų sprendimo įgūdžius.
- Kokių iššūkių gali kilti auginant gyvūną namuose?
- Auginant gyvūną gali kilti sunkumų dėl higienos, augintinis sujaukia įprastą tvarką, šeimos nariams tenka derinti gyvūno dienotvarkę su savo kitais įsipareigojimais.
Tai nėra lengva, ypač, jei šeimos nariai yra itin užimti.
Kartais tenka girdėti apie nuolatinius konfliktus, kylančius tarp tėvų ir vaikų dėl gyvūno priežiūros, grasinimus atiduoti gyvūną į prieglaudą.
Tokiu atveju tėvai nemoko vaikų atsakomybės, nes savo pavyzdžiu demonstruoja priešingą elgesį.
O patys elgdamiesi atsakingai to mokysime ir vaikus.
Gyvūnai myli besąlygiškai.
Vaikai mėgsta jais rūpintis ir jiems padėti, stebėti kaip auga mažyliai ir su jais nuolat žaisti.
Tyrimai rodo, kad augintinio auginimas vaikams gali būti naudingas įvairiais būdais.
Gyvūnai gali padėti sumažinti stresą ir skatinti socialinį bei emocinį vystymąsi.
Nors žmonių ir gyvūnų sąveikos tyrimai dar tik pradedami, pirmieji tyrimai rodo, kad naminiai gyvūnai gali sumažinti streso hormono kortizolio kiekį, vienišumą, gali pagerinti nuotaiką ir padidinti socialinės paramos jausmą.
Be to, augintinio turėjimas gali turėti teigiamos įtakos vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas arba ADHD, kiti elgesio sutrikimai.
Tai labai gera terapija probleminio elgesio vaikams ar tiems, kurie turi vystymosi sutrikimų, gyvena nemylinčiuose namuose ar yra netekę artimųjų, gyvena išsiskyrusiose šeimose.
Gyvūnai teigiamai veikia ir vaikus, ir suaugusiuosius.
Jei svarstote galimybę savo vaikams įsigyti augintinį arba jei jūsų vaikai atkakliai jo prašo, galbūt svarstote, ar verta prisiimti papildomą atsakomybę.
Tačiau būdų, kaip augintinis gali teigiamai paveikti jūsų vaikus (ir jus), gali būti daugiau, nei manote.
Nepaisant to, į naminių gyvėlių nuosavybę nereikėtų žiūrėti lengvabūdiškai.
Gyvūno augintinio turėjimo nauda yra gausi ir gali turėti teigiamos įtakos jūsų vaikų gyvenimui.
Gyvūnai augintiniai gali būti puikus priedas bet kokiems namų ūkiams.
Augintiniai namuose suteikia draugiją ir padeda įveikti tiek vienišumo jausmą, tiek ir sumažinti streso lygį.
Mažina stresą: augintiniai gali būti puiki streso mažinimo priemonė vaikams.
Tyrimai parodė, kad bendravimas su naminiais gyvūnais gali sumažinti streso hormono kortizolio kiekį ir padidinti geros savijautos hormonų, tokių kaip dopaminas ir oksitocinas, išsiskyrimą.
Skatina atsakomybę: gyvūno augintinio turėjimas gali išmokyti vaikus atsakomybės ir rūpinimosi kita gyva būtybe.
Vaikai gali išmokti šerti, prižiūrėti ir mankštinti savo augintinius bei taip ugdyti svarbius gyvenimo įgūdžius.
Stiprina socialinius įgūdžius: gyvūnai gali padėti vaikams ugdyti socialinius įgūdžius ir susirasti naujų draugų.
Vedžiodami šunį pasivaikščioti arba lankydamiesi šunų parke vaikai gali bendrauti su kitais gyvūnų savininkais ir jų augintiniais.
Didina fizinį aktyvumą: augintinio turėjimas gali paskatinti vaikus būti aktyvesnius.
Žaisdami su šunimi, vedžiodami jį pasivaikščioti ar net tiesiog gainiodami katę vaikai gali judėti ir skatinti fizinį pasirengimą.
Teikia emocinę paramą: augintiniai gali būti vaikų paguodos ir emocinės paramos šaltinis.
Vaikai dažnai kreipiasi į savo augintinius, kai jaučiasi liūdni ar nusiminę, o augintiniai suteikia besąlygišką meilę ir paramą.
Moko empatijos: rūpinimasis augintiniu gali padėti vaikams ugdyti empatiją ir supratimą apie kitus.
Vaikai gali išmokti atpažinti savo augintinių poreikius ir jausmus ir išsiugdyti atsakomybės jausmą jų atžvilgiu.
Mažina nerimą: augintiniai gali padėti sumažinti vaikų nerimą.
Tyrimai parodė, kad naminiai gyvūnai gali padėti sumažinti nerimo ir depresijos simptomus, suteikti ramybės ir saugumo jausmą.
Gerina savivertę: gyvūnai gali padėti pagerinti vaikų savigarbą.
Vaikai didžiuojasi ir pasitiki savimi, kai gali rūpintis savo augintiniais ir matyti, kaip jie klesti.
Suteikia pramogų: naminiai augintiniai vaikams gali suteikti begalę pramogų.
Stebėjimas, kaip katė vejasi žaislą arba šuo žaidžia gaudynes, vaikams gali suteikti daug džiaugsmo ir pramogų.
Apskritai, augintinių turėjimas gali turėti teigiamos įtakos jūsų vaikų gyvenimui.
Tačiau svarbu prisiminti, kad turėti augintinį yra didelė atsakomybė ir reikia įsipareigoti vaikus tinkamai juo rūpintis.
Jei svarstote galimybę įsigyti augintinį savo vaikams, būtinai atlikite tyrimą ir pasirinkite tokį augintinį, kuris atitiktų jūsų šeimos gyvenimo būdą ir poreikius.
Naminiai augintiniai padeda mažinti maisto alergijų riziką.
Žinoma, kad anksti susidūrus su alergenais, palaipsniui galima sumažinti riziką alergijoms.
Augintinių plaukai yra vieni iš dažniausiai pasireiškiančių alergenų.
Nors tyrimai parodė, kad augintiniai gali sumažinti vaikų kvėpavimo takų alergijos tikimybę, kuo anksčiau su jais susiduriama, tuo labiau jie gali sumažinti alergijos maistui riziką.
Japonijos tyrėjai nustatė, kad maži vaikai, kurių namuose buvo šunys, rečiau sirgo alergija kiaušiniams, pienui ir riešutams, o tie, kurių namuose yra katės, susiduria su mažesne rizika susidurti su kiaušinių, kviečių ir sojų alergija.
Vis dėlto, augintinių poveikis visiškai neapsaugo vaikų nuo alergijos maistui.
Hisao Okabe iš Japonijos Fukušimos regioninio aplinkos ir vaikų tyrimo centro ir Fukušimos medicinos universiteto (Japonija) pediatrijos katedros pažymi, kad atliktas tyrimas parodė, jog kontaktas su gyvūnais gali sumažinti maisto alergijos išsivystymo riziką.
Be to, ryšys tarp naminių gyvūnėlių poveikio ir alergijos maistui gali skirtis, priklausomai nuo naminių gyvūnėlių rūšies ir alergiją sukeliančio maisto.
Atlikdama tyrimą tyrėjų komanda suanalizavo medicininius ir savarankiškai pateiktus duomenis apie daugiau nei 66 000 kūdikių Japonijoje ir nustatė, kad tie, kurie nėštumo metu ar ankstyvoje kūdikystėje buvo veikiami kambarinių kačių ar šunų, bent jau iki 3 metų amžiaus rečiau sirgo alergija maistui.
Apie 22 proc. šių kūdikių buvo susidūrę su šiais namuose laikomais naminiais gyvūnais.
Reikšmingo skirtumo tarp lauko šunų veikiamų vaikų nebuvo.
Kodėl gyvūnus auginantys vaikai gali būti mažiau alergiški maistui, šiame tyrime nenustatyta, tačiau ankstesniuose pranešimuose teigta, kad tai gali būti susiję su žarnyno bakterijomis, ore esančiais endotoksinais arba patenkančiais per odos barjerą.
Tyrėjai nusprendė ištirti šį klausimą, nes namuose augintinių turinčios motinos nerimavo dėl alerginių ligų, kurias galimai skatina augintiniai, rizikos.
Šunys ir katės gali padėti vaikams vėliau susitvarkyti su stipresniais alergenais maiste.
Ankstyvas susidūrimas su alergenais gali teigiamai veikti vaikų sveikatą.
Kalbant apie alergiją maistui, naminių gyvūnų poveikis vaisiaus ir ankstyvosios kūdikystės laikotarpiu kai kuriais atvejais gali būti naudingas.
Tikimasi, kad ši žinia padės sumažinti kai kuriuos nuogąstavimus dėl naminių gyvėlių laikymo.
Dažnai tėvai dėl vaikų alergijos atsisako gyvūno ir izoliuoja vaikus nuo įvairių alergenų, bet taip elgdamiesi jie vaikams daro tik daro meškos paslaugą.
Tačiau nepaisant šių Japonijos tyrimų rezultatų, kiti medikai iškėlė keletą kitų teorijų apie tai, kas gali sukelti vaikų alergiją, pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas nėštumo ar kūdikystės laikotarpiu, kuris, jų nuomone, gali turėti įtakos.
Kita teorija sako, kad vaikai, turintys vyresnių brolių ir seserų, gali būti mažiau alergiški, nes jaunesniame amžiuje susiduria su daugiau virusų.
Tyrimai šia tema vykdomi nuolat, keliamos skirtingos hipotezės.
Be to, Japonijos tyrėjai taip pat pažymėjo, kad neseniai Pietų Afrikoje atlikto tyrimo metu nustatyta, jog dėl sąlyčio su ūkiniais gyvūnais vaisiaus vystymosi laikotarpiu arba kūdikystėje kaimo gyventojų alergijos maistui rizika sumažėjo.
Medikai teigė, kad alergija maistui gali pabloginti vaikų ir jų šeimų gyvenimo kokybę, sukelti didelių medicininių išlaidų ir anafilaksijos, kuri yra sunki alerginė reakcija ir gali būti mirtina, riziką.
Tad šio tyrimo autoriai pridūrė, kad gauti tyrimo rezultatai gali padėti nukreipti būsimus maisto alergijos tyrimus kita linkme.
Globėjų rengimo programos
Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centre (RPBSPC) nuo 2017 m. vasario 22 d. startavo trečioji būsimų globėjų ir įtėvių mokymų grupė.
Įvadinius GIMK (globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas) mokymus pradėjo lankyti 11 potencialių globėjų ir įtėvių.
Būsimi globėjai ir įtėviai per tris mėnesius išklausys 10 temų, kurių metu bus ugdomi ir pastiprinami penki gebėjimai: saugios aplinkos užtikrinimas ir fizinių poreikių tenkinimas; vaiko raidos poreikių tenkinimas bei raidos sunkumų kompensavimas; vaiko ryšių su biologine šeima užtikrinimas; pagalba vaikui užmezgant saugius ir patvarius ryšius bei bendradarbiavimas sprendžiant vaiko ir šeimos problemas.
RPBSPC nuo 2016 m. balandžio 1 d. buvo pradėtos teikti paslaugos globėjams ir įtėviams.
Pagalba globėjams (rūpintojams) ir įvaikintojams - atrankos, konsultavimo bei mokymų organizavimo paslaugų teikimas, suteikiant žinių ir kompetencijų, reikalingų auginant globojamus (rūpinamus) ir įvaikintus vaikus.
Paslaugas teikia atestuotos GIMK socialinės darbuotojos.
Viena iš paslaugų būtent ir yra įvadiniai GIMK (globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas) mokymai.
Šių mokymų tikslas yra padėti žmonėms „pasimatuoti” tiek globėjo, tiek įtėvio “kostiumą”, kad po to būtų galima pasakyti: jog sprendimas imtis globoti ar įvaikinti yra teisingas; kad žmogus privalo dar kartą apsvarstyti sprendimą, kad būtų tikras, jog jis teisingas arba nei globa, nei įvaikinimas šiuo metu netinka, tačiau daug sužinojau apie šeimą, vaikus ir turimas žinias patobulinau.
Tam, kad apie paslaugas globėjams ir įtėviams sužinotų kuo didesnė dalis visuomenės, RPBSPC ir toliau tęsia bei įgyvendina projektą “MES KARTU”.
Šiuo projektu siekiama plėtoti ir stiprinti vaiko globą šeimoje, teikti kompleksines paslaugas ir vykdyti visuomenės jautrinimo veiklas.
Daugybė įvairaus amžiaus vaikų gyvena globos namuose puoselėdami didžiąją gyvenimo viltį rasti tikruosius namus.
Visi, neabejingus vaikų troškimui rasti ir turėti savo namus, besidominčius vaikų globa ar įvaikinimo klausimais, maloniai kviečiame kreiptis į Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro GIMK atestuotus socialinius darbuotojus adresu: Maironio g. 8.
Nebūti pripažintu neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesirgti ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr.
Atitikus pirminį vertinimą, Jus pakviesime į globėjų rengimo mokymus, kurių trukmė apie 3 mėnesius (10 susitikimų kartą per savaitę).
Mokymai privalomi kiekvienam asmeniui, norinčiam globoti vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui.
Norinčius dalyvauti globėjų ir įtėvių mokymuose ar gauti platesnės informacijos apie vaiko globą šeimoje ar įvaikinimą, prašome kreiptis į Mažeikių rajono šeimos ir vaiko gerovės centro globos centrą, Laisvės g.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
