Darželio direktorės sveikinimas: aštrios mintys, nuoširdi padėka ir įkvepianti ateities vizija
Gerbiami tėveliai, mieli kolegos, brangūs vaikai ir visi, kuriems rūpi mūsų darželio ateitis! Kiekviena darželio diena - tai nauja galimybė augti ir mokytis. Šiandien noriu pasidalinti apmąstymais apie tai, kas yra darželis, kokią prasmę jis turi kiekvienam iš mūsų ir išreikšti nuoširdžią padėką visiems, kurie kasdien prisideda prie jo gyvybės ir sėkmės.
„Ar galima mylėti svetimą vaiką? Ar galima mylėti svetimus vaikus visus 60 m.? Darželis turbūt atsakytų - tai neišvengiama, bet kaip mokėjome, taip mylėjome, gi niekas prieš tuos 60 m. nemokė to daryti! Ne vienas ilgą laiką nešiojomės mitą, kad valstybinis darželis - neišvengiama vaikų prieglaudos tėvų darbo valandomis forma.“
Bet Jūs, pavyzdžiui, Lazdynėlio darželis, mums parodėte ir rodote, kad valstybinis darželis JAU gali būti šviesus, jaukus, mylintis ir įdomus! Labai tikime, kad darželis yra gerose rankose augti, auginti ir būti visų mūsų antrais namais!
Padėka visiems, kuriantiems darželio kasdienybę
Tad nuoširdžiai dėkojame kiekvienam iš Jūsų:
Vaikams - už Jūsų gyvybingumą ir džiaugsmą
- Už Jūsų šypsenas, skardų juoką!
- Už džiaugsmo, kartais ir liūdesio, ašaras!
- Už mokėjimą žaisti - gyventi darželyje!
Tėvams - už Jūsų pasitikėjimą ir palaikymą
- Už Jūsų pasitikėjimą, geranoriškumą, supratingumą, šypsenas, patarimus!
- Už didžiulį palaikymą įgyvendinat naujoves!
- Už puikias akimirkas, patirtas būnant kartu, kurios „pakrauna“ ir skatina dirbti dar geriau!
- Už Jūsų meilę ir pagarbą savo vaikams.
- Dėkojame garsiai per šventes, dėkojame tyliai kiekvieną dieną pasiėmę vaikus: už šilumą, už kantrybę, už lankstumą, už atgalinį ryšį, už meilę pasauliui, kurią diegiate ir dalijate mūsų vaikams!
Pedagogams - už atsidavimą ir profesionalumą
- Už Jūsų nuoširdų, atvirą, nepaprastai paprastą atsidavimą vaikams.
- Už supratimą, jog vaiką reikia ne tik mylėti, bet, svarbiausia, gerbti ir laikyti savo draugu.
- Už mokėjimą išgirsti vaiko balsą ir į jį atsiliepti.
- Už priimtas naujoves ir jų įgyvendinimą.
- Už mokėjimą džiaugtis sėkme ir pagelbėti viena kitai nesėkmės akimirkomis.
- Už tai, kad „sergate“ už darželį „Saulutė“, ginat savo, „Saulutės“, vaikus ir jais didžiuojatės.
Nuoširdus AČIŪ ir visiems, kurie dirba su pedagogais, ugdydami vaikus:
- Už darželio tvarką, švarą, pareigingumą - auklėtojos padėjėjoms Janinai, Ritai, Viktorijai, Albinai, Indrei.
- Už skanų ir saugų maistą vaikams - virėjoms Dianai ir Gitanai, slaugytojai Alvyrai.
- Už švarius patalėlius - skalbėjai Rimai.
- Už ūkišką meistravimą - meistreliui Jonui.
- Už rūpinimąsi ūkine veikla - ūkvedei Danguolei.
- Už visada sutvarkytą aplinką - kiemsargei Vidai.
- Už kasdien vakarais tvarkomą darželį - Laisvydai.
- Už budėjimą darželio „sargyboje“ - sargams Jonui, Arvydui, Reginai, Daivai ir Renaldui.
O taip pat visiems tiems, kurių darbas galbūt mažiau matomas, bet ne mažiau svarbus: Virgilijai, Bronislavai, Zenei, Irenai, Danai, Joanai, Dainai, Birutei, Antaninai, Danutei, Mariui, Editai, Rimai, Jolitai - AČIŪ!
Partneriams ir bendruomenei - už paramą ir draugystę
- Pakruojo rajono savivaldybei: už supratingumą, paramą, palaikymą. Už draugystę.
- Švietimo skyriui: už pozityvų požiūrį į nevisad pritampančius, „kitokius“ saulutiečius - vedėjai I. Mažulienei. Už darželio veiklos kuravimą - V.
- Draugams ir partneriams: už nuoširdumą, atvirumą, pagalbą - Pakruojo suaugusiųjų ir jaunimo švietimo centrui. Už puikų bendravimą ir ekonomišką finansų valdymą - apskaitos skyriui. Už dovanas, žinias, pagalbą - Žirmūnų centrui, Pakruojo darbo biržai. Už draugystę, mūsų darželio garsinimą - „Auksinės varpos“ kolektyvui.
- Kolegoms: už nuoširdų palaikymą, bendravimą, pagalbą, smagias akimirkas ir juoką - visų Pakruojo darželių kolegėms; už „Saulučių“ sambūrio idėjos palaikymą ir įgyvendinimą - visoms Lietuvos „Saulutėms“; už tikrų tikriausią ir šilčiausią bendravimo laiką vaikų labui - „Versmės“ (buvusios) mokyklos pedagogėms; už sukurtą ir mums padovanotą veiklos kambarėlių programą - modelį - Klaipėdos darželio - mokyklos „Šaltinėlis“ pedagogams.
- Pakruojo miesto gyventojams: už aktyvų dalyvavimą projekte „Mes rūšiuojam“.
- Pakruojo turgelio prekybininkėms: už draugišką ir supratingą mūsų vaikų palaikymą kasmetinėje rudens daržovių prekyboje.
Ir vis tik didžiausią AČIŪ sakau visiems „saulutiečiams“!
Darželio istorijos pėdsakai ir vertybės
Atsigręžus į darželio istoriją, matome ne tik pastatų sienas, bet ir daugybės žmonių likimus, prisiminimus, kurie jį kūrė ir tebekuria. „Linkėjimai darželiui istoriniais kadrais - ta pati salė, ta pati valgykla kaip šiandien.“
Pavyzdžiui, „Lazdynėlis“ prieš 60 metų, kurį nuo pirmųjų atidarymo dienų lankė Prano močiutė. Pranas su broliu - jau trečia karta, iki mokyklos užaugusi šiame darželyje. Mūsų sveikinimai gražia apvalia proga! Ačiū už galimybę pasidalinti prisiminimais ir jausmais - jų labai daug. Neapsakomas dėkingumas darželiui už tai, kad jis yra, ir kad jis yra toks - ypatingas. Iš tiesų darželis mane užaugino, subrandino ir išleido į savarankišką gyvenimą. Dabar man svarbiausia asmeninė laisvė ir pasirinkimas būti taip, kaip jaučiu geriausia sau ir pasauliui.
Atsidavę darbuotojai - darželio širdis
Ne tik šventės dieną, o labai dažnai prisimenu, kokia daugybė puikių žmonių čia dirbo. Esmė - ne skaičius „daug“, o kad kiekvienas galėtų papasakoti savo istoriją. Su darželiu glaudžiai susijusios biografijos žmonių dirbusių čia labai ilgai: Aušra Staselienė, Regina Gogienė, Roma Smolinskienė, Danutė Kerbelienė, Ada Nastulevičiūtė. Daugelio stiprių, darbui atsidavusių asmenybių jau nebėra su mumis, bet liko šviesus pėdsakas - mano ir ne tik mano atmintyje. Kiekvienas žmogus - kiemsargis, valytoja, meistrelis, virėja - savo darbu kūrė darželio istoriją. Svarbus kiekvienas šiandien čia esantis - darželio „vizitine kortele“ tampa žmogus, kurį pirmąjį sutinki prie durų.
Prisiminimai - tai išmoktos pamokos
Prisiminimai - tai ne tik emocijos ir jausmai. Tai išmoktos pamokos. Sakoma, kad pirmoji darbovietė, kaip pirmoji meilė. Auklėtoja, kuri mane globojo pirmosiomis darbo dienomis, išmokė palaikyti, paremti jaunus žmones - supratau tai daug vėliau. Mano mylimiausia šeimininkėlė, kuri buvo kaip mama ir geriausia draugė, išmokė tiesiog ramaus, šviesaus gerumo. Ir jeigu šalia nėra to žmogaus, mes patys turim nešti per gyvenimą gražiausias savybes, kurių moko ne universitetas, o darbinė aplinka, kasdienė rutina… Svarbi savybė, kurią išsinešiau iš Lazdynėlio po 25 darbo metų - pastovumas. Tai siejasi su atsakingumu, nesiblaškimu, kryptingumu.
Kai žiūriu į auklėtojas Staselę ir Vitaliją ir virėją Romutę, matau jaunystės paveikslą. Juk jas sutikau atėjusi čia žalia septyniolikmetė. Tada jos pasirodė labai gražios ir linksmos. Dabar dar gražesnės, nes branda puošia. Jos vis dar čia. Lenkiuosi prieš jas, nes tai - darželio žvaigždės. Į jas lygiuojasi Jolanta, Vida, Rūtelė, Giedrė, Marina. Gal ir jaunimas rinksis pastovumo kelią? Susies savo gyvenimą su vieninteliu Lazdynėliu?
Kita vertus, žmonės, praleidę čia daug metų ir atsisveikinę, išsinešė neįkainojamą patirtį: Audra Tomonienė, Jūratė Prusevičienė, Jūratė Steponavičienė, Martyna Komparskienė, Diana Šimkūnaitė, Irma Černychenė… Visų neišvardinsiu, bet prisimenu visus! Mus siejo vienodos vertybės. Tai lemė pasitikėjimą ir tikėjimą tuo, kas daroma drauge. Šie prisiminimai ne tik jaudina, bet ir moko. Jie formuoja mūsų šiandieną ir nurodo kelią į ateitį.
Vadovavimo iššūkiai ir ateities vizija
Vadovo vaidmuo darželyje yra daugiau nei administracinis darbas. Tai - misija, reikalaujanti visiško atsidavimo ir nuolatinio tobulėjimo. Būtent tokia yra ir Vilniaus lopšelio-darželio „Lazdynėlis“ - Vaikystės pedagogikos centro direktorė Elena Markevičienė.
Akivaizdu, kad darželio istorijoje yra 2 etapai: iki Elenos ir su Elena. Vos tik ji peržengė slenkstį, tarsi stebuklų lauke prasidėjo ieškojimai, milžiniški pokyčiai, naujovės. Vadovas - iššūkis sau pačiam. Jis ir kolektyvą suburia, ir kryptį pasirenka, ir apie viziją mąsto… Būti tikru lyderiu yra daug daugiau: būti pirmu. Būti pavyzdžiu. Vesti paskui save. Reikia ne vien ramybės ir švelnumo. Reikia ypatingai daug jėgų ir drąsos. Gyventi ne sau, o kitiems. Visą savo laiką ir visą energiją, visa, ką turi geriausio, atiduoti Lazdynėliui… Tai vis apie Elenutę. Ponia Markevičienė - garsi ir gerbiama toli už darželio ribų. Bet mums ji - Elenutė. Jos pavyzdys įkvepia ir skatina mus siekti aukštesnių tikslų.
Gyvenimas turi savybę tekėti, judėti, keistis, kiekvieną akimirką. Lazdynėlio istorija taip pat, nes ji mūsų visų gyvenimo dalis. Šiandien 50-metį švenčiantis darželis ryškus ir spalvingas. Puiki reputacija. Akivaizdus įdirbis, šviesti, įkvėpti aplinkinius. Linkiu Lazdynėliui ir jo žmonėms daug gražių gyvavimo metų. Stiprybės ir kantrybės kasdieną.
Direktorės Elenos Markevičienės vizija
Vilniaus lopšelio-darželio „Lazdynėlis“ - Vaikystės pedagogikos centro direktorė Elena Markevičienė rinkosi būti mokytoja todėl, kad šitaip geriausiai jaučia ryšį su žmogumi, ypač su vaiku. „Čia viskas tikra. Vaikai nemoka apsimetinėti. Didžiausia sėkmė - šeima, darna šeimoje, palaikymas, įkvėpimas, skatinimas ir pagalba. Labai džiaugiuosi darželio personalo kūrybiškumu ir jautrumu, visų sumanymų palaikymų. Matyti mūsų kasdienybę, dar geriau jausti tėvų lūkesčius, analizuoti mažų vaikų ugdymosi aplinkos poreikius ir kurti miestuose nedidelius universalius ugdymo(si) centrus, naujuose mikrorajonuose įrengti darželius-mokyklas. Džiaugtis kiekviena diena, kiekvienu susitikimu su vaikais. Jie pasako, ar esame teisingame kelyje. Suteikti vaikams pasitikėjimą ir emocinį saugumą. Mokytis negatyvumą transformuoti į pozityvumą, taip svajonę paverčiant realybe. Į savo triumfus ir tragedijas žiūrėti kaip į kvietimą tobulėti.“
Mūsų, kaip pedagogų, užduotis - ne tik mokyti, bet ir įkvėpti, suteikti tvirtą pagrindą ateičiai. Debbie Ford knygoje „Kelias į nepaprastą gyvenimą“ rašo: „Mūsų pasirinkimo jėga atveria visas galimybes, ir tik nuo jos priklauso, kokie tapsime: laimingi ar prislėgti, vidutiniški ar nepaprastai sėkmingi, pasirinksime skausmą ar malonumą.“
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
