Tadeušo Vasilevskio, pravarde Gibonas, gyvenimo vingiai ir „Vilniaus brigados“ šešėlis
Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje, ypač Vilniuje, suklestėjo organizuotas nusikalstamumas, palikęs gilų pėdsaką visuomenės atmintyje. Tarp daugelio tamsių personažų išsiskyrė Tadeušas Vasilevskis, geriau žinomas Gibono pravarde. Jo istorija neatsiejama nuo legendinės „Vilniaus brigados“ veiklos ir vėlesnių bandymų integruotis į visuomenę.
„Vilniaus brigados“ įtaka ir veikla
„Vilniaus brigada“ - tai organizuota nusikalstama grupuotė, veikusi daugiausiai Vilniaus mieste. Susikūrė XX a. pabaigoje. Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1990 m. labai suaktyvėjo nusikaltėlių veikla tiek Lietuvoje, tiek kitose posovietinėse valstybėse. Gaujos vykdė verslininkų reketą, duokles turėjo mokėti dauguma verslininkų - pradedant stambiaisiais, baigiant kioskininkais.
Pagrindinį kapitalą „Vilniaus brigados“ vadeivos susikrovė per nekilnojamojo turto privatizacijos laikotarpį, t. y., apie 1990-1993 m. Ši nusikalstama grupuotė užsiėmė turto prievartavimu, automobilių vagystėmis, narkotinių medžiagų platinimu, kontrabanda. Iš privatizacijos sukaupusi milžinišką kapitalą, ši grupuotė pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais darė didžiulę įtaką Lietuvos politikai ir ekonomikai.
Tadeušas Vasilevskis - nuo perspektyvaus boksininko iki „Gibono“
Tadeušas Vasilevskis, pravarde Gibonas, dar žinomas kaip buvęs „Vilniaus brigados“ veikėjas. Buvęs boksininkas, kuriam dabar 56-eri, dėl stambaus kūno sudėjimo, nepaprastai ilgų rankų ir išraiškingo veido buvo gavęs Gibono pravardę. Neretai užtekdavo pasakyti, kad santykių aiškintis atvyks Gibonas, ir daugeliui verslininkų imdavo drebėti rankos. Nors Gibono vardu buvo mėgstama gąsdinti žmones, iš tiesų jis nebuvo agresyvus - net mėgdavo pasišaipyti iš savęs: viename savo butų vilnietis buvo prisikabinęs įvairių beždžionių nuotraukų.
Prieš atsidurdamas nusikalstamo pasaulio verpete, T. Vasilevskis buvo laikomas perspektyviu ir talentingu boksininku: būdamas 16 metų tapo SSRS „Dinamo“ draugijos čempionu. Šiam vilniečiui buvo pranašaujama įspūdinga boksininko karjera, tačiau viską aukštyn kojomis apvertė vagystė, dėl kurios jis pateko į kalėjimą. Po to T. Vasilevskis dar du kartus buvo teisiamas. Išėjęs į laisvę jis pateko į „Vilniaus brigados“ veikėjų akiratį.
Gibono vaidmuo grupuotėje
T. Vasilevskis ėmė garsėti dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai po trečio teistumo už vagystes grįžo į laisvę. Važiuodami pas verslininkus rinkti duoklių banditai į automobilį įsisodindavo T. Vasilevskį. Vos tik šis beveik dviejų metrų milžinas išlipdavo iš mašinos, dažnam verslininkui praeidavo bet koks noras spyriotis - iškart sutikdavo susimokėti. Vis dėlto, nors buvo daug informacijos apie „Vilniaus brigados“ smogikų žiaurumą, regis, niekas nebuvo girdėjęs, kad Gibonas pats primušė kokį nors verslininką.
Galbūt dėl to, kad T. Vasilevskis ypač dažnai šmėžuodavo reketininkų reiduose, tuometis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius savo vėliau išslaptintoje pažymoje jį net buvo įvardijęs kaip „brigados“ smogikų būrio vado Igorio Tiomkino pavaduotoją. Iš tiesų Gibonas niekada nevaidino reikšmingo vaidmens, tačiau nuolat įsipainiodavo į įvairias istorijas ir jo pravardė skambėdavo ypač dažnai. Kadangi T. Vasilevskis nuolatos įsipainiodavo į įvairias istorijas, apie jį net ėmė sklisti anekdotai.
Rezonansiniai incidentai su teisėsauga
Konfliktas prie „Pilėnų“ ir „Lietuvos“ viešbutyje
Įdomų nuotykį Gibonas patyrė 1991-ųjų gruodį. Prie Vilniaus senamiestyje tuomet veikusios kavinės „Pilėnai“ tarp kelių „Vilniaus brigados“ narių, kuriems vadovavo T. Vasilevskis, ir Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūnų kilo konfliktas, net buvo paleisti keli šūviai į orą. Tąsyk santykių išsiaiškinti nepavyko, vyrai išsiskirstė kas sau. Bet tą patį vakarą parlamento apsaugininkai nutarė pamokyti Giboną ir jo draugus. Apsiginklavę automatais apsaugininkai atvyko į „Lietuvos“ viešbutį, kuriame mėgdavo linksmintis „brigadiniai“, ir visus suguldė ant grindų. Gibonas bandė reikšti pretenzijas, tačiau gavo buože į dantis.
Girtumo nulemtas nesusipratimas Valakampiuose
Praėjus vos kelioms savaitėms po incidento prie „Pilėnų“, T. Vasilevskiui vėl nepasisekė. Jis girtas „Lietuvos“ viešbučio bare susipažino su mergina ir norėjo ją parsivežti į Valakampiuose esantį viešbutį, kuriame taip pat mėgdavo linksmintis „brigados“ smogikai. Tačiau Gibonas supainiojo pastatus ir įsvirduliavo į netoliese esantį bendrabutį, kuriame gyveno Aukščiausiosios Tarybos apsaugininkai. T. Vasilevskis kojos spyriu išlaužė pirmo pasitaikiusio kambario duris ir ėmė mylėtis su mergina. Aistros įkarštyje į namus grįžo kambario gyventojas - Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus darbuotojas ir nustėro savo lovoje išvydęs besimylinčią porą.
Pareigūnas pasikvietė bendrabutyje gyvenusius kitus savo kolegas ir paguldė Giboną ant grindų. Šis dievagojosi, kad įvyko klaida, prašė nereikšti pretenzijų, net siūlė pinigų. Šie Gibono akibrokštai vos nesukėlė „Vilniaus brigados“ karo su Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriumi. Kalbama, kad nenorėdamas aštrinti konflikto tuometis Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus vadovas Andrius Pečkys per premjero asmens sargybinį, kuris buvo pažįstamas su I. Tiomkinu, paprašė suorganizuoti susitikimą. Toks apie penkias minutes trukęs I. Tiomkino ir Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus atstovo susitikimas esą tikrai įvyko ir vyrai nutarė neaštrinti santykių.
Vito Lingio nužudymas ir T. Vasilevskio parodymai
Apie „Vilniaus brigados“ ir kitų nusikalstamų grupuočių veiklą bei ryšius su politikais daug rašė „Respublikos“ dienraščio žurnalistas Vitas Lingys, kuris 1993 m. spalio 12 d. buvo nužudytas, kaip manoma, dėl savo straipsnių ciklo apie mafijos užuomazgas Lietuvoje. Po žurnalisto Vito Lingio nužudymo policija „Vilniaus brigadai“ smogė lemiamą smūgį. Tada prevencine tvarka buvo sulaikyta daugybė „brigados“ narių.
Vienas pirmųjų už grotų tuomet atsidūrė T. Vasilevskis. Laisvėje likę draugai sugebėjo jam į kamerą perduoti (galbūt ne be pareigūnų žinios) tuomet retenybe buvusį palydovinį telefoną. Galimas dalykas, jog tyrėjai galėjo paklausyti pokalbių ir gauti vertingos informacijos, kuri vėliau padėjo atskleisti nusikaltimą. Bent jau tardymo metu T. Vasilevskis vienas pirmųjų davė oficialius parodymus, jog Borisas Dekanidzė yra „Vilniaus brigados“ vadeiva. Be to, Gibonas papasakojo ir apie savo susitikimą su, kaip vėliau paaiškėjo, žurnalistą nušovusiu Igoriu Achremovu. Šis gyrėsi, jog buvo nuvykęs pas B. Dekanidzę į jo nuomojamą vilą Jūrmaloje.
Tiesa, V. Lingio žudikų teismo metu T. Vasilevskis savo parodymų išsigynė. Jis teigė, kad tardytojas jį blogai suprato ir neteisingai surašė protokolą. „Vilniaus brigados“ įtaka pradėjo silpnėti, kai 1994 m. lapkričio 10 d. mirties bausme už žurnalisto V. Lingio žmogžudystę buvo nuteistas pagrindinis grupuotės vadeiva Borisas Dekanidzė (mirties bausmė įvykdyta 1995 m.). Nuteisus B. Dekanidzę ir kitus žurnalisto žudikus „Vilniaus brigada“ suskilo į kelias mažas grupuotes, kurios pradėjo kariauti dėl įtakos ir pinigų.
Gyvenimas po „Brigados“ žlugimo ir nauji nemalonumai
Nuolatinis policijos „klientas“
Nusikaltimų bangai nuslūgus, T. Vasilevskis tapo kone etatiniu areštinių klientu. Paprastai po kiekvieno rimtesnio nusikaltimo policija nesismulkindama čiupdavo visus garsesnius buvusios „brigados“ narius. Iš pradžių po kiekvieno garsesnio nusikaltimo Gibonas bandydavo slėptis. Tačiau net ir besislėpdamas neišvengdavo anekdotinių situacijų. Kartą policijos pareigūnai jau buvo praradę viltį surasti ieškomą Giboną, bet pro savo langą žvilgtelėjęs vienas sostinės policijos komisariato kriminalistas pamatė valiutos keityklos link judančią gerai pažįstamą kampuotą figūrą. Po kelių minučių T. Vasilevskiui jau buvo užsegti antrankiai. Paaiškėjo, kad Gibonui staiga prireikė dolerius išsikeisti į litus ir jis pasirinko būtent tą valiutos keityklą, kuri yra priešais policijos komisariatą.
Po šio įvykio T. Vasilevskis nutarė nebesislapstyti. Vos tik sostinėje nugriaudėdavo sprogimas arba apšaudomas koks nors žmogus, Gibonas pasiimdavo du blokus cigarečių, dantų šepetėlį ir kartu su advokatu kulniuodavo į policijos komisariatą. „Jeigu atėjai, pasakok, ką žinai“, - atvykėliui sakydavo tyrėjai. Tačiau T. Vasilevskis nieko doro negalėdavo papasakoti, nes nusikaltimo metu esą būdavo visiškai girtas. Taip po paros areštinėje tekdavo Giboną paleisti.
„Suvaidintas“ nužudymas ir išsigelbėjimas
Pomėgis lemiamu momentu prisigerti iki sąmonės netekimo vėliau T. Vasilevskį išgelbėjo nuo ilgų kalėjimo metų - tik per plauką jis nepateko į teisiamųjų suolą dėl užsakomųjų žmogžudysčių. 1998 m. jis buvo sulaikytas kartu su dar keturiais po V. Lingio nužudymo susilpnėjusios „Vilniaus brigados“ nariais. Kompanija buvo įtariama savo buvusio bendrininko Eugenijaus Svirnelio, pravarde Geniukas, nužudymu.
Iš tiesų šią žmogžudystę suvaidino policijos pareigūnai. Jie į grupuotę, kuriai priklausė ir T. Vasilevskis, buvo įterpę savo agentą Adamą. Šis gavo pasiūlymą užsienyje surasti samdomą žudiką, kuris turėtų nužudyti buvusį bendrą Geniuką. Grupuotės susitikimuose buvo smulkiai aptariamos būsimos žmogžudystės detalės. Adamas už samdomo žudiko suradimą net gavo avansą - apynaujį gaujos nario Viačeslavo Zaboronoko, pravarde Kozlikas, visureigį „Jeep Grand Cherokee“.
1998 metų birželį civiliškai apsirengę pareigūnai pagrobė gatvėje einantį E. Svirnelį ir nuvežė į slaptą butą. Ten jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas buvusių bičiulių sąmokslas. Apie tai, kad E. Svirnelį pareigūnai laiko slaptame bute, nežinojo net jo artimieji. Jie kreipėsi į policiją, kad būtų pradėta vyriškio paieška. Po kelių dienų policijos agentas Adamas gaujos nariams parodė nuotraukas, kuriose užfiksuotas į duobę įmestas krauju pasruvęs esą negyvas E. Svirnelis. Užsakovai patikėjo ir pradėjo švęsti. Degtinė liejosi laisvai ir vyrai aptarinėjo, kad reikėtų nužudyti dar vieną konkurentą. Po kelių dienų įtariami žmogžudystės užsakovai buvo sulaikyti. Bet Gibonui ir šįkart pavyko išvengti įkalinimo, nes esą paaiškėjo, kad į visus susitikimus, kai buvo aptariamas nužudymo planas, jis ateidavo girtas ir iš karto užmigdavo.
Naujos bylos ir teisminiai procesai
Degalinės incidentas
Po šio įvykio T. Vasilevskis apsiramino. Jis pradėjo sportuoti, mažiau girtauti. Bet išvengti komiškų situacijų jam nepavykdavo. Kartą jo kompanija sukėlė konfliktą vienoje degalinėje. Kai T. Vasilevskis išėjo parūkyti į lauką, jo bičiulis sumušė degalinės operatorių. Šis pasiskundė policijai ir visa kompanija buvo sulaikyta. Gibonui buvo pareikšti kaltinimai, esą jis kumščiu trenkė į kasos aparatą. „Jeigu būčiau trenkęs, tas aparatas būtų į šipulius subyrėjęs“, - tuomet teisinosi T. Vasilevskis. Vis dėlto T. Vasilevskis atsidūrė areštinėje, o byla buvo perduota teismui. Ir tik teismo proceso metu pavyko įrodyti, kad T. Vasilevskis nekaltas.
Narkotikų platinimas
Tadeušas Vasilevskis, pravarde Gibonas, už narkotikų platinimą buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. T. Vasilevskį nuteisė Vilniaus 2-asis apylinkės teismas, kuris konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad T. Vasilevskis 2012 m. birželio 1 d. Modestui Anusauskui pardavė narkotinės medžiagos kokaino bei savo namuose turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti laikė narkotinę medžiagą - kokainą. T. Vasilevskiui grėsė laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.
Teismas, skirdamas T. Vasilevskiui bausmę, atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vienas prižiūri kartu gyvenantį sergantį neįgalų tėvą, kuriam yra būtina priežiūra, bei į tai, jog T. Vasilevskis 2012 m. balandžio 4 d. buvo teistas baudžiamuoju įsakymu už tyčinio nusikaltimo, sietino su narkotinėmis medžiagomis, padarymą. T. Vasilevskis nubaustas trejiems metams laisvės atėmimo. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2012 m. birželio 2 d. M. Anusauskas už neteisėtą narkotinių medžiagų įsigijimą taip pat buvo nubaustas 20 MGL (2600 litų) bauda.
Prieš šį įvykį, bendrovėje „Auksinis asilas“ vadybininku įsidarbinęs Gibonas pasakojo, kad iki suėmimo dirbo vadybininku bendrovėje „Auksnis Asilas“. Ieškodamas auksą norinčių parduoti klientų jis per mėnesį uždirbdavo 2 000-3 000 litų, su algos priedais už rezultatus priedais - iki 5 000 litų. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. Vasilevskis kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį jam gresia ilgo laisvės atėmimo bausmė. Teisėjos vertinimu, dėl to kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo teismo. Kaip T. Vasilevskiui nepalankią aplinkybę teismas įvertino ir tai, kad vyras nėra sukūręs šeimos.
„Mercedes Benz E220“ plėšimas ir padegimas
Versija, kad buvusios „Vilniaus brigados“ garsenybės Tadeušo Vasilevskio, pravarde Gibonas, automobilis užsidegė savaime, darosi vis mažiau įtikima. Pastaruoju metu Gibonas stipriai konfliktavo su kai kuriais Vilniaus nusikaltėliais. Pasirodo, 43 metų T. Vasilevskis, nuo ankstyvos jaunystės siejamas su garsiausiais sostinės nusikaltėliais, pateko į keblią situaciją - kriminaliniame pasaulyje jis vis garsiau kaltinamas „susidėjęs“ su teisėsauga. Dėl to galėjo būti padegtas ir jo „Mercedes Benz E220“. Konfliktas su kai kuriais Vilniaus kriminaliniais elementais neva kilo dėl kažkokio sandėrio, kuris buvo nesėkmingas ir T. Vasilevskis tariamai liko skolingas apie 11 tūkst. litų.
Teigiama, jog Gibonas žadėjo atiduoti savo 2000 metų laidos „Mercedes“, jei nesugebės laiku grąžinti skolos (mašina verta maždaug dvigubai daugiau). T. Vasilevskio „verslo partneriai“ prieš porą savaičių nusprendė, kad jau metas pasiimti jo automobilį. Tuo metu buvęs „brigadininkas“ mersedesą buvo davęs savo merginai. Balandžio 1-osios vakarą Gibono draugė parvažiavo į savo namus Karoliniškėse, A. P. Kavoliuko gatvėje. Vos tik ji sustojo kieme, prie automobilio pribėgo 4 netoliese tykoję vyrai. Rankomis trankydami per mašinos langus ir grasindami jie pareikalavo atidaryti dureles. Užpuolikai liepė merginai lipti lauk ir privertė parodyti, kur yra „slapukas“ (paslėptas jungiklis, neleidžiantis apsaugos sistemai blokuoti variklio). Paskui jie nuvažiavo. Kitą dieną Gibono draugė su pareiškimu kreipėsi į policiją. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl plėšimo.
Netrukus buvo sulaikyti du įtariamieji. Anksčiau teistas 45 metų P. B., pravarde Pliusas (kadaise irgi priklausęs „Vilniaus brigadai“), laikomas išpuolio organizatoriumi - manoma, Gibono mergina buvo apiplėšta vykdant jo nurodymą, nors pats užpuolime nedalyvavo. Teismas leido suimti Pliusą dviem mėnesiams. O du kartus teistas 24 metų Erikas D. - vienas iš keturių užpuolikų - sulaikytas 20 parų. Kiti trys įtariamieji dar ieškomi. Sulaikius tuodu netrukus atsirado ir automobilis - kriminalistai jį aptiko Vilniaus pakraštyje, Salininkuose. „Mercedes“ buvo apžiūrėtas ir grąžintas savininkui. Tačiau balandžio 14-osios naktį, apie 4 val., ugniagesiai gavo pranešimą, kad S. Nėries gatvėje liepsnoja automobilis. Ugnis „Mercedes“ smarkiai suniokojo, išdegė mašinos variklio skyrius. Gibonas buvo palikęs ją netoli savo namų daugiabučių mikrorajone Vilniaus pakraštyje. Iš pradžių pareigūnai teigė, jog tikėtinas, anot ugniagesių, savaiminis užsidegimas, tačiau neatmestina, kad tai gali būti ir kerštas už suimtuosius.
Žemės sklypų ginčas Pilaitėje
Byla, kurioje 56 metų T. Vasilevskis, pravarde Gibonas, gal pirmą kartą yra ne teisiamasis ir net ne atsakovas, o ieškovas, kelia nemažai abejonių. Buvęs sostinės nusikaltėlių veidas bando įrodyti, kad kartu su partneriais vienam taurelės iš rankų nepaleidžiančiam asmeniui už sklypus Pilaitėje sumokėjo beveik 100 tūkstančių eurų. Tačiau šis tvirtina tokios sumos net sapnuose nematęs.
Sklypų įsigijimo ir padalijimo istorija
Šios istorijos užuomazgos prasidėjo dar 2013 metais, kai Vladislavas K. susigrąžino sostinės Pilaitės rajone jo giminėms priklausiusią žemę. Kai buvo sutvarkyti visi žemės grąžinimo dokumentai, kaimynai šį vyrą paprotino, kad dar galima pigiai iš valstybės nusipirkti gretimą sklypą. Taip 2013 metais Vladislavas K. pasirašė sostinės Kriaučiūnų gatvėje esančio 70 arų valstybinės žemės sklypo pirkimo sutartį už 80 tūkstančių litų.
Tuomet visais dokumentais rūpinosi Vladislavo K. kaimynas Janas Paškevičius. Jis apsiėmė ir savo lėšomis parengti dokumentus, reikalingus šiam sklypui padalinti į aštuonis mažesnius. Darbas buvo ne iš lengviausių, nes tik po ketverių metų Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą dėl žemės sklypo pertvarkymo projekto patvirtinimo. Taip 70 arų sklypas buvo padalintas į aštuonis maždaug 9 arų dydžio plotus. Dar po dvejų metų buvo baigti visi formalumai - Vladislavas K. tapo aštuonių sklypų, kurių dabartinė rinkos kaina yra apie 400 tūkstančių eurų, savininku. Už šį darbą Vladislavas K. savo kaimynui J. Paškevičiui esą buvo pažadėjęs perleisti du sklypus.
Ginčas ir teismas
Galbūt taip ir būtų atsitikę, bet tuomet pasipainiojo T. Vasilevskis su kompanija. 2019 metų kovą sklypų savininkas su šiuo veikėju ir dar trimis jo partneriais pasirašė preliminarias pirkimo ir pardavimo sutartis. Pagal jas buvo sutarta, kad visų Vladislavo K. parduodamų sklypų kaina bus po 14 tūkstančių eurų už vieną. Pardavėjas pinigų priėmimo kvituose pasirašė, kad gavo visą sumą. O pagrindinės notarinės sutartys turėjo būti sudarytos ne vėliau kaip 2019-ųjų spalį. Tačiau visas kortas sumaišė J. Paškevičius. Jo prašymu visi sklypai buvo areštuoti. Tuomet T. Vasilevskiui ir kompanijai teliko kreiptis į teismą.
Buvęs „Vilniaus brigados“ veikėjas ieškinyje įrodinėjo, kad preliminarios sutartys turi būti pripažintos pagrindinėmis. Tada jis taptų sklypo savininku. T. Vasilevskis su savo partneriais tvirtino, kad buvo išsiuntę Vladislavui K. laiškus, kuriuose nurodė datą ir vietą, kur reikėtų sutartis pasirašyti notariškai. „Tačiau Vladislavas K. ėmė vengti bet kokių kontaktų, nebeatsakinėjo į telefono skambučius, o tai rodo, kad atsakovas vengia įvykdyti preliminariomis sutartimis prisiimtą pareigą“, - savo ieškinyje teigė T. Vasilevskis.
Atsakovo ir brokerio pozicijos
Sužinojęs, kad ši kompanija pateikė teismui ieškinį, J. Paškevičius buvo priblokštas. Vyras susitiko su savo kaimynu ir iš jo išgirdo, kad būdamas apsvaigęs jis pasirašė kažkokius dokumentus, tačiau dievagojosi jokių pinigų negavęs. „Man iškart kilo abejonių, kad Vladislavas K. iš tiesų gavo pinigus ir suprato, ką pasirašinėjo ant sutarčių. Pirmiausia jis nesupranta lietuvių kalbos ir lietuviškai neskaito. Nors pinigų perdavimo faktą esą įrodo kvitai, Vladislavas K. niekada nėra tvarkęs buhalterinės apskaitos ir išrašinėjęs pinigų priėmimo kvitų. Apskritai jis yra niekur nedirbantis asmuo“, - teigė J. Paškevičius.
Nors ši byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama jau dveji metai, ginčas nedaug pasistūmėjo iš mirties taško. Jau įvyko daugybė teismo posėdžių, tačiau T. Vasilevskis nė karto juose nepasirodė. „Mes norėjome jį pamatyti teismo salėje, norėjome, kad būtų galimybė jį apklausti, tačiau teisėjas prašymo netenkino. Iš tiesų mes net nežinome, ar tai tas pats garsusis T. Vasilelvskis, ar tik jo bendrapavardis“, - sakė J. Paškevičiaus advokatas Jonas Kurlavičius. Advokatas įsitikinęs, kad Vladislavas K. buvo apgautas ir iš tiesų jokių pinigų negavo. „Vladislavas K. yra socialiai pažeidžiamas. Matyt, į tokį ir buvo nusitaikyta. Tačiau įrodyti, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, mažai galimybių. Tai galbūt būtų įmanoma, jei kvituose parašai būtų suklastoti. Tačiau parašai tikri“, - sakė J. Kurlavičius.
Nors T. Vasilevskis nesirodo teismo posėdžiuose, juose aktyviai dalyvauja kartu su juo bendrą ieškinį parašęs žinomas nekilnojamojo turto brokeris, įmonės „Capital Klaipėda“ savininkas ir vadovas Artūras Fridmanas. Tačiau jis nesidžiaugia pažintimi su T. Vasilevskiu ir taip pat jaučiasi jo apgautas: „Prieš dvejus metus bendroje draugų kompanijoje susipažinau su T. Vasilevskio žmona. Ji paprašė manęs parduoti butą. Tada teko bendrauti ir su T. Vasilevskio. Nors butą pardaviau, jis už atliktus darbus taip ir neatsiskaitė.“ Brokeris teigė, kad tuo metu, kai pardavinėjo T. Vasilevskio butą, šis jam pasiūlė pirkti minėtą sklypą Pilaitėje iš Vladislavo K. „Kaina buvo mažesnė nei rinkos, todėl įsigijau sklypą. Sumokėjau visą prašomą sumą, tačiau kol tvarkėme dokumentus, sklypas buvo areštuotas. Buvau apgautas - dabar neturiu nei sklypo, nei pinigų.“
„Vilniaus brigados“ narių likimai
„Vilniaus brigada" ir kitos sostinės gaujos prieš porą dešimtmečių kėlė siaubą ne tik eiliniams vilniečiams, bet ir teisėsaugininkams. Gaujų žlugimas prasidėjo po to, kai 1993 metais buvo nužudytas žurnalistas Vitas Lingys. Toliau pateikiama kai kurių žymesnių „Vilniaus brigados“ narių ir su ja sietų asmenų likimų apžvalga:
| Vardas, Pavardė (Pravardė) | Ryšys su „Vilniaus brigada“ / Svarbiausia informacija | Baigtis / Dabartinė veikla |
|---|---|---|
| Georgijus Dekanidzė | Siejamas su tarptautine mafija, pagrindinio „Vilniaus brigados“ vadeivos Boriso Dekanidzės tėvas ir konsultantas. | Po sūnaus mirties į viešumą nebelindo. |
| Borisas Dekanidzė | Brigados veikloje dalyvavo nuo 1987 m., „Vilniaus brigados“ vadeiva. Organizavo žurnalisto V. Lingio nužudymą. | 1994 m. nuteistas mirties bausme, kuri įvykdyta 1995 m. |
| Igoris Tiomkinas („Timocha“) | „Brigados“ smogikų būrio vado pavaduotojas. Po B. Dekanidzės mirties ilgą laiką slapstėsi užsienyje. | Nuteistas 10 metų kalėjimo, paleistas anksčiau laiko 2004 m. Nušautas Vilniuje 2014 m. |
| Igoris Achremovas („Achrem“) | Nužudė žurnalistą V. Lingį. | Nuteistas iki gyvos galvos, bausmė sušvelninta iki 25 metų kalėjimo. |
| Romas Karpavičius („Karpis“) | 1995 m. būdamas girtas nušovė apsaugininką, kitą sužeidė ir pabėgo į Rusiją. | 2007 m. suimtas, nuteistas 13 metų nelaisvės. Paleistas anksčiau laiko 2016 m. |
| Igoris Pervička („Boba“) | Dalyvavo abejotinoje veikloje, susijusioje su „Status“ savininku Vladu Bieliausku. | Už grotų atsidūrė 2008 m. rugsėjį. Nuteistas už savivaldžiavimą. |
| Aleksandras Ždanovas („Ždanas“) | Kalinamas (12 metų nelaisvės) už žmogžudystę. | |
| Jurijus Kriukovas („Kriukas“) | Garsus praeityje nusikaltėlis. | Sėdi už automobilio pagrobimą (1 m. 3 mėn.). |
| Valerijus Sakalovskis („Sakalianas“) | Vienas iš vadinamosios „žydiškosios brigados“ dalies. | Verčiasi kavinių verslu. |
| Šalomas Subičius („Sioma“) | Laikytas „brigados“ smegenimis. | Įsigijo verslo liudijimą, manoma, toliau dirba su buvusiais „brigadininkais“. |
| Davidas Kacas („Dima“) | Priklausė vadinamajam „Gintaro susivienijimui“. | Gyveno JAV, dabar dirba Vilniuje, bendrovėje „MV investicija“. |
| Davidas Kaplanas („Dodikas“) | Vienas iš „Vilniaus brigados“ smegenų. | Seniai nebegyvena Lietuvoje, nieko negirdėti. |
| Viktoras Polonskis („Vesnuška“) | Turi verslą Baltarusijoje, ten praleidžia didžiąją laiko dalį. | |
| Zbygnevas Mackevičius („Kotas“) | Daug kartų teistas už turto prievartavimą, plėšimą ir kt. | Dirba automobilių remonto įmonėje. |
| Viačeslavas Zaboronokas („Kozlikas“) | Figūravo rezonansinėse bylose. | Pasitraukė iš kriminalinio pasaulio, dirba autošaltkalviu. |
| Algis Daraškevičius („Kablukas“) | Nuolat skraido į Airiją. | |
| Viktoras Malachovas („Malachas“) | Vienas iš „sportininkų“ grupuotės vadeivų. | Tapęs verslininku, valdo bendrovę „Statis“, sėkmingas verslas. |
| Romualdas Kanapickas („Ryžas“) | Kitas „sportininkų“ grupuotės lyderis. | Nuo 2004-ųjų oficialiai nedirba, turi rimtų sveikatos problemų. |
| Michailas Sadovskis | Buvęs „Vilniaus brigados“ smogikas, boksininkas. | Apibūdinamas kaip mėgėjas išgerti, veikia Kaukaze. |
| Leonidas Sadovskis | Buvęs „Vilniaus brigados“ smogikas, boksininkas. | Ieškomas 14 metų dėl žmogžudystės. |
| Edvardas Bagdziulis („Bedzia“) | Ledo ritulio mėgėjas. | Išvyko į Latviją, gyvena iš sėkmingos spekuliacijos žemės sklypais. |
| Viačeslavas Slavickis („Slavenia“) | Dalyvavo V. Lingio nužudyme (tykojo su I. Achremovu). | Atsėdėjo 14 metų, išėjo į laisvę, formaliai dirba, draugauja su Gibonu. |
| Borisas Bobičenka („Slonas“) | Dalyvavo V. Lingio nužudyme (atvežė žudikus į vietą). | Išėjo iš kalėjimo 2005 m., laikosi atokiai nuo kriminalinio pasaulio. |
| Jurijus Naboiščikovas („Agurecas“) | Įtariamas turto prievartavimu, nusikalstamo susivienijimo organizavimu. | Pabėgo į Rusiją, gavo pilietybę ir tapo vienuoliu. |
tags: #tadeusas #vasilevskis #gime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
