Utenos vaikų globos auklėtinių ryšiai su biologiniais tėvais: parama, patirtys ir lūkesčiai
Utenos rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, nuolat ieškoma būdų, kaip užtikrinti tėvų globos netekusių vaikų gerovę. Svarbiausi klausimai čia susiję ne tik su saugia aplinka ir meile, bet ir su vaikų ryšiais su biologinėmis šeimomis.
Globos centro veikla ir parama šeimoms
Utenos šeimos ir vaiko gerovės centras aktyviai informuoja visuomenę apie galimybes tapti globėjais ar įvaikintojais. Džiugu, kad norinčiųjų padėti vaikams, netekusiems tėvų globos, netrūksta. Pavyzdžiui, liepos 15 d. baigėsi mokymai pagal pagrindinę globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą. Jau liepos 21 d. viena šeima ketina tapti budinčiais globotojais ir tęsia mokymus pagal Specializuotą asmenų, siekiančių teikti socialinės priežiūros paslaugas ir bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą.
Visi, besidomintys Globos centro veikla ir neabejingi tėvų globos netekusių vaikų likimui, kviečiami apsilankyti Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre, adresu Vaižganto g. 50-1, 28185 Utena.
Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centras, reorganizuotas 2012 metais, taip pat teikia esminę pagalbą. Viena iš svarbiausių centro veiklų yra naujų patalpų statyba 2001 metais, skirtų vaikų biologinių šeimų apgyvendinimui, kai to reikalauja krizinės situacijos sprendimas vaiko gerovės naudai. Taip centre nuo 2001 m. pradėjo funkcionuoti Šeimos krizių grupė, kurioje vienu metu gali gyventi iki 5 šeimų. Šeimos gauna būsto ir kitas specialiąsias paslaugas, už kurias privalo susimokėti 10 proc. žyminį mokestį nuo gaunamų pajamų. Šeimos krizių grupėje yra skirta viena vieta moterims ir jų vaikams, patiriantiems smurtą.
Nuo 2008 metų pradėti vykdyti įtėvių ir (ar) globėjų mokymai pagal PRIDE (tėvų informacijos, tobulinimosi ir mokymosi šaltinis) programą. Pagrindinis mokymų tikslas - supažindinti šeimas su vaikų poreikiais, padėti pačioms šeimoms nuspręsti, ar jos galės iš tiesų tenkinti be tėvų globos likusių vaikų poreikius.
Milą priėmusios šeimos patirtis ir požiūris į biologinius ryšius
Olga Malaškevičienė ir Gediminas Malaškevičius įgyvendino savo ilgametę svajonę - auginti vaiką iš globos namų. Jų šeima, auginanti dvi biologines dukras, priėmė Milą, kurios biologinė motina, pati užaugusi vaikų globos namuose, neturėjo įgūdžių tinkamai auginti kūdikį. Vos šešių mėnesių mažylė Mila pateko į kūdikių namus, o vėliau ir jos vyresnė sesuo.
Šiuo metu abi sesutės auga skirtingų globėjų šeimose. Galima manyti, jog kada nors jos sužinos savo gyvenimo istoriją ir panorės susitikti. Olga ir Gediminas ruošėsi viskam, kas gali nutikti blogiausia, lankydami globėjų kursus. Jie žinojo, kokių pavojų gali iškilti auginant svetimą vaiką, tačiau didelių iššūkių, kurių laukė, nepatyrė. Vaikas greitai pritapo šeimoje, tai įvyko greičiau, negu patys globėjai apsiprato su pasikeitusiąja situacija.
Sutuoktiniai neabejojo dėl vieno - jie norėtų auginti mergaitę, nes jau turėjo patirties. Olga tvirtai tiki, kad vaikų elgesys nepriklauso nuo genų. „Jeigu vaikai auga darnioje aplinkoje, nemanau, kad jie išaugtų mušeikos. Genų gali būti nulemta kokia nors liga ar temperamentas, tačiau ne elgesys,“ - pabrėžė ji. O. Malaškevičienė netiki, kad genais gali būti perduodama bloga tėvų elgsena: „Širdimi netikiu, kad Mila bus agresyvi. Jeigu blogą pavyzdį ji ir matė, daugiau to neprisimins.“
Malaškevičiai pasakoja, kad Milos negalima išskirti iš jų biologinių dukterų, ji atrodo kaip normalus vaikas, augęs biologinėje šeimoje. „Nematau jokių raidos sutrikimų“, - sakė Olga.
Globėjai neketina nieko slėpti, jei Mila užaugusi pasidomės savo gyvenimo istorija. Jei ji norėtų susitikti su biologine motina, jie padėtų ją surasti. Malaškevičiai tikisi sustabdyti „užburtą ratą“ - kad darnioje šeimoje pritapusi Mila, kai užaugs ir jei kada nors taps motina, sugebės tinkamai auginti savo vaikus. Jie neatmeta tikimybės, kad biologinė mama per tam tikrą laiką susitvarkys savo gyvenimą dorai, ir tuomet su ja galėtų bendrauti.
Lietuvos garsenybių pavyzdžiai
Žinomi žmonės vis dažniau atveria namų duris tėvų meilės stokojantiems vaikams, pavyzdžiui, televizijos laidų vedėjos, garsūs sportininkai, menininkai.
- Nomeda Marčėnaitė: Dailininkė, buvusi televizijos laidų vedėja, su tuomečiu sutuoktiniu Mariumi Jonučiu, gimus sūnui Titui, apsisprendė įsivaikinti panašaus amžiaus mergaitę. Ula į jų namus pateko būdama septynių mėnesių ir puikiai pritapo. Titas ir Ula užaugo lyg dvyniai.
- Žydrūnas Ilgauskas: Vienas geriausių Lietuvos krepšininkų, su žmona Jennifer 2009-ųjų vasaros pabaigoje įsivaikino brolius Povilą ir Deividą iš Pagynės vaikų globos namų. Krepšininkas, anksčiau ne vienus metus finansiškai padėdavęs Pagynės vaikų globos namams, jau seniai kalbėjo apie norą įsivaikinti.
- Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė: Olimpinė čempionė kartu su vyru Andrejumi Zadneprovskiu globoja trylikametę Sandrą iš Beižionių vaikų globos namų. Sandra kartais įsikuria Zadneprovskių namuose Vilniuje. Laura džiaugiasi galėdama padėti mergaitei sportuoti ir tobulėti.
- Aušra Kilkuvienė: Televizijos laidų vedėjos šeimoje, be biologinės dukters Gabijos, auga ir globotinis Kajus. Žinoma moteris yra pasakojusi, kad auginti globojamą vaiką - ne tas pat, kas savą.
„Persona grata“: Kaip į tai, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, žiūri musulmonai?
Utenos vaikų globos namų istorija ir struktūra
Utenoje globos namai turi ilgą ir turtingą istoriją. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Utenoje, dvarininko J. Balcevičiaus dvare, veikė našlaičių prieglauda, finansuojama apskrities valdybos. Vėliau, 1932 m., apskrities valdyba įsteigė čia dirbti vienuolėms iš Marijampolės. Šie vaikų namai buvo perpildyti - juose gyveno apie 50 mažų ir didelių vaikų.
Pokario metais, 1947 m., netoli miesto esančiame Jasonių dvare, kurio savininkas Kazys Matulionis, išvykdamas į JAV, pastatus padovanojo vaikams, įsikūrė 2-ji vaikų namai. Čia apsigyveno 25 ikimokyklinio amžiaus vaikai.
1995 m. kovo 20 d. mokyklinio bendrabučio bazėje įsteigti Utenos laikinos vaikų globos namai, kuriuose teikiama socialinė institucinė globa vaikams iš socialiai palankių sąlygų neturinčių šeimų iki bus išspręsti vaikų globos nustatymo arba vaikų grąžinimo tėvams ar globėjams klausimai. Nuo 1992 m. vaikų globos namų auklėtiniai pradėjo lankyti bendrojo lavinimo mokyklas ir popamokinės veiklos užsiėmimus. Buvo skatinami individualūs vaikų sugebėjimai, stengiamasi, kad dauguma auklėtinių turėtų globėjus, pas kuriuos galėtų praleisti savaitgalius ir atostogas.
1998 m. Utenos vaikų globos namuose gyveno 82 auklėtiniai. Jų pasiskirstymas pagal globos situaciją buvo toks:
| Globos situacija | Auklėtinių skaičius |
|---|---|
| Našlaičiai | 9 |
| Netekę tėvų globos | 17 |
| Vienam iš tėvų atimtos teisės | 13 |
| Iš asocialių šeimų | 43 |
| Iš viso | 82 |
1997 m. liepos 1 d. Laikinos vaikų globos namai buvo reorganizuoti į Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centrą, kuriame, be Laikinos vaikų globos grupės, pradėjo veikti Specialiojo ugdymo dienos skyrius. Čia specialiųjų poreikių vaikai ir jaunuoliai ugdomi pagal Specialiojo ugdymo programas, siekiant ugdyti individualius gebėjimus, mažinant socialinę atskirtį ir gerinant gyvenimo kokybę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
