Tarpvietės gijimas po gimdymo: nuo plyšimų tipų iki ilgalaikės priežiūros
Gimdymas yra natūralus, tačiau sudėtingas procesas, po kurio moters organizmas patiria daugybę pokyčių ir reikalauja laiko atsigauti. Viena iš dažniausių problemų, su kuriomis susiduria moterys po gimdymo, yra tarpvietės plyšimas arba atlikta epiziotomija. Šis straipsnis detaliai aptars tarpvietės pažeidimus, jų gydymą, gijimo procesą ir patarimus, kaip palengvinti pogimdyminį diskomfortą bei išvengti galimų komplikacijų.
Kas yra tarpvietės plyšimas ir epiziotomija?
Makšties plyšimas arba tarpvietės plyšimas yra aplink makštį ir tiesiąją žarną esančio audinio pažeidimas, kuris gali atsirasti gimdymo metu. Taip pat vadinamas tarpvietės plyšimu, yra audinių plyšimas aplink makštį ir tarpvietę. Įprasto gimdymo per makštį metu makšties oda ruošiasi gimdymui pati plonėjanti. Tačiau yra daug priežasčių, kodėl gali atsirasti makšties plyšimas.
Tarpvietės plyšimas gimdymo metu gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Galbūt svarbiausias dalykas, kurį galima padaryti, kad sumažintų sunkių makšties ašarų riziką, yra paprašyti eksperto vengti epiziotomijos, nebent tai būtų būtina medicininiu požiūriu. Nėra įrodymų, kad dėl gimdymo padėties ar anestezijos tipo atsiranda ašarojimas. Tačiau naudojant vakuumą ar žnyples gimdymo metu padidėja smarkesnio plyšimo rizika. Makštis gali išsiplėsti ir išsiplėsti, kad natūraliai tilptų kūdikis, tačiau kartais gimdymo skausmai nukenčia.
Makšties plyšimų laipsniai ir gydymas
Moteris gali patirti bet kurią iš keturių laipsnių ašarų. Makšties plyšimo gydymas priklauso nuo sužalojimo sunkumo. Žemiau pateikiama plyšimų klasifikacija ir gydymo ypatumai:
| Plyšimo laipsnis | Aprašymas | Gydymas ir gijimas |
|---|---|---|
| Pirmasis laipsnis | Apima tik odą ir audinį, esantį tiesiai po tarpvietės oda, kuri yra sritis tarp makšties ir tiesiosios žarnos. | Gali nereikėti siūlių, nors kai kuriems taip ir reikia. Pacientas gali jausti nedidelį skausmą ar perštėjimą šlapinantis. |
| Antrasis laipsnis | Labiausiai paplitęs plyšimas gimdymo metu. Jis yra gilesnis nei pirmojo laipsnio plyšimas ir apima tarpvietės odą ir raumenis. Jis taip pat gali prasiskverbti giliai į makštį. | Gali prireikti siūlių. Šios siūlės ištirpsta ir užgyja per šešias savaites. |
| Trečiasis laipsnis | Tęsiasi iki raumenų aplink išangę. | Pacientui gali prireikti anestezijos, kad susiūtų plyšimą operacinėje. Išgydyti paprastai gali prireikti ilgiau nei porą savaičių. Kai kuriais sunkiausiais atvejais paciento sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui gali tekti pataisyti analinio sfinkterio sužalojimą tirpiomis siūlėmis. |
| Ketvirtas laipsnis | Stipriausias plyšimas, kuris tęsiasi per raumenis aplink išangę ir į gleivinę, kuri iškloja tiesiąją žarną. | Paprastai tokio tipo plyšimui operacinėje reikia susiūti anesteziją. Pacientui taip pat gali prireikti labiau specializuoto remonto, o gijimas gali užtrukti ilgiau nei kelias savaites. |
Gijimo eiga ir kūno pokyčiai po gimdymo
Kelias savaites po gimdymo žmogus gali jausti diskomfortą, kol gyja ašaros. Dauguma moterų jaučia palengvėjimą nuo skausmo, kurį sukelia makšties plyšimas, maždaug per dvi savaites. Makšties ašaros yra paplitusios ir paprastai visiškai užgyja per 6 savaites po gimdymo. Jei plyšimui reikia susiūti, siūlai gali ištirpti per šešias savaites.
Naują gyvybę savo įsčiose nešiojančios moters organizme vyksta daug įvairių pokyčių. Po gimdymo šešias savaites traukiasi gimda (vyksta involiucija), jos svoris sumažėja nuo 1 kg iki 50-100 g. Pirmąsias tris dienas gimdos susitraukimai gali būti skausmingi, tai normalu. Pagimdžiusi moteris dėl audinių ištempimo ar traumos pirmosiomis dienomis jaučia nedidelį išorinių lytinių organų skausmą. Tarpvietės patinimas praeina per 1-2 savaites.
Po gimdymo pirmosiomis dienomis iš gimdos skiriasi rausvos išskyros - liochijos. Jas sudaro kraujas, gleivės ir atkrintančios gimdos gleivinės audiniai. Per pirmąsias penkias dienas liochijos būna kraujingos, vėliau - rusvos ir maždaug po 11 dienų jos pasidaro gelsvos. Po 5-6 savaičių gimdymo išskyrų turėtų visai nelikti. Per šį laikotarpį iš organizmo pasišalina iki 300 ml kraujo. Nors gimdos involiucija priklauso nuo daugelio aplinkybių, ją galima pagreitinti reguliariai maitinant kūdikį. Pradėjus maitinti, skausmas pilvo apačioje sustiprėja, padaugėja išskyrų iš makšties.
Infekcijos rizika ir higienos svarba
Vykstant dideliems pakitimams gimdoje, krūtyse ir kituose organuose, susidaro palanki terpė infekcijai. Šis laikotarpis labai svarbus higienos prasme. Moterys turėtų saugotis bet kokių infekcijos požymių, kai ašara užgyja. Reikėtų sunerimti, jei išskyros įgavo nemalonų kvapą, pasirodė grynas kraujas ar kraujo krešulių. Visais atvejais būtina pasikonsultuoti su ginekologu.
Moters makštyje yra sudėtinga ekosistema, kurią sukuria makštyje esančios bakterijos. Makšties ekosistemos sudėtį gali įtakoti keletas veiksnių, pavyzdžiui, gydymas antibiotikais, per dažni plovimai, oraliniai kontraceptikai, hormonų pusiausvyros sutrikimai, į makštį įvedami vaistai. Pasikeitus ar susilpnėjus normaliai makšties florai, gleivinė tampa neatspari kenksmingą poveikį turinčioms bakterinėms infekcijoms.
Pagalba gijimui ir diskomforto mažinimas
Yra keletas dalykų, kurie gali padėti sumažinti diskomfortą po gimdymo. Ekspertas taip pat gali duoti aušinimo įklotus dėvėti kartu su higieniniu įklotu po pristatymo. Tepalo, pvz., mineralinio aliejaus ar KY želė, naudojimas makšties kanale gimdant kūdikiui padeda sumažinti ašarų atsiradimą. Masažuojant tarpvietės raumenis stumiant, taip pat gali sumažėti ašaros. Tarpvietės masažas kelias savaites prieš gimdymą gali padėti arba ne.
Masažas ir savimasažas ruošiantis gimdymui
Higiena ir priežiūros priemonės
Asmeninė higiena yra gyvybiškai svarbi gijimo procese. Po kiekvieno apsilankymo tualete būtina apsiplauti. Kai kurios moterys patarė praustis vandeniu ir naudoti antiseptinius purškiklius, tokius kaip Octenisept. „Manau, jei būčiau nuo pradžių Octeniseptu purškusis, gal būtų greičiau užgiję viskas!“ - dalijosi viena mama. Kitos naudojo kalio permanganato tirpalą, „bet nestipriu (šviesiai avietinės spalvos)“, ir „įsidėti į makštį, kurioje yra siūlė gausiai sudrėkinta vata Betadine tirpalu.“ Svarbu „laikyti labai švariai“. Kai kurios taip pat naudojo tepalus, tokius kaip „baneocino tepalas (ginės patarimu)“, ar „Traumeel“.
Kitos moterys pabrėžia saikingą higieną: „Per intensyvi higiena trukdo gyjimui.“ Viena moteris pastebėjo, kad jai patarė nenaudoti įklotų ir jokių prausiklių. „Prausiklį irgi naudokit saikingai, nes užmuša ne vien blogas bakterijas, bet ir geras.“ Kai kurios išsiskyrimams naudojo ne įklotus, o paprastą marlę. „Turėjau su gijimu sunkumu, tai vietoj įklotų pradėjau naudoti paprastą marlę (vaistinėje yra ritinių, tai patogu), o nakčiai naudojau Betadino žvakutes (viso 10 vnt.). Sugijo viskas gražiai.“
Asmeninės gijimo patirtys
Gijimas yra individualus procesas. Viena moteris dalinosi: „Man nemalonūs pojūčiai tęsėsi 5-6 sav. Aš asmeniškai kraujavau 4 sav. po dukros, po to dar pora sav. tepliojo. Man irgi gijo apie mėnesį.“ Kitos gijimas buvo sudėtingesnis: „Mano atveju po pirmo gimdymo buvau labai giliai prakirpta, labai suplysusi, vien tik siuvimas truko apie valandą. Jaučiausi klaikiai, skaudėjo, kad net negalėjau apsieiti be nuskausminamųjų. Dar priedo ligoninėje pasigavau infekciją, tas visas reikalas užpūliavo, siūlės ištirpo, randas išsižiojo. Gyde mane ir antibiotikais, ir tepalais ir octeniseptu purškiau. Galiausiai tik po 4 sav. galėjau sėdėt, o viskas sugijo po gerų 9-10 sav.“ Tačiau po antro gimdymo, pasidalijus ankstesne patirtimi, „viskas daug greičiau sugijo ir kraujuot nustojau po 4-5 sav.“
Daugelis pabrėžia, kad natūralūs plyšimai dažnai gyja lengviau nei kirpimai. „Tarpvietė yra taip sukurta, kad plyšus lengvai sugytų, o kirpimas dažnai būna gilesnis, visiškai tiesus ir neseka natūralia linija odoje/tarp raumenų, kuri natūraliai plyštų.“
Ilgalaikės komplikacijos ir randų priežiūra
Kiekviena moteris, sugijus randui ir nebejaučianti tiesioginio skausmo, judesių ribojimo, ima visa širdimi džiaugtis naujuoju šeimos nariu ir net pamiršta apie prieš tai buvusį diskomfortą. Iki tol, kol atsiranda tam tikri neaiškūs ir be priežasties pasirodę skausmai, įtampos ar diskomfortai. Jie gali pasireikšti praėjus keliems mėnesiams, pusmečiui ar metams.
Dažniausiai ima mausti apatines galūnes, atsiranda kojos skausmas, čiurnos maudimas, pėdos veržimas. Kojose juntamas tarsi rytinis sunkumas. Dažniausiai jaučiamas vienoje pusėje ir kaip taisyklė - toje, kurioje buvo atliktas kirpimas (epiziotomija). Atsiranda pilvo preso atonija (išsipūtęs pilvas), gali atsirasti net nugaros skausmai, įtampa tarp menčių ar kakle. Būdingas kryžkaulio, uodegikaulio skausmas. Neretu atveju tai yra kūno kompensacinės reakcijos į randą ir dėl jo normaliai negalinčius funkcionuoti pažeistus raumenis, fasciją. Net praėjus daug laiko ir sugijus randui, kūnas šią vietą nori „aplenkti“. Jį saugodamas neatlieka anksčiau vykdytos funkcijos.
Kada kreiptis į specialistą?
Nesibaiminkite pati įvertinti, ar liečiant randas yra jautrus, truputį spustelėjus - skausmingas, ar jis paslankus. Esant bent vienam iš minėtų simptomų, būtina kreiptis į specialistą ir įvertinti, ar randas po atliktos epiziotomijos turi įtakos jūsų kūnui ir biomechanikai. Siekiant tai sužinoti, atliekamas individualus būklės vertinimas, raumenų testavimas, kiti ortopediniai, neurologiniai ir kineziologiniai testai.
Pogimdyminiai tarpvietės defektai šalinami atliekant chirurginę operaciją, kurios metu taikoma bendrinė arba vietinė nejautra (dažniausiai kai šalinamas tik randas). Tai labai populiari operacija. Norint, kad būtų atliktas pogimdyminių tarpvietės defektų šalinimas, pradžioje reikia apsilankyti ir pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu ginekologu. Norint, kad pooperacinis laikotarpis būtų sklandus, svarbu laikytis operaciją atlikusio gydytojo nurodymų.
Kitos problemos po gimdymo
Net jei gimdymas ir buvo sklandus moterims, kurios natūraliu būdu gimdė pačios, gali susilpnėti tarpvietės audiniai, išplatėti makštis, atsirasti jos sienelių pokyčių. Dar daugiau nemalonių pojūčių patiria moterys, kurioms gimdant įvyko tarpvietės plyšimas arba buvo atlikta epiziotomija. Dėl pasikeitusios hormonų pusiausvyros makštyje išsiskiria mažiau gleivių, dėl to moterys skundžiasi sausumu, kuris trukdo mylėtis ir gyventi įprastai. Sausą gleivinę labiau mėgsta ir grybelis, įvairios infekcijos, didėja įvairių žaizdelių tikimybė, kurias skauda šlapinantis.
Daugeliu atvejų plyšimas per vieną gimdymą nereiškia, kad jis gali vėl plyšti per būsimą gimdymą. Jei moteris praeityje patyrė trečio ar ketvirto laipsnio plyšimą, ateityje jai gali kilti plyšimo rizika gimdant per makštį. Paprastai rizika yra maža ir moteris gali gimdyti per makštį.
tags: #tarpvietes #gijimas #po #gimdymo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
