Optimalus daržovių sėjos ir tręšimo laikas darže

Kiekvienas daržininkas, siekiantis gausaus ir kokybiško derliaus, žino, kad tinkamas sėjos ir tręšimo laikas yra vienas svarbiausių veiksnių. Per anksti pasėtos arba pasodintos daržovės gali nukentėti nuo šalnų ir nepalankaus oro, o per vėlai pasėtos sėklos į perdžiūvusią dirvą blogai dygsta, daržovės gali nesubręsti, jas labiau puola ligos ir kenkėjai. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotojos Rasa Karklelienė, Julė Jankauskienė ir Danguolė Juškevičienė dalijasi naudinga informacija apie tinkamiausią daržovių sėjos laiką ir optimalias jų auginimo sąlygas.

Ankstyvoji daržovių sėja: šiltnamyje ir lauke

Daržovių sėjos laikas priklauso nuo rūšies, daigų augimo trukmės ir to, kur jie bus auginami toliau. Sėjos laikas šiltnamyje priklauso nuo šiltnamio tipo, šildymo galimybių ir meteorologinių sąlygų.

Sėja šildomuose ir nešildomuose šiltnamiuose

Vasario viduryje jau galima sėti gūžines salotas, jei anksti pavasarį norima jų užsiauginti. Auginimui plėvele dengtuose šildomuose šiltnamiuose salotos sėjamos nuo vasario vidurio iki kovo pabaigos, o nešildomuose šiltnamiuose - nuo balandžio pradžios iki gegužės pabaigos. Kovo mėnesį šildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje galima užsiauginti įvairių daržovių daigų.

Mėnesio pradžioje sėjami ankstyvieji ir žiediniai, pabaigoje - vidutinio ankstyvumo kopūstai. Vėliau šių daržovių galima pasisėti kas dvi savaites. Kovo antrą dešimtadienį laikas sėti šakniavaisinius salierus, porus, ropinius kopūstus, kvapiuosius bazilikus ir mairūnus. Mėnesio pabaigoje sėjami ropiniai kopūstai vėlyvesniam derliui.

Saldžiosios paprikos, kurios bus auginamos nešildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje, sėjamos kovo antrą dešimtadienį. Jei pomidorai bus auginami šildomame šiltnamyje, jie sėjami kovo pradžioje, jei nešildomame - kovo viduryje. Jei pomidorai bus sodinami lauke, sėjama kovo pabaigoje. Sodinimui į nešildomą šiltnamį agurkai sėjami balandžio paskutinį dešimtadienį.

Kovo vidurys yra tinkamas metas pradėti šalčiui atsparių daržovių sėją šiltnamyje. Pirmosios daržovės, kurias galima užauginti greitai, yra lapiniai ridikėliai, sėjamosios gražgarstės (rukola), pipirnės, špinatai. Ridikėlius ir salotas galima užauginti nešildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje prieš agurkų ar pomidorų sodinimą. Tinkamiausias ridikėlių sėjos laikas, kai dirvos temperatūra 10 cm gylyje siekia +5 °C. Salotų daigai į nešildomą šiltnamį sodinami kovo pabaigoje (kai temperatūra 10 cm gylyje yra 7-8 °C). Krapus šiltnamyje galima sėti balandžio pradžioje. „Nesenai šiltnamyje pasėjau ridikėlius, salotas, krapukus, špinatus ir šią savaitę sėsiu ankstyvuosius žirnius“, - džiaugiasi Eglė Damunskienė, o Aurelija Ka priduria: „Kovo vidury į polikarbonatinį šiltnamį sėju ridikėlius ir salotas. Nesvarbu, kad yra sniego.“

Šakniavaisės daržovės ir sėja lauke

Įpusėjus kovui, jau galima ruoštis ankstyvai daržo augalų sėjai lauke. Morkos, burokėliai, petražolės, salierai, pastarnokai, ridikėliai, ridikai, ropės, griežčiai mėgsta lengvesnes, humusingas priesmėlio, lengvo priemolio, juodžemio nerūgščias (pH 6,0-7,0) dirvas, tinka ir pakankamai patręšti bei sukultūrinti durpžemiai (pH 5,5-6,0). Šakniavaisėms daržovėms būtinas gilus (30-40 cm), purus armens sluoksnis. Dauguma šakniavaisių daržovių (morkos, burokėliai, ridikėliai, ridikai ir kt.) yra atsparios šalnoms, todėl gali būti sėjamos anksti pavasarį, kai tik galima įeiti į dirvą. Vasaros ir rudens realizavimui optimalūs sėjos terminai yra balandžio mėnesio antra pusė ir gegužės pradžia. Kiek vėliau, balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje sodinami ankstyvieji kopūstai, sėjami burokėliai, gelteklės.

Ridikėliai gali būti auginami ir šiltnamyje, ir lauke. Beje, šiltnamyje juos galima sėti jau kovo pradžioje. Daugumos šakniavaisių daržovių (morkų, burokėlių, ridikų, ridikėlių, griežčių ir ropių) sėklos sėjamos tiesiai į dirvą. Salierai dėl ilgos vegetacijos dažniausiai auginami iš daigų, kurie užauga per 50-60 dienų. Gali būti auginami dėžutėse, polimeriniuose puodeliuose ir daigyklose. Salierų sėklas reikėtų sėti kovo antrą dešimtadienį į šildomą šiltnamį.

Išėjus pašalui, lauke pirmiausia reikėtų sėti ir sodinti daržo augalus, kurie yra atsparūs žemoms temperatūroms. Kuo anksčiau pavasarį reikėtų sodinti vasarinius česnakus, sėti morkas, kurios bus auginamos ankstyvajai brandai. Anksti pasėjus morkas, pasėlį reikia uždengti agroplėvele.

Svogūninės daržovės

Vasaros česnakai yra jautrūs dienos ilgumo pokyčiams. Nepakankamas ilgų dienų skaičius gali trikdyti skiltelių formavimąsi ropelėje ir mažinti produktyvumą, todėl labai svarbu nesuvėlinti jų sodinimo ir sudaryti palankias mitybos sąlygas. Česnakai dauginami tik skiltelėmis. Optimali temperatūra, reikalinga skiltelių šaknijimuisi, yra apie +2-6 °C. Mūsų klimato sąlygomis vasarinius česnakus reikia sodinti anksti pavasarį, išėjus įšalui, kai tik galima įdirbti dirvą. Sodinimas: Prieš pirmuosius didesnius šalčius pasodinkite žieminius česnakus, dramblinius česnakus. Galima juos sodinti ir anksčiau, bet tada išlieka tikimybė, kad jie dar šį rudenį sudygs. Tai pakenktų būsimam derliui.

Svogūnai auginami sėklas sėjant tiesiai į dirvą, sodinant sėjinukus arba daigus. Ekonomiškiausias jų auginimo būdas yra sėjant iš sėklų. Svogūnai priklauso ilgai dygstančių augalų grupei, todėl auginant iš sėklų vienas svarbiausių reikalavimų - nesuvėlinti sėjos laiko. Mūsų klimato sąlygomis optimalus svogūnų sėklų sėjos laikas yra balandžio pirmas ir antras dešimtadieniai. Auginant daigais, sėklos šiltnamyje sėjamos kovo antrą dešimtadienį. Sodinimui tinkami svogūnų daigai turėtų būti apie 15-20 cm aukščio, su 3-4 lapeliais. Optimalus daigų sodinimo į dirvą laikas - gegužės pirmas dešimtadienis, kaip ir svogūnus auginant iš sėjinukų. „Svogūnų sodinimas daigais yra senoviškas dauginimo būdas, bet pastebiu, kad jis pastaraisiais metais tarp mėgėjų darosi vis populiaresnis. Tai tikrai gera dauginimo alternatyva, naudojame šį būdą ir institute“, - sako D. Juškevičienė.

Žirniai ir pupos

Žirniai nėra reiklūs augimo sąlygoms, atsparūs žemoms temperatūroms. Sėklos sudygsta esant 1-2 °C temperatūrai, todėl sėjama anksti, kai tik pradžiūva dirva. Optimalus žirnių sėjos laikas - balandžio pirma pusė (pradėjus žaliuoti pievoms). Pupų jauni daigeliai pakenčia net -4 °C šaltį, todėl jas optimalu sėti balandžio viduryje arba pabaigoje, sužaliavus ievoms. Žirniai taip pat yra šalnoms atsparūs augalai, todėl jų sėklas reikėtų sėti, kai tik dirva pradžiūva.

Sėjos ir auginimo sąlygos

Tinkamai pasirinkta veislė (hibridas), kokybiška sėkla ir daigų auginimo substratas, tinkamas šiltnamio daržovių sėjos laikas atsižvelgiant į tai, kur jos bus auginamos vėliau, yra gyvybiškai svarbūs. Pavasaris atskirais metais būna ne visai vienodas, todėl daržoves reikia sėti ne pagal kalendorines, bet pagal fenologines datas, kurios geriau atspindi gamtos sąlygas.

Dirvožemio paruošimas ir tręšimas

Prieš šakniavaisių daržovių sėją ir daigų sodinimą dirva patręšiama kompleksinėmis arba vienanarėmis pagrindinėmis (fosforo ir kalio) trąšomis. Vėliau, vegetacijos metu, augalus pagal būklę ir poreikį galima tręšti papildomai. Vasario pabaigoje, jei leidžia gamtos sąlygos, galite pradėti dirvožemio paruošimą. Galite sukasti dirvą ir patręšti ją kompostu ar mėšlu. Jei žiema dar nesitraukia ir žemė įšalusi, teks dar palaukti. Jeigu jau sniego nėra ir pakankamai atšilę, bet jūsų dirvožemis yra pernelyg drėgnas, palaukite, kol jis pradžius.

Sodo, daržo ir gėlyno augalų negalima tręšti vien mineralinėmis trąšomis. Visuomet tikimės kokybiško derliaus. Jo negausime, jei nesirūpinsime dirvos derlingumu. Dėl to negalime apsieiti be organinių trąšų. Kuo dažniau jų įterpsime į dirvą, tuo geriau augs augalai. Tręšiant per lapus augalai greitai aprūpinami trūkstamomis maisto medžiagomis. Tai darykime, jei jie auga netinkamo rūgštingumo dirvoje arba šaknys negauna tam tikrų cheminių elementų. Svarbu griežtai laikytis ant pakuotės pateikiamų nurodymų, tręšimo normų ir rekomenduojamos koncentracijos (paprastai 0,1-0,5 proc.). Persistengę nudeginsime lapus. Augalai ims džiūti, žus nupurkšti lapų audiniai.

Jei augalams reikia kalcio, tačiau neatlikome cheminio dirvos tyrimo, kalkindami juos nuskriausime. Pirmiausia turime žinoti jos rūgštingumą (pH). Ne mažiau svarbūs ir augalų poreikiai. Pavyzdžiui, dauguma sodo ir daržo gyventojų auga lengvai rūgščioje ar neutralios reakcijos dirvoje (pH 6,0-7,4). Kai kuriems tinka tik rūgštus arba tik šarminis dirvožemis. Kartais kalkinimas ir visai nereikalingas. Per daug pakalkinus, atstatyti buvusią dirvos cheminę sudėtį būna sunku.

Sėklų gylis ir atstumas

Pradedantys daržininkai paprastai sėja per giliai. Tai sulėtina sėklų dygimą arba jos iš viso nedygsta. Be to, kai giliai įterptos sėklos ir sudygsta, daigai negali prasimušti į žemės paviršių. Perpus labai sekliai, sėklai gali neužtekti drėgmės, nes viršutinis dirvos sluoksnis paprastai greitai perdžiūva. Suspaustą vagelės dugną morkų ir svogūnų sėklas reikia berti iki dviejų centimetrų atstumu vieną nuo kitos, o burokėlių, ropių sėklas - 1-2 cm. Nereikia sėti tankiai. Vagelės dugno suspaudimas padeda sėkloms greičiau sudygti, nes vanduo iki jų pakyla iš apatinių dirvos sluoksnių. Po to sėklas reikia apiberti puse centimetro žemės ir puvenų mišinio sluoksneliu. Mišinį truputį suspausti delnu, o paskui viršun dar užpilti iki dviejų centimetrų puvenų arba durpių sluoksnį. Puvenos ir durpės apsaugo vageles nuo perdžiūvimo.

Sodinukų priežiūra ir apšvietimas

Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos daigų kokybei, yra šviesa. Nuo jų kokybės priklauso ir augalų derlius. Daigus auginant vasario mėnesį, augalams nepakanka natūralaus apšvietimo. Norint užsiauginti kokybiškų daigų, būtina juos papildomai apšviesti. Kad daigai gerai augtų, svarbu šviesos intensyvumas, jos spektras ir dienos ilgumas. Įvairių rūšių daržovėms šviesos reikia nevienodai. Jei nėra galimybės daigų apšviesti papildomai, jų nereikėtų sėti anksti. Kuo didesnis apšvietimas, tuo daigai greičiau ir geriau auga, todėl vėliau pasėtos daržovės pasiveja pasėtas anksčiau, kai apšvietimas buvo nepakankamas.

Sodinukų priežiūra: Balandžio mėnesį diena jau gerokai ilgesnė todėl apšvietimo jūsų sodinukams nebereikės. Prieš persodinant į nuolatinę auginimo vietą augalus būtina palaipsniui grūdinti ir adaptuoti lauko sąlygoms. Priežiūra: Laistykite jaunus sodinukus, kad išlaikytumėte optimalų drėgmės lygį. Nepamirškite vėdinti patalpų ir palaikyti apšvietimą 12 valandų, bei dažniau purenti dirvą. Vegetacijos pradžioje augalams reikia nedaug vandens, kitaip suprastėja šaknų sistemos vystymasis. Daugiausia būtina laistyti dygstančius ir derlių duosiančius augalus. Tačiau net ir šiuo atveju negalima persistengti.

Mėnulio fazių įtaka sėjai

Sėjos kalendoriai dažnai grindžiami mėnulių fazėmis - jaunatis, priešpilnis, pilnatis ir delčia. Kiekviena mėnulio fazė turi įtakos augalų vystymuisi ir augimui. Mėnulio įtaką dažniau stebi ir atsižvelgia augintojai mėgėjai. Tačiau specialistai ragina nepamiršti ir Mėnulio įtakos augalams. Mėnulis ir jo fazės didžiulę įtaką daro ne tik žmonėms, bet ir augalams, o specialistai kasmet sudaro sėjos kalendorių pagal mėnulį.

• Jaunatis: Visas aktyvumas yra sutelktas augalų šaknyse, todėl šiuo metu augalų rekomenduojama nepersodinti, neskiepyti, nepurenti žemės aplink augalus, kad nepažeistumėte jų šaknų. Per jaunatį sėklų energija labai menka ir jos nepakanka augimui, jaunų ūglių augimas sulėtėja, todėl per jaunatį nereikėtų nei sėti, nei sodinti. Jaunatis - puikus metas naikinti piktžoles, augalų kenkėjus, pašalinti pažeistas ir nudžiuvusias šakeles, stiebų ir auglių viršūnėles.
• Priešpilnis Mėnulis: Aktyvumas kyla nuo šaknų į viršų - stiebų ir lapų link, todėl šiuo metu augalų šaknys yra ne tokios jautrios. Priešpilnio Mėnulio metu persodinti arba apipjaustyti augalai sparčiau leidžia naujus ūglius. Nuo jaunaties iki pilnaties augalams reikia daugiau vandens ir maistinių medžiagų.
• Pilnatis: Turi didžiausią įtaką augalams: šiuo metu visas aktyvumas yra sutelktas augalų šakelėse, lapuose ir žieduose. Per pilnatį atvirkščiai - viskas atgyja, energija ima plūsti iš šaknų į augalo viršutines dalis pripildydama ūglius ir vaisius. Tai palankus metas augalus sėti ir persodinti. Pilnaties metu nerekomenduojama apipjaustyti vaismedžių ir vaiskrūmių, nugnybti augalų viršūnių ir šoninių ūglių, skiepyti vaismedžių, tačiau tai tinkamas metas retinti augalų daigus, naikinti piktžoles, purenti žemę aplink augalus ir mulčiuoti dirvožemį. Pilnatis taip pat yra tinkamiausias metas sodinti įvairius augalus, nes šiuo metu augalai įgauna daugiausiai gyvybinės energijos. Per pilnatį rekomenduojama sodinti ir sėti augalus, kurie vaisius veda virš dirvožemio, pavyzdžiui, pomidorus, agurkus ir pan.
• Delčia: Aktyvumas vėl sutelkiamas augalų šaknyse ir jos yra labiausiai pažeidžiamos. Nuo pilnaties pabaigos iki jaunaties pradžios augalams reikia mažiau vandens ir maistinių medžiagų. Tarp pilnaties ir jaunaties sodinami augantys pažeme ir šakniavaisiai: bulvės, ropės, svogūnai, morkos, burokėliai, griežčiai, ridikėliai, juodosios ropės, šparagai.

Specialistai, besiremiantys Mėnulio kalendoriumi ir Mėnulio fazių įtaka augalams, vieningai sutaria, kad pats rizikingiausias metas sėti ir sodinti bet kokius augalus yra jaunatis ir laikas, kai Mėnulis būna Vandenio, Dvynių, Mergelės, Liūto ženkluose. Taigi, jei norite sulaukti gausaus ir kokybiško derliaus, verta atsižvelgti į Mėnulio fazes.

Sėjomaina ir dirvožemio derlingumo palaikymas

Kiekvienas sodininkas turi žinoti, kiek metų vienoje vietoje galima auginti tą patį augalą. Tai nulemia jo jautrumas jo paties šaknų išskiriamoms medžiagoms, kurios kaupiasi dirvožemyje. Dirvožemio derlingumas - kitas svarbus veiksnys, lemiantis daržovių kaitaliojimą.

Autointoksikacija ir augalų nuodai

Yra tokių augalų, kurie išskiria kolinais vadinamas toksines medžiagas, stabdančias tos pačios rūšies augalų augimą. Labai jautrūs savo pačių išskiriamoms medžiagoms burokai ir špinatai. Kiek mažiau - moliūginių šeimos augalai, kopūstai, ridikėliai, ridikai, petražolės, salierai, žirniai ir morkos. Savų šaknų išskiriamas medžiagas gerai toleruoja ir vienoje vietoje ilgai augti gali rugiai, kukurūzai, pupos ir porai.

Tokie augalai kaip burokai gali tris metus augti vienoje lysvėje mišriame sodinime, tačiau negali - monokultūriniame. Tai paaiškinama tuo, kad kitų rūšių augalai sugeria ir apdoroja burokų išskiriamas medžiagas, neleisdami joms kauptis dirvožemyje. Ne mažiau svarbus kolinų šaltinis - nukritę lapai ir negyvos augalų dalys. Ypač daug kolinų yra agurkų stiebuose, pomidorų ir paprikų lapuose, taip pat kopūstų, morkų, krienų ir saulėgrąžų lapuose. Visa tai turi įtakos dirvožemio nualinimui ir augalų sėjomainai, ypač svarbu toms rūšims, kurių liekanų skaidymosi procese išsiskiria autointoksikaciją sukeliančios medžiagos. Šis reiškinys yra vaismedžių sodų problema. Obelys ir dauguma kitų vaismedžių priklauso šiai save apnuodijančių augalų kategorijai. Todėl jauno sodo nerekomenduojama veisti senojo vietoje. Taip pat nevertėtų jaunų vaismedžių sodinti tarp senųjų.

Ligų sukėlėjai ir kenkėjai

Kolinų kaupimasis - tai tik viena dirvožemio nualinimo priežastis. Kita, ne mažiau svarbi yra dirvožemyje susikaupę ligų sukėlėjai ir kenkėjai, būdingi toms daržovių rūšims, kurios kelis metus iš eilės auga toje pačioje vietoje. Pavyzdžiui, auginant gūžines salotas vienoje vietoje jų derlius kasmet mažėja. Pirmaisiais nuolatinio agurkų, kopūstų, salierų, pomidorų, pupelių ir salotų auginimo metais dirvožemyje kaupiasi bakterinių ir grybelinių ligų sukėlėjai. Kiekvienai daržovių rūšiai būdingi šakniniai ir lapiniai nematodai nuolat jas auginant vienoje vietoje tampa jų nelaime. Tarp kenkėjų labiausiai paplitę kopūstų, morkų ir svogūnų muselės. Kovoti su jomis įmanoma tik kaitaliojant kultūras. Jeigu norite užkirsti kelią dirvožemio nualinimui, būtinai kaitaliokite daržoves, priklausančias įvairioms botaninėms šeimoms. Paprastai daržovės iš vienos šeimos turi vienodą kenkėjų ir ligų rinkinį, todėl jos kenkia konkrečiai šitai šeimai ir nekelia didelio pavojaus kitoms.

Daržovių botaninės šeimos ir sėjomaina

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje nurodoma populiariausių daržovių priklausymas tam tikroms botaninėms šeimoms. Peržiūrėję šią lentelę sužinosite, kad į lysvę, kurioje pernai metais augo kopūstai, nevertėtų sodinti ridikų ir ropių.

Daržovių reiklumas mitybai

Kitas svarbus veiksnys, lemiantis daržovių kaitaliojimą - jų įtaka dirvožemio derlingumui. Šis veiksnys įgauna ypatingai didelę reikšmę tais atvejais, kai atsisakoma naudoti dirbtines mineralines trąšas. Ekologiniame ūkyje maistinių medžiagų atsargos dirvožemyje daugiausiai papildomos tinkamai paruoštu kompostu ir kaitaliojant kultūras. Kiekvienos kultūros svarbi charakteristika - maistinių medžiagų kiekis, kurį ji pasisavina iš dirvožemio per visą vystymosi ciklą. Priklausomai nuo to daržovės skirstomos į labai reiklias mitybai, mažiau reiklias ir gerinančias derlingumą. Prie labai reiklių priskiriami visi kopūstai ir salieras. Daržovės iš moliūginių šeimos (agurkai, cukinijos, moliūgas), bulvinių šeimos (pomidorai, bulvės, paprikos), visų rūšių svogūnai, visų rūšių salotos, špinatai ir kukurūzai užima vietą tarp labai reiklių ir mažiau reiklių. Dauguma šakniavaisių iš salierinių šeimos (morkos, pastarnokai, šakninė petražolė) ir bastutinių šeimos (ropė, valgomasis ridikas) priklauso mažiau reiklių daržovių kategorijai. Vienos šeimos daržovės pasižymi labai panašiais mitybos reikalavimais, tad jeigu jos sodinamos viena po kitos toje pačioje vietoje, tai galiausiai baigsis dirvožemio nualinimu, nes jos reikalauja daugiausiai tų pačių mitybos elementų.

Dirvožemį gerinantys augalai ir kompostas

Kita dirvožemį gerinanti grupė - ankštiniai: pupelės, pupos, dobilai, liucerna, esparcetas. Jų šaknyse esančios gumbelinės bakterijos, absorbuojančios iš oro azotą, leidžia praturtinti dirvožemį. Be to, daugiamečiai ankštiniai (ypač liucerna), turintys gilią šaknų sistemą, sugeria mineralines medžiagas (kalį, fosforą, kalcį) iš gilių dirvožemio sluoksnių ir praturtina jomis viršutinį dirvožemio sluoksnį, kur vystosi daržovių šaknų sistema. Dėl aukščiau aprašytų savybių ankštiniai yra puikus pirmtakas daugeliui daržovių. Ankštinių gebėjimas kaupti dirvožemyje azotą plačiai naudojamas ekologiniuose ūkiuose, nes juose mineralinės azoto trąšos nenaudojamos. Norint išvengti dirvožemio nualinimo, ekologiniame ūkyje kultūrų rotacija turi būti sudėliota taip, kad kiekviename plote per tris metus pasikeistų visų trijų grupių kultūros. Palankiausias štai toks eiliškumas: pirmaisiais metais sodinamos reiklios daržovės, antraisiais - ankštinės, kurios atkuria azoto atsargas ir pagerina struktūrą, o trečiaisiais - mažiausiai reiklios. Paskui viskas kartojama iš naujo.

Gertruda Frank rekomenduoja ankstyvą pavasarį pasėti pupas tose lysvėse, kuriose vėliau sodins maistinėms medžiagoms reiklias daržoves: agurkus, kopūstus, salierus, pomidorus. Pupos atlaiko šalnas iki -2 laipsnių. Šis metodas duoda teigiamą rezultatą tik tuo atveju, jeigu jūsų klimato sąlygose pupos spėja pražysti prieš tai, kai į jų vietą metas sodinti labiau šilumą mėgstančios kultūros daigus. Žydėjimo metu ant pupų šaknų susiformuoja gumbeliai, kurie atlieka dirvožemio praturtinimo funkciją. Pražydę ankštiniai nupjaunami, lapai ir stiebai paliekami dirvožemio paviršiuje kaip mulčias, o šaknys pūdamos atiduoda gumbeliuose sukauptą azotą. Kadangi pupos derliaus neduoda, o naudojamos jos kaip žemės trąša, tam tinka derlingumu nepasižyminčios rūšys. Dirvožemį gerina ne tik ankštiniai, bet ir daugelis kitų šeimų augalų, turinčių galingą ir gilią šaknų sistemą. Sunkius molingus dirvožemius teigiamai veikia ir jo struktūrą gerina kmynai, grikiai, linai, rapsai, soja.

Siekiant palaikyti nuolatinį dirvožemio derlingumą būtina kaitalioti kultūras ir naudoti organines trąšas, daugiausia - kompostą. Visos būtinos maistinės medžiagos (azotas, kalis, fosforas, kalcis ir t. t.) į dirvožemį įterpiamos kaip organinės medžiagos kartu su kompostu. Todėl svarbu, kad jame visų šių medžiagų būtų pakankamai. Dirvožemį reikia praturtinti tais augalais, kurie kaupia kurį nors elementą ir juo praturtina kompostą. Pavyzdžiui, grikiai kaupia kalcį, durnaropės lapai turtingi fosforo, tabako stiebai ir lapai - kalio, meliono lapai - kalcio, didžioji dilgėlė - geležies. Be to rekomenduojama kompostą papildyti nedidelį kiekį ramunėlių, kiaulpienių, kraujažolių ir ąžuolo žievės. Šie augalai skatina kompostavimą ir gerina komposto kokybę. Labai nuskurdintam dirvožemiui rekomenduojamas kompostas iš beržų ir gudobelės lapų. Garstyčių ir rapsų mišinį tikslinga sėti siekiant pagerinti dirvožemį, nuskurdintą dėl mineralinių trąšų perdozavimo. Šalia komposto krūvų patariama sodinti beržus ir šeivamedžius. Jie ne tik savo šešėliu apsaugos kompostą nuo perdžiuvimo ir perkaitimo saulėje, bet ir savo šaknimis paspartins komposto brendimą.

tags: #kada #geriausiai #seti #trasas #darze

• įamžinkite gražiausias akimirkas su „Triušiuku Petriuku“
• Blokavimo funkcija Messenger
• sužinokite daugiau apie Birštono vaikų namų bendruomenę
• Lietuvos ikimokyklinio ugdymo sistema ir vaikų pasiekimai
• Merūno Vitulskio karjera