Tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) skiepų rekomendacijos nuo gimimo
Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius apima 14 užkrečiamų ligų, nuo kurių rekomenduojama skiepyti vaikus nuo gimimo iki 15-16 metų. Skiepai yra pagrindinė ir efektyviausia profilaktikos priemonė, norint išvengti tymų, epideminio parotito (kiaulytės) ir raudonukės. Šie skiepijimai vykdomi valstybės biudžeto lėšomis, tad už juos mokėti nereikia.
Kas yra tymai?
Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, sukeliama virusų, plintanti oro lašeliniu būdu. Tačiau plisti gali ir per kvėpavimo takų išskyromis užterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Tymų infekcijos šaltinis - sergantis žmogus. Iš infekuoto asmens tymų virusas išsiskiria per kvėpavimo takus, pradedant pirmomis ligos dienomis, iš viso 4-7 dienas.
Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia karščiavimu, konjunktyvitu, sloga, kosuliu, ir baltomis dėmėmis burnos viduje, vadinamomis Kopliko dėmėmis. Būdingas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3-7 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau išplinta į kitas kūno vietas ir išlieka 4-7 dienas. Inkubacijos laikotarpis - 10-12 dienų (gali svyruoti nuo 7 iki 18 dienų).
Tymai pavojingi, nes gali lengvai išplisti visuomenėje. Sergantysis gali užkrėsti kitus asmenis 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo. Jeigu asmuo yra imlus tymams, užsikrėsti užtenka 15 minučių, jeigu bendraujama artimai (veidas į veidą) arba būnama toje pačioje patalpoje. Iki 90-95 proc. imlių, imuniteto neturinčių asmenų, kontaktavusių su sergančiuoju tymais, suserga. Ligonio būklei palengvinti gali būti taikomas tik simptominis gydymas. Galimos komplikacijos yra plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, encefalitas, poūmis sklerozuojantis panencefalitas.
Kas yra raudonukė?
Raudonukė - tai ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, makulopapuliniu bėrimu bei limfmazgių padidėjimu. Kartais smulkus makulopapulinis bėrimas būna panašus į tymus ar skarlatiną. Dažniausiai virusas plinta oro lašiniu būdu arba per tiesioginį ar netiesioginį sąlytį su užsikrėtusio asmens nosiaryklės išskyromis.
Raudonukės komplikacijos itin retos suaugusiems, ypač moterims, ir paaugliams liga gali komplikuotis daugybiniu sąnarių uždegimu. Tačiau ši liga labai pavojinga nėščiosioms, nes galimas vaisiaus apsigimimas, vadinamasis įgimtos raudonukės sindromas. Kuo ankstesniu nėštumo metu susergama, tuo apsigimimai sunkesni. Susirgus per pirmąjį nėštumo trimestrą, yra didesnė nei 80 proc. tikimybė, kad šių moterų kūdikiai gims su sunkiais širdies, smegenų apsigimimais, bus akli ar kurti.
Kas yra epideminis parotitas (kiaulytė)?
Epideminis parotitas - tai ūmi virusinė infekcinė liga, pasireiškianti seilių ir kitų liaukų uždegimu bei centrinės nervų sistemos pažeidimu, esant bendrai intoksikacijai. Virusas perduodamas oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusio asmens seilėmis. Galima užsikrėsti per namų apyvokos daiktus, ypač žaislus. Epideminiu parotitu dažniausiai serga vaikai nuo 2 iki 15 metų amžiaus, paskutiniais metais vis dažniau - paaugliai ir suaugusieji.
Epideminio parotito infekcija gali pažeisti lytines liaukas. Vienpusis sėklidžių uždegimas (orchitas) galimas 25-30 proc. parotitine infekcija susirgusių berniukų ar jaunų vyrų. Abipusis orchitas gana retas, pasitaiko 2 proc. ligonių, bet dėl to galimas vyriškas nevaisingumas.
MMR vakcinos vieta vaikų skiepijimų kalendoriuje
Vaikai pagal Lietuvos Respublikos profilaktinių skiepijimų kalendorių yra skiepijami tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina du kartus. Remiantis moksliniais tyrimais, tik dvi vakcinos dozės suformuoja ilgalaikį imunitetą. Skiepijimas vykdomas šiais etapais:
- Pirmąja doze: 15-16 mėnesių amžiaus. Išskirtiniais atvejais galima pradėti skiepyti ir 9 mėnesių amžiaus. Ankstyva vakcina rekomenduojama, jeigu yra ligų protrūkis arba vykstama į pavojingą regioną. Praėjus 10-12 dienų po skiepo gali atsirasti viso kūno bėrimas, kaip povakcininė reakcija. Toks skiepas yra papildomas ir imuniteto nuo ligų sukūrimui vaikui tebereikės dviejų įprastų skiepijimų.
- Antrąja doze: 6-7 metų amžiaus.
Šie skiepijimai yra finansuojami valstybės lėšomis.
Ką daryti, jeigu nepavyko paskiepyti laiku?
Vėluojant paskiepyti vaiką pagal vaikų skiepų kalendorių, vertėtų susisiekti su savo prižiūrinčiu šeimos gydytoju. Įvertinus situaciją, su gydytojo pagalba bus sudarytas individualus skiepų kalendorius. Vaikams, kurie nebuvo paskiepyti laiku, galima sudaryti individualų skiepijimo grafiką ir juos paskiepyti valstybės lėšomis (nemokamai) iki tol, kol sukaks 18 metų.
Nerekomenduojama atidėti vaikų skiepijimų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių MMR vakcina, jeigu nėra pagrįstų priežasčių, tokių kaip kontraindikacijos skiepui arba ligos. Nuo šių ligų galima skiepytis nepriklausomai nuo metų laiko, bet kurio vizito asmens sveikatos priežiūros įstaigoje metu.
MMR vakcinos sudėtis ir skyrimas
Rinkoje yra keleto pavadinimų, skirtingų gamintojų MMR vakcinos, pavyzdžiui: „Priorix“, „M-M-R II“, „Tresivac“, „Trimovax“. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formoje.
Kadangi tymų ir kiaulytės vakcinos komponentuose gali būti kiaušinio baltymo pėdsakų, būtina pranešti gydytojui, jeigu vaikui suvalgius kiaušinį buvo pasireiškusi alerginė reakcija. Vakcina suleidžiama po oda, viršutinėje rankos dalyje, o skiepijimo vieta turi būti dezinfekuojama. Tirpiklis iš ampulės steriliu, ką tik iš pakuotės išimtu švirkštu turi būti sušvirkščiamas į stiklinį buteliuką su milteliais. Neskiepijama tik labai retais atvejais, pavyzdžiui, dėl sunkių ligų ar nusilpusios imuninės sistemos.
MMR vakcinos saugumas ir šalutinis poveikis
MMR vakcina, kaip ir visos kitos vakcinos, gali sukelti nepageidaujamą reakciją, nors jos pasireiškia ne visiems žmonėms ir yra ypač retos. Dažniausios MMR vakcinos sukeltos nepageidaujamos reakcijos yra paraudimas injekcijos vietoje ar/ir karščiavimas iki 37,5 °C. Pavyzdžiui, MMR vakcinos šalutinis poveikis encefalitas (galvos smegenų uždegimas) pasitaiko rečiau kaip 1 iš 10 milijonų skiepo dozių.
Jeigu turite bent menkiausią įtarimą, kad vakcina galėjo sukelti vieną iš išvardintų arba kitokį nepageidaujamą poveikį, nedelsiant kreipkitės į gydytoją! Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) skatina apie patirtą nepageidaujamą poveikį pranešti į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.
Svarbu paminėti, kad mokslininkai, atlikę daugybę tyrimų, nenustatė jokio ryšio tarp MMR vakcinos ir autizmo. Autizmo spektro sutrikimai panašiu dažniu ir panašiame amžiuje pasireiškia tiek skiepytiems, tiek neskiepytiems vaikams. Tai, kad pirmieji autizmo spektro sutrikimai dažniausiai pasireiškia po pirmojo gimtadienio, t.y. 18 mėnesių amžiuje, sutampa su antrojo skiepo laiku, tačiau tai nėra priežastinis ryšys.
Ar MMR vakcina saugi vaikams? | NHS
Bandos imunitetas ir skiepijimo apimtys
Skiepai yra svarbūs ne tik asmeninei apsaugai, bet ir siekiant apsaugoti žmones, kurie negali būti paskiepyti dėl medicininių priežasčių. Kai nuo ligos paskiepijama daugiau žmonių, mažesnė tikimybė, kad ji paplis populiacijoje. Tai vadinama bandos imunitetu. Kad būtų pasiektas bandos imunitetas nuo tymų, turi būti paskiepyta maždaug 96 % gyventojų. Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, aukštos skiepijimų apimtys nuo šių ligų pasiekiamos, kai kiekvienoje savivaldybėje paskiepijama ne mažiau kaip 95 proc. vaikų.
MMR skiepijimas suaugusiems ir specialioms grupėms
Suaugusiesiems rekomenduojama įsivertinti savo skiepijimų ar sirgimo būklę. Neskiepytiems, skiepytiems tik viena vakcinos doze ar nesirgusiems asmenims rekomenduojama viena MMR vakcinos dozė (nekompensuojama). Asmenys, gimę iki 1986 m., galėjo būti skiepijami tik viena vakcinos doze, todėl jie taip pat yra imlūs tymams, ir jiems rekomenduojama antroji MMR vakcinos dozė (nekompensuojama).
MMR vakcina rekomenduojama, jeigu planuojamas šeimos pagausėjimas, siekiant apsaugoti būsimą naujagimį. Tačiau nėščiųjų skiepyti MMR vakcina negalima, ir paskiepytoms moterims rekomenduojama 1 mėnesį saugotis nėštumo. Nėščiosios, neturinčios imuniteto tymams, gali užsikrėsti šia infekcija, jei susiduria su virusu. Nėštumas gali padidinti tymų komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, tikimybę.
Vakcina nerekomenduojama asmenims, kurie anksčiau yra turėję gyvybei pavojingą reakciją į tymų vakciną ar jos sudedamąsias dalis, yra nėščia, arba yra susilpnėjusios imuninės sistemos (pvz., ŽIV ar AIDS sergantys asmenys, asmenys, gydomi nuo vėžio, arba vartojantys imuninę sistemą slopinančius vaistus).
Epidemiologinė situacija Lietuvoje
Lietuvoje paskutinis tymų protrūkis registruotas 2019 m., iš viso buvo registruoti 834 tymais susirgę asmenys, iš jų 196 vaikai iki 18 metų amžiaus. Kauno apskrityje tymų protrūkiai registruoti 2002 m., 2015 m. ir 2019 m. 2019 m. Kauno apskrityje tymų protrūkio metu tymais susirgo 11 ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai, 22 mokyklų moksleiviai bei 15 ugdymo įstaigų darbuotojų.
Raudonukės epidemiologinė situacija Lietuvoje palankesnė - registruojami pavieniai šios infekcijos atvejai; 2022 m. raudonukė diagnozuota nėščiai moteriai, o 2023 m. vasario 2 d. Kauno apskrityje po 18 metų pertraukos raudonukė nustatyta neskiepytam vaikui. Lietuvoje per paskutinius penkerius metus registruota nuo 3 iki 32 epideminio parotito atvejų, iš jų 63 proc. diagnozuoti vaikams iki 18 metų amžiaus.
2022 m. Kauno apskrityje 2 metų vaikų amžiaus grupėje skiepijimo apimtys MMR vakcina siekė 87,6 proc., 7 metų amžiaus grupėje - 82,3 proc. ir buvo nepakankamos, t. y. nesiekė Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojamo 95 proc. lygio, visose 8-iose Kauno apskrities savivaldybėse.
Skiepų finansavimas ir prieinamumas
Valstybinė ligonių kasa (VLK) kasmet nuperka vakcinų, kurios yra pristatomos į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro sandėlį. Iš jo gydymo įstaigos vakciną pasiima, o vaikų tėveliai ir šeimos gydytojai turėtų pasirūpinti, kad vaikučiai būtų laiku paskiepyti. Lietuvoje vaikai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių nemokamai, PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo) lėšomis. Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
