Trumpalaikės socialinės globos iššūkiai ir trūkumai: sisteminė analizė
Trumpalaikė socialinė globa yra paslaugų visuma, kuria asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba krizių atvejais, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams laikinai dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo savaitę negalint prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra - „atokvėpio“ paslaugos ar tęstinės paslaugos darbo savaitę (paromis). Trumpalaikė socialinė globa teikiama ne mažiau kaip 12 valandų per parą, iki 6 mėnesių per metus arba iki 5 parų per savaitę. Trumpalaikės socialinės globos gavėjai - asmenys, kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis, taip pat vaikai su negalia, suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys.
Nors socialinių paslaugų teikimas globos namuose yra itin svarbi sritis, užtikrinanti tinkamą priežiūrą ir pagalbą asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali savarankiškai pasirūpinti savimi, vis dėlto, šioje srityje egzistuoja nemažai trūkumų ir iššūkių, kurie neigiamai veikia paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Sisteminių problemų apžvalga
Nepakankamas finansavimas ir jo padariniai
Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria socialinių paslaugų teikėjai globos namuose, yra nepakankamas finansavimas. Dėl ribotų biudžeto lėšų įstaigos negali užtikrinti tinkamos personalo kvalifikacijos, aprūpinti gyventojų reikiamomis priemonėmis ir organizuoti kokybiškų užimtumo programų. Tai neigiamai veikia paslaugų kokybę ir gyventojų gerovę.
Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis yra 80 procentų asmens pajamų. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį taip pat yra 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už Vilniaus miesto savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Ši mokėjimo tvarka gali tapti didele finansine našta paslaugų gavėjams ir jų artimiesiems.
Personalo trūkumas ir kvalifikacijos problemos
Socialinių darbuotojų, slaugytojų ir kitų specialistų trūkumas yra dar viena opi problema. Dėl mažų atlyginimų ir didelio darbo krūvio sunku pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus. Tai lemia, kad vienas darbuotojas turi prižiūrėti didelį skaičių gyventojų, o tai neigiamai veikia priežiūros kokybę ir individualų dėmesį kiekvienam asmeniui.
Tarp institucinės globos pertvarkos minusų išryškėja ir tai, kad egzistuojanti spraga - prastas budinčių globotojų parengimas - kelia iššūkių. Mažai mokymų budintiems globotojams taip pat sukelia nepatogumų, o tai gali atsiliepti paslaugų kokybei.
Fizinės aplinkos ir socialinės gerovės trūkumai
Daugelio globos namų infrastruktūra yra pasenusi ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Pastatai yra prastos būklės, trūksta specialios įrangos, pritaikytos žmonėms su negalia. Tai apsunkina priežiūrą ir mažina gyventojų komfortą.
Globos namuose gyvenantys asmenys dažnai jaučiasi socialiai izoliuoti ir atskirti nuo visuomenės. Trūksta galimybių dalyvauti socialiniame gyvenime, bendrauti su artimaisiais ir užsiimti mėgstama veikla. Užimtumo stoka taip pat yra didelė problema, nes gyventojai neturi galimybių realizuoti savo potencialą ir jaustis naudingais.
Administraciniai ir biurokratiniai iššūkiai
Socialinių paslaugų poreikio nustatymo trūkumai
Socialinių paslaugų poreikio nustatymas yra sudėtingas procesas. Nors teisės aktai nustato konkrečius terminus, praktikoje pasitaiko atvejų, kai poreikio vertinimas užtrunka ilgiau dėl didelio darbo krūvio, specialistų trūkumo ar sudėtingų asmens situacijų. Socialinis darbuotojas arba Įstaigos socialinis darbuotojas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos privalo įvertinti ir nustatyti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Tačiau jeigu reikalinga papildoma informacija, susijusi su asmens socialinių paslaugų poreikio vertinimu ir nustatymu, šis terminas gali būti pratęsiamas iki 15 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos.
Asmens dienos ar ilgalaikės socialinės globos poreikis turi būti įvertintas ir nustatytas per 20 kalendorinių dienų, o trumpalaikės socialinės globos - per 15 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos. Tačiau, jeigu reikalinga papildoma informacija, susijusi su asmens socialinės globos poreikio vertinimu ir nustatymu, asmens dienos ar ilgalaikės socialinės globos poreikio nustatymo terminas gali būti pratęsiamas iki 30 kalendorinių dienų, o trumpalaikės socialinės globos - iki 25 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos.
Biurokratiniai procesai ir sprendimų priėmimo trukmė
Šioje srityje taip pat iškyla problemų, susijusių su biurokratiniais procesais ir sprendimų priėmimo trukme. Nors teisės aktai nustato konkrečius terminus, praktikoje jie ne visada yra įgyvendinami. Institucinės globos pertvarkos minusai rodo, kad laikinoji globa viršija terminus, o tai kelia papildomų sunkumų. Daugiausia iššūkių kyla dėl biurokratinių užkaborių ir laiko, kuris bėga pernelyg greitai, norint išpildyti kiekvieną įstatymo raidę šimtu procentų.
Nepaisant formalaus skundų nagrinėjimo proceso, praktikoje asmenys dažnai susiduria su sunkumais, bandydami apginti savo teises. Skundų nagrinėjimas gali užtrukti ilgai, o sprendimai ne visada būna palankūs pareiškėjams.
Informacijos trūkumas ir bendradarbiavimo problemos
Tyrimas išryškino daugiau pasikartojančių sunkumų, teikiant, organizuojant, gaunant socialinę pagalbą/pagalbą šeimai: šeimų pasipriešinimas priimti socialinę pagalbą/pagalbą ir socialinių paslaugų/paslaugų trūkumas miestų rajonuose, problemas su paslaugų gavėjais, bendradarbiavimo problemas su įstaigomis bei globėjų motyvacijos stoką dalyvauti įvairiose veiklose, priimant pagalbą. Aktualūs tyrimo momentai - tai esminės ir svarbios informacijos trūkumas iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialisto, perduodant vaiką budinčiam globotojui, bei faktas, kai dėl tėvų nesąmoningumo kenčia vaikas.
tags: #trumpalaikes #socialines #globos #minusai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
