Globėjas: informacija, procesas ir mitų paneigimas

Vaiko globa - tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais. Dažniausiai į pagalbą ateina artimiausi žmonės - seneliai, giminaičiai ar net krikštatėviai. Tačiau norint oficialiai prisiimti atsakomybę už vaiką, neužtenka vien tik gerų norų - tam, kad globa būtų pripažinta teisiškai, būtina kreiptis į atitinkamas institucijas. Institucinė pertvarka Lietuvoje eina į pabaigą, dauguma vaikų rado naujus namus globėjų šeimose, pas savo artimuosius - senelius, brolius, seseris, kai kurie vaikai įsikūrę mūsų kaimynystėje - bendruomeniniuose namuose ir gyvena paprastą gyvenimą.

Kas yra vaiko globa?

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga.

Globa šeimoje gali padėti išspręsti šeimos krizę arba užtikrinti globą alternatyvioje šeimos aplinkoje. Siekiant sumažinti institucijoms arba institucijų tipo įstaigoms perduodamų vaikų skaičių, pirmenybė, palyginti su institucine globa, teikiama globai šeimoje. Teismas gali perduoti vaiką globoti šeimoje laikinai arba neapibrėžtam laikotarpiui.

• Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku.
• Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.
• Pailgintoji globa - tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams.

Vaiko globos mitai ir stereotipai

Visuomenėje egzistuoja įvairūs mitai apie globą ir globėjus: „visi globojami vaikai turi sunkių sutrikimų“, „globojamas vaikas „atneša„ pinigų globėjams“, „kažin, ar įmanoma mylėti ne savo biologinį vaiką“ ir kiti. Mitus palaiko vyraujantis vaikų skirstymas į globojamus vaikus ir visus kitus vaikus.

Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliutūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus.

Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.

Mitus paneigiantys faktai apie globėjus:

• Amžius ir patirtis: Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus. Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.
• Nuosavas būstas: Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams.
• Vaikų auginimo patirtis: Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti.
• Šeimyninė padėtis: Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose.
• Įtaka biologiniams vaikams: Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.

Globojamo vaiko patirtys ir globėjų iššūkiai

Pirmiausia reikėtų pasigilinti, kaip kyla globėjų ir globojamo vaiko tarpusavio santykių sunkumai. Prieš patekdami į globą šeimoje, šie vaikai yra patyrę nepakankamai tėvų rūpesčio, meilės, globos, todėl nepasitiki ir globėjais. Vaikų nepasitikėjimo suaugusiu ištakos yra giliai jų praeityje, t.y. jų ankstesniame gyvenime nebuvo pastovaus ir nuspėjamo mylinčio ir besirūpinančio asmens. Šios praeities aplinkybės tampa vaiko vidiniu įsitikinimu, kad jis iš prigimties yra nenusipelnęs meilės. Vaiko vidinis įsitikinimas atsispindi vaiko kasdieniame elgesyje: jis prieštarauja globėjams, netausoja daiktų, pameluoja, mažai kalba su globėjais ir pan. tarsi klausdamas: „ar tu mane mylėsi visokį?“.

Iš meilės trūkumo globojami vaikai pradeda „tikrinti“ globėjus darydami nusižengimus, nepaklusdami, provokuodami. Vaiko elgesys kelia nerimą globėjams. Globėjai pradeda svarstyti, ar vaikas iš viso gali prisirišti, ar jie kaip globėjai yra geri ir kokios yra globojamo vaiko elgesio pokyčio perspektyvos. Atsiranda „užburtas ratas“: globėjai sunkiai randa tinkamus būdus, kaip reaguoti į vaiko elgesį ir tuomet vaiko elgesys tampa dar sudėtingesnis. Globėjų ir vaiko santykiuose ima trūkti susikalbėjimo ir tai kelia beviltiškumo jausmą globėjams. Jie galvoja, kad nesusitvarko su globa ir yra nepajėgūs globoti arba tiki, kad vaikas turi esminių ir sunkiai išsprendžiamų sutrikimų, trukdančių gyventi jų šeimoje. Tokioje situacijoje gana dažnas globėjų sprendimas - nutraukti globą. Nutrūkusi globa patvirtina vaiko nepasitikėjimą, kad jo gyvenime gali atsirasti mylinti šeima, kuri būtų pastovi bei rūpestinga.

Pradėjus globoti vaiką ir atsiradus pirmiesiems sunkumams, globėjams kyla daug ir įvairių jausmų: kaltė dėl suvokiamos nesėkmingos tėvystės, pyktis vaikui, kad šis neatsako į globėjų/įtėvių meilę, nerimą dėl vaiko įgimtų savybių, prieštaringi jausmai vaikui, apgailestavimas dėl globos. Globėjai gana dažnai arba dramatizuoja situaciją, arba per mažai skiria dėmesio vaiko nerimo išraiškai, jo nuraminimui. Būna, kad jie nepastebi ženklų, kuriuos išskirtinai jiems siunčia vaikas. Pavyzdžiui, 15 mėnesių mergaitė trumpam sunerimsta, kai globėja palieka kambarį ir nežymiai nusišypso, kai grįžta. Globėjos replika: ”ji net nepastebėjo, kad aš išėjau, ar ne?”.

Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę.

Reikalavimai ir pasiruošimas globai

Vaiko globėju gali būti ne kiekvienas norintis. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė. Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.

Pagrindiniai reikalavimai:

• Globėjais gali tapti pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys, paprastai nuo 21 metų.
• Asmuo negali būti pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesirgti ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu.
• Svarbūs santykiai su vaikais ir tinkama šeimos aplinka.
• Giminaičiai, pavyzdžiui, seneliai, paprastai turi pirmenybę globoti anūką, nes siekiama, kad vaikas liktų artimiausioje šeimos aplinkoje.

Pasiruošimo procesas:

Norėdami tapti globėju, pirmiausia turite kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Kartu su prašymu reikia pateikti medicininę pažymą (forma Nr. 046/a) - savo ir visų kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų.

Atitikus pirminį vertinimą, būsimi globėjai pakviečiami į globėjų rengimo mokymus (GIMK), kurių trukmė apie 3 mėnesius (10 susitikimų kartą per savaitę). Mokymai privalomi kiekvienam asmeniui, norinčiam globoti vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui. Mokymų ir vertinimo metu yra organizuojami 7 grupiniai ir mažiausiai 2 individualūs susitikimai.

Mokymų metu pristatoma teorinė medžiaga apie vaikus, kuriems reikalinga pagalba, taip pat pateikiama daug praktinių užsiėmimų, pavyzdžių apie tai, kaip galima padėti vaikui, likusiam be tėvų globos. Šie mokymai skirta tam, kad būsimi globėjai „tarsi pasimatuotų“ globėjo rūbą. Mokymų metu būsimi globėjai yra vertinami pagal parengtą klausimyną, kartu su šeima stengiamasi surasti šeimos stiprybes, siekiant vaiko globos. Žmonės mano, kad pasiruošimo procesas yra ilgas ir varginantis, tačiau būtent mokymų ir vertinimo metu šeimos gali priimti tvirtą galutinį sprendimą dėl norimo globoti vaiko amžiaus, sveikatos būklės, socialinės padėties. Individualių susitikimų metu galima aptarti individualius šeimai kilusius klausimus. Informacijos ieškojimas, bendravimas su specialistais būsimos globos klausimais nėra įsipareigojimas tapti globėju.

Atkreiptinas dėmesys, kad ne šeimai parenkamas vaikas, o vaikui parenkama šeima. Visuomenėje vis dar sklando įsitikinimas, kad globėjai vaikus gali pasirinkti tiesiog nuėję į globos namus. Ši praktika jau nebėra taikoma, nes tai yra neteisinga vaikų atžvilgiu. Šiuo metu vaikui yra parenkama šeima, o ne vaikas šeimai. Net ir vaiko supažindinimas su šeima vyksta pamažu. Iš pradžių būsimi globėjai susipažįsta su vaiko byla, kurioje pateikiami pagrindiniai duomenys apie vaiką, jo sveikatą, elgesį, socialinę kilmę, jo poreikius. Po pirmųjų susitikimų yra išklausoma vaiko nuomonė apie gyvenimą naujoje šeimoje. Rekomenduojama įvertinti savo vidinę motyvaciją: kodėl norite globoti vaiką?

Globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto.

Globos proceso ypatumai

Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas. Mokymasis ir bendradarbiavimas su socialiniu darbuotoju, kuris prižiūri globos procesą yra kaip kertinis akmuo globos procese. Tai padeda globėjams tapti imlesniais vaiko pastangoms įgyti patikinimą, kad jis priimtas, suteikti vaikui nuraminimą. Globos centre esami ir būsimi globėjai gauna individualias socialinio darbuotojo, psichologo konsultacijas. Globos centro darbuotojai yra visada pasiruošę išklausyti, kartais ir paguosti, ar nukreipti pas kitus specialistus.

Globos koordinatorius tampa tarsi tarpininkas, padedantis organizuoti vaiko susitikimus su jo šeima. Susitikimai gali būti organizuojami globos centro patalpose, globėjas neprivalo priimti vaiko biologinių tėvų savo namuose. Bendravimas su vaiko biologiniais tėvais vyksta per globos koordinatorių. Taip globėjai yra apsaugomi nuo galimų neigiamų vaiko biologinės šeimos reakcijų jų atžvilgiu.

Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba. Skatinamas bendravimas. Aplinkybės peržiūrimos. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai svarbiausi. Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.

Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį. Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko.

Globa ir įvaikinimas: esminiai skirtumai

Globa ar įvaikinimas pats savaime nėra „laiminga pabaiga” biologinių tėvų globos netekusiems vaikams. Globos tikslas - užtikrinti, kad vaikas galėtų saugiai augti, vystytis šeimoje, suprantančioje ir gebančioje atliepti jo poreikius. Dauguma šeimų, jaučiančių poreikį padėti vaikams, pirmiausia susimąsto apie įvaikinimą. Tačiau labai daug vaikų, likusių be tėvų globos, negalima įvaikinti. Dažniausiai į „globos sistemą“ vaikai patenka dėl to, kad jų tėvai yra įnikę į priklausomybes, stokoja socialinių įgūdžių, nesirūpina ar negeba rūpintis savo vaikais. Kartais taip gali nutikti dėl biologinių tėvų ar vieno iš tėvų ligos.

Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas. Tuo tarpu globa šeimoje yra susijusi su asmenine kito asmens vaiko priežiūra; tačiau ji nereiškia, kad į kitą vaiką bus žiūrima kaip į savo, kaip būna įvaikinimo atveju.

Pavyzdys, kaip buvo apgyvendinti vaikai 2020 metais:

Tėvų pareigos ir teisinis reguliavimas

Teisinė sąvoka „tėvų pareigos“ yra nustatyta Civiliniame kodekse (įstatymas Nr. 89/2012). Tėvų pareigos atsiranda gimus vaikui ir pasibaigia vaikui tapus visiškai veiksniam. Tėvų pareigų galiojimo trukmę ir taikymo sritį gali pakeisti tik teismas. Tėvų pareigas tėvai vykdo atsižvelgdami į vaiko interesus. Su vaiko asmeniu susijusias tėvų pareigas tėvai vykdo vaiko išsivystymo lygį atitinkančiu būdu ir apimtimi.

Iki vaikas tampa veiksnus, jo tėvai turi teisę vadovauti vaikui ir šiuo tikslu taikyti jo vystymosi gebėjimus atitinkančias auklėjimo priemones, įskaitant ribojimus, kuriais siekiama apsaugoti vaiko moralinius įsitikinimus, sveikatą ir teises, taip pat kitų asmenų teises ir viešąją tvarką. Vaikas privalo paisyti šių priemonių. Tėvai turi pareigą ir teisę atstovauti vaikui teismo bylose, kuriose vaikas neturi procesinio veiksnumo, taip pat valdyti vaiko turtą, visų pirma tinkamai jį administruoti.

Tėvų pareigų vykdymas yra abiejų tėvų prievolė. Kiekvienas iš tėvų turi vykdyti šią prievolę, nebent jiems panaikinamos tėvų pareigos. Tėvai tėvų pareigas vykdo abipusiu sutarimu. Jeigu tėvai nesutaria vaikui svarbiu klausimu, visų pirma susijusiu su jo interesais, teismas klausimą išsprendžia vieno iš tėvų prašymu; ši taisyklė taip pat taikoma, jeigu tėvas (motina), priimdamas (-a) sprendimą vaikui svarbiu klausimu, nesitaria su kitu iš tėvų.

Teismas gali nuspręsti sustabdyti tėvų pareigų vykdymą, jeigu tėvai savo pareigų negali vykdyti dėl sudėtingų aplinkybių ir jeigu galima manyti, kad tai yra būtina siekiant apsaugoti vaiko interesus. Jeigu tėvas (motina) piktnaudžiauja savo pareigomis arba jų vykdymu ir (arba) nepaiso savo pareigų arba jas vykdo labai aplaidžiai, teismas gali panaikinti tėvų pareigas. Jeigu nė vienas iš tėvų neturi visų tėvų pareigų arba abiejų tėvų pareigų vykdymas yra sustabdytas, teismas paskiria vaiko globėją, kuriam suteikiamos tėvų teisės ir pareigos arba kuris šias pareigas ir teises vykdo vietoj tėvų. Globėjas iš esmės turi visas vaiko tėvo (motinos) pareigas, tačiau neturi pareigos remti ir išlaikyti vaiką. Globėjas turi būti visiškai veiksnus, o jo gyvenimo būdas turi būti toks, kad būtų užtikrintas jo gebėjimas tinkamai vykdyti savo pareigas. Teismas globėjais taip pat gali paskirti du asmenis, kurie paprastai būna susituokę. Globėją prižiūri teismas. Globėjas globos pradžioje ir jai pasibaigus sudaro turto apyrašą. Jis reguliariai teikia teismui ataskaitas apie vaiką, jo vystymąsi ir atsiskaito už turto valdymą.

Priimdamas sprendimą dėl vaiko globos, teismas išnagrinėja vaiko interesus. Teismas atsižvelgia į vaiko asmenybę, visų pirma jo gabumus ir gebėjimus, susijusius su vystymosi galimybėmis, ir tėvų gyvenimo būdą, taip pat vaiko emocinę brandą ir kilmę, kiekvieno iš tėvų gebėjimą ugdyti vaiką, esamą ir numatomą auklėjimo aplinkos, kurioje vaikas turėtų gyventi, stabilumą ir vaiko emocinius ryšius su savo broliais ar seserimis, seneliais ar kitais giminaičiais ir giminystės ryšiais nesusijusiais asmenimis. Teismas visada atsižvelgia į tai, kuris iš tėvų tinkamai iki šiol globojo vaiką ir deramai paisė jo emocinių, protinių ir moralinio lavinimo poreikių, taip pat į tai, kuris iš tėvų suteikia vaikui geresnes sveiko ir sėkmingo vystymosi galimybes.

Globėjų patirtys ir įkvėpimas

Globėjų savitarpio paramos grupės susitikimuose globėjai dalinasi savo patirtimi, aptaria įvairias gyvenimiškas situacijas, jas analizuoja, ir padeda vieni kitiems. Štai keletas globėjų atsiliepimų:

• „Labai dėkingi globos centro kolektyvui, ir labai smagu kad visada galim gauti patarimų esame išklausyti. Vaikams ir globėjams ruošia stovyklą, rengia įvairius renginius.“
• „Tapus globėja, gyvenimas nusidažė daugybe spalvų, tiek šviesių, tiek tamsesnių. Kiekviena diena skirtinga, kažkuo įdomesnė už praėjusią. Daug situacijų, kuriose atsiduri pirmą kartą, kartu su vaikais jas išgyveni, kartu mokaisi ir augi kartu su jais. Gera turėti palaikymą iš GIMK. Reikalui esant socialinė ir psichologinė pagalba ranka pasiekiama. Renginiai, susitikimai su kitais globėjais mus dar labiau stiprina.“
• „Visada esant klausimui ar kokiai problemai drąsiai kreipiamės į globos centro specialistus. Aš dažnai kasdieniniame gyvenime prisimenu įvairius pasisakymus ar patarimus. Nuoširdžiai sakau, ne visada pavyksta suvaldyti situaciją, bet tėvystė yra kasdieninė mokykla, kurioje mes mokiniai. Aš asmeniškai kartais gyvenime turiu tokius “stop kadrus” , kuriuos noriu ryškiai išsaugoti savo atmintyje, nes mes juose būnam “paaugę” - šalia savo vaikų, kuriais didžiuojamės.”
• „Globos centro veikla mus dar labiau skatina palaiko suteikia stiprybes”.

tags: #vaika #globojantis #tevas

• darbas vaikų darželyje sudėtingu istoriniu laikotarpiu: Anicetos Mažeikaitės pavyzdys
• Apie darželių darbo valandas po Naujųjų Metų
• Atraskite audio pasakų pasaulį
• Kaip vaikas gali tapti profesionaliu futbolininku?
• Fantastinis vizionieriškas pasakojimas apie Marsą