Teratogeninis poveikis ir rizika trečiąją nėštumo savaitę

Trečiąją nėštumo savaitę apvaisinta kiaušialąstė endometriume jau pradeda formuoti du pirmuosius ląstelių sluoksnius. Šiame etape susijungia spermatozoidas ir kiaušialąstė, o organizme padidėja estrogeno ir progesterono lygis, kurie yra ypač svarbūs embriono vystymuisi. Jūsų kūdikis (tiksliau sakant, embrionas) šiuo metu pasiekia apvaisintos mikroskopinės ląstelės stadiją. Nuo trijų iki penkių dienų po apvaisinimo embrionas, susidedantis iš 12-15 blastomerų (morulės), patenka į gimdą ir pradeda gaminti trofoblastus, kurie apsupa ir maitina embriono ląsteles, iš kurių vėliau išsivystys kūdikis.

Kas yra teratogenai ir kodėl jie pavojingi?

Teratogenas yra bet koks išorinis veiksnys (cheminis, fizikinis, biologinis), galintis lemti embriono arba vaisiaus raidos ar diferenciacijos sutrikimus. Pavojingiausias teratogeno veikimo laikas yra embriogenezės laikotarpis. Teratogenai sukelia apie 5 % įgimtų raidos anomalijų. Normalios embriono raidos sutrikimas priklauso nuo teratogeno dozės - kuo ji didesnė ir kuo ilgiau veikė, tuo didesnė pažaidos rizika. Skiriamos 4 pagrindinės teratogenų grupės: infekcijos nėštumo laikotarpiu, vaistai ir kitos cheminės medžiagos, fizikiniai veiksniai, motinos medžiagų apykaitos ligos.

Infekcijos kaip biologiniai teratogenai

Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek jos vaisiui. Teratogeniniu poveikiu pasižymi raudonukė, citomegalija, toksoplazmozė, vėjaraupiai, infekcinė eritema ir sifilis.

Pagrindinių infekcijų rizikos

• Toksoplazmozė: Pirminė infekcija gali lemti vaisiaus centrinės nervų sistemos, akių, kepenų pažeidimą. Didžiausias infekcijos pavojus vaisiui yra nėštumo pradžioje.
• Raudonukė: Pavojingiausia intensyvios organogenezės laikotarpiu. Vaisiaus pažeidimo rizika siekia apie 85 %, būdingas klausos sutrikimas, širdies, akių anomalijos.
• Citomegalovirusas (CMV): Pirminė infekcija nėštumo laikotarpiu lemia vaisiaus pažeidimo riziką (mikrocefalija, aklumas, psichomotorinės raidos atsilikimas).
• Vėjaraupiai: Pavojingiausi 13-20 nėštumo savaitę, galima mikrocefalija, galūnių, odos, akių anomalijos.

Vaistų vartojimo rizika nėštumo metu

Vaistų vartojimas nėštumo metu taip pat gali pasižymėti teratogeniniu poveikiu. Embriotoksiniai medikamentai yra tie, kurie žalingai veikia embrioną antrą-trečią nėštumo savaitę - dėl jų poveikio jis gali nustoti vystytis. Teratogeniniai medikamentai žalingai veikia vaisių nuo trečios iki 8-10 nėštumo savaitės ir sukelia vystymosi anomalijų.

Specialistai, spręsdami, kokius vaistus skirti, suskaičiuoja žalos ir naudos santykį. Būtina atsiminti:

• A ir B grupės: Vaistai, kurie nesukėlė vaikeliui įgimtų anomalijų.
• C grupė: Vaistai, kurie tyrimų su gyvūnais metu pasižymėjo teratogeniniu poveikiu.
• D ir E grupės: Vaistai, kurie sukelia arba įtariama, kad gali sukelti įgimtas anomalijas.

Aplinkos veiksniai ir buitiniai teratogenai

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad 80% vaiko sveikatos lemia išorės veiksniai ankstyvosiose gyvenimo stadijose. Tai susiję su aplinka, maisto medžiagomis, narkotinėmis medžiagomis bei cheminėmis medžiagomis (gyvsidabris, švinas). Dažniausias vartojamas buitinis teratogenas yra etanolis - saugaus jo kiekio nėštumo metu nėra. Priklausomybė nuo alkoholio sukelia vaisiaus alkoholinio sindromo riziką.

tags: #teratogeninis #poveikis #3 #sav #nestumo

• Kaip užregistruoti vaiką į Klaipėdos mokyklą
• Sužinokite apie ugdymo direktoriaus pavaduotojo atlyginimą
• Saugūs kramtukai kūdikiams
• Požymiai, kad kūdikis pasiruošęs sodinti
• Visagino darželio patirties dalijimasis