Optimalus atstumas nuo monitoriaus iki vaiko akių: patarimai sveikam regėjimui skaitmeniniame amžiuje

Mes rūpinamės savo figūra, tačiau neretai pamirštame rūpintis akimis, kol jos nepradeda signalizuoti apie problemas. Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame ekranai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, akių sveikatos klausimas tampa itin aktualus, ypač kalbant apie vaikus. Akys yra sudėtingas ir nuolat besiformuojantis organas, ypač pirmaisiais dešimčia žmogaus gyvenimo metų. Jos nebuvo sukurtos valandų valandas fiksuoti vaizdą į vieną, vos keliasdešimties centimetrų atstumu esantį tašką.

Didelis akių nuovargis atsiranda todėl, kad mūsų akys nėra prisitaikiusios ilgą laiką iš taip arti žiūrėti į vieną tašką. Šiandieninis vaikų auklėjimas ir technologijos reikalauja išmintingo balanso. Kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (angl. Computer Vision Syndrome arba Digital Eye Strain) - tai grupė akių ir su rega susijusių problemų, atsirandančių dėl ilgo laiko, praleisto prie kompiuterio, planšetės, elektronininės skaityklės ir mobiliojo telefono.

Dauguma žmonių patiria akių diskomfortą ir regos problemas ilgą laiką žiūrėdami į skaitmeninius ekranus. Šie pakitimai proporcingi laikui, praleistam prie skaitmeninių ekranų. Akių nuovargis, vokų trūkčiojimas ar sausos akys sukelia bendrą fizinį nuovargį ir mažina produktyvumą. Akių nuovargis - itin svarbi problema šiomis dienomis, kai dirbame, mokomės ir laisvalaikį leidžiame prie kompiuterių. Akys atlieka didžiulį darbą, bet būtinai turime užtikrinti, kad jos nepervargtų.

Kodėl ekranai vargina akis?

Tyrimai parodė, kad įsmeigęs žvilgsnį į monitorių žmogus ima mirksėti daug lėčiau - vos 1-5 kartus per minutę, o įprastai per tiek laiko sumirksima 15-20 kartų. Visa tai - „sausų akių“ sindromo priežastis (išsausėja junginė ir ragena). Mirksėti svarbu, nes mirksint drėkinamas akies paviršius. Kai mirksime 3 kartus rečiau, akies paviršius atviras būna tris kartus ilgiau. Dažnai prisėdę prie kompiuterio ar įdomios knygos net pamirštame mirksėti, o ką jau bekalbėti apie ilgai trunkantį spoksojimą.

Akies viduje esantis krumplyninis raumuo (tas, kuris atsakingas už fokusavimą) veikia kaip labai stipri spyruoklė. Kai žiūrime į tolį, ši spyruoklė atsipalaiduoja. Kai žiūrime į arti esantį išmanųjį įrenginį, mes tą spyruoklę maksimaliai suspaudžiame ir laikome. Jei vaikas valandų valandas žaidžia ar žiūri filmukus, ši „spyruoklė“ patiria spazmą. Ilgainiui organizmas bando prisitaikyti prie šio nenatūralaus reikalavimo - akies obuolys pradeda ilgėti, kad iš arti matyti būtų lengviau.

Žmogaus regėjimo sistema labai kantri. Vaikai beveik niekada patys nepasako: „Mano akys pavargo“ arba „Aš matau prasčiau“. Jie tiesiog prisitaiko prie besikeičiančio vaizdo ir priima tai kaip normą. Todėl suaugusiųjų užduotis - laiku pastebėti kūno siunčiamus signalus. Dėl ilgo sėdėjimo nejudamoje padėtyje pradeda skaudėti kaklo, nugaros raumenys, prasideda galvos skausmai, skauda rankų plaštakų sąnariai, o visa tai gali sukelti įvairias atraminio-judėjimo sistemos ligas.

Remiantis statistika, net 1-2 valandas dirbant kompiuteriu, 73% paauglių atsiranda bendras ir regos nuovargis, o tuo tarpu nuo įprastinių mokymosi užsiėmimų nuovargį patiria tik 54% vaikų.

Patalpų oras taip pat turi įtakos akių sveikatai. Kambaryje, kuriame dirbama kompiuteriu, keičiasi fizinės oro savybės: temperatūra gali pakilti iki 26-27 laipsnių, santykinė oro drėgmė gali nukristi žemiau normalios (iki 40-60%), o anglies dioksido kiekis - padidėjęs. Oras tampa jonizuotu, padidėja teigiamų (sunkiųjų) jonų skaičius, o tai neigiamai veikia darbo našumą. Kai kurie žmonės, įskaitant vaikus, ypač jautrūs šiems oro pokyčiams.

Nepamirškite ir apie aukšto dažnio elektromagnetinius laukus, kuriuos sukuria monitoriaus elektromagnetinė sistema. Būkite dėmesingi: šiuolaikiniuose modeliuose tokia spinduliuotė yra pati stipriausia monitoriaus viršuje ir už jo, o štai priekyje - nežymi. Kompiuteris gali sukurti didelės įtampos elektrostatinį lauką, kuris veikia maždaug pusės metro atstumu nuo ekrano, dideliu greičiu pagreitindamas ant ekrano esančias dulkių dalelių judėjimą ir taip neigiamai veikdamas priešais kompiuterį sėdinčiojo odą ir akis.

Rekomendacijos vaikams ir paaugliams

Norint išvengti regėjimo problemų, esminis vaidmuo tenka tėvams. Pirmiausia, kas šauna į galvą kalbant apie per ilgą sėdėjimą prie kompiuterio, - vaikystėje girdėtas močiutės pamokymas: „Nesėdėk per ilgai prie televizoriaus - akys išvarvės“. Kompiuteris ryja vaikų laiką. Užuot bendravę su bendraamžiais, lavinę savo socialinius įgūdžius ar bėgioję kieme, maitinę savo smegenis deguonimi ir sportuodami, vaikai vis dažniau ir daugiau laiko leidžia prie kompiuterių ekranų ne tik namuose, bet ir viešosiose kompiuterinėse.

Tačiau kompiuteris vaikams pavojingas ne tik dėl suryjamo laiko, bet ir dėl sukeliamų fizinės sveikatos problemų: nutukimo, stuburo iškrypimų, galvos skausmų ir padidėjusio dirglumo. Dėl per ilgo žiūrėjimo į kompiuterio ekraną mažylio akys išvargsta, ima ašaroti, perštėti, o vėliau atsiranda įvairių regos sutrikimų.

Ekrano laiko ribojimai

Gydytojo kabinete dažniausiai užduodamas klausimas: kiek laiko vaikas gali praleisti prie ekrano? Aiškumui įvesti geriausia remtis pasauliniais standartais:

Moksliniai tyrimai patvirtina: vaikai, kurie praleidžia lauke natūralioje šviesoje bent 2 valandas per dieną, turi žymiai mažesnę riziką susirgti trumparegyste. Svarstant, kaip riboti vaiko laiką prie ekrano, prisiminkite, kad draudimai be alternatyvų retai veikia. Būtina įtraukianti veikla vaikams be ekranų. Žaidimai gali lavinti reakciją, strateginį mąstymą ir netgi komandinio darbo įgūdžius. Problemų atsiranda tada, kai prarandamas saikas.

Nors telefono turėjimas yra asmeninis šeimos sprendimas, specialistų nuomone, telefonas vaikui neturėtų tapti asmenine nuosavybe anksčiau nei vaikas pradeda lankyti mokyklą (apie 7-uosius metus). Iki tol telefonas turėtų būti suvokiamas kaip tėvų įrenginys, kuriuo leidžiama pasinaudoti tik su priežiūra. Skaitmeninė higiena, tėvų kontrolės programėlės telefonams ir saugus internetas vaikams yra neatsiejama balanso siekimo dalis.

Ergonomiška darbo ir žaidimų vieta

Tinkama darbo vieta - svarbiausia sąlyga akių komfortui. Optimalus atstumas nuo knygos iki akių yra apie 30-40 cm. Atstumas iki televizoriaus turėtų būti ne mažesnis kaip 2,5-3 metrai, o optimaliausias atstumas tarp televizoriaus ir žiūrovo - penkis, šešis kartus didesnis nei televizoriaus įstrižainės ilgis. Kalbant apie kompiuterį, atstumas tarp akių ir ekrano turėtų būti apie 50-70 centimetrų, maždaug ištiestos rankos ilgio. Idealiu atveju kompiuterio ekrano centras turėtų būti 15-20 cm žemiau akių lygio, o pats monitorius turi būti pastatytas taip, kad jo viršus būtų akių lygyje arba šiek tiek žemiau.

Svarbu nustatymą pradėti nuo žvilgsnio nukreipimo į maždaug 5-10 cm žemiau ekrano viršaus esantį tašką. Kai akys ilsisi, jos turėtų būti nukreiptos į naršyklės adreso lauką. Optimalus ekrano dydis mažyliui yra 15 colių, moksleiviui galima pirkti 17 colių monitorių. Pirmiausia išmokykite vaiką dirbant kompiuteriu kuo dažniau mirksėti, taip jis drėkins nuo ilgo įtempto žiūrėjimo džiūstančias akis.

Apšvietimas ir atspindžiai: Apšvietimas turi didelę reikšmę. Venkite dirbti priešais langą, kad šviesa neatsispindėtų ekrane. Geriausia - šoninis natūralus apšvietimas arba reguliuojama stalinė lempa su šiltu šviesos tonu. Ne mažiau svarbu pasirūpinti tinkamu kambario, kuriame su kompiuteriu žaidžia vaikas, apšvietimu: reikia užtikrinti, kad ekrane neatsirastų atspindžių. Tam tereikia pakreipti monitorių truputį žemyn, kad virš jo esančio šviesos šaltinio šviesa neatsispindėtų ekrane. Monitorius „gadina“ ir laiku nuo jų nenuvalytos dulkės. Ekrane matomi simboliai turi būti ne pernelyg smulkūs, gerai matomi ir įskaitomi.

Dirbti, o ypač vaikui, galima tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais, jokių mirgančių ekranų! Sureguliuokite ekrano šviesumą. Šviesesnis ekranas sumažina mirgėjimo dažnumą, kuris labai vargina akis ir sukelia joms didelę įtampą. Dirbant prie šviesaus ekrano, susitraukia vyzdžiai, todėl fokusuojamas platesnis vaizdas. Dauguma šiuolaikinių įrenginių turi funkciją, mažinančią mėlynos šviesos kiekį - „Night Shift“, „Blue Light Filter“ ar panašius režimus. Mėlyna šviesa trikdo natūralų miego ritmą ir gali skatinti akių įtampą, todėl verta ją įjungti ypač vakarais. Jei dirbate prie kelių ekranų, įsitikinkite, kad jie yra viename aukštyje - tai padeda išvengti papildomo galvos ir akių judėjimo, kuris didina įtampą.

Sėdėjimo poza: Svarbu ir tinkamas sėdėjimas. Kėdžių aukštis turėtų būti reguliuojamas. Kiekvienas žmogus turėtų taip sureguliuoti kėdės aukštį, kad sėdėdamas kulnais siektų grindis, o šlaunys lengvai remtųsi į kėdės sėdynę. Be to, svarbu susireguliuoti ir kėdės aukštį taip, kad kojos būtų sulenktos 90 laipsnių kampu, pėdos visiškai siektų žemę. Jei kėdė su ranktūriais, juos reikia pritaikyti taip, kad rankos spausdinant kompiuteriu turėtų atramą.

Vaiko kėdė turėtų turėti juosmens išlinkimą ir atramą rankoms. Stalo aukštis turi būti toks, kad dirbant rankos nebūtų pakeltos arba pernelyg nuleistos. Patarkite vaikui kiek įmanoma dažnai keisti sėdėjimo pozą. Jei vaikas kompiuteriu nuolat žaidžia ant jam nepritaikytos kėdės ar prie jam nepritaikyto stalo, - laikysenos ir stuburo problemos garantuotos. Rūpestingi tėvai turėtų įsitikinti, kad jų vaikas sėdi taisyklingai, jei ne - laikyseną pataisyti, nes patys vaikai nekreipia į ją dėmesio. Dirbantys kompiuteriu asmenys kūprinasi, palenkia galvą į priekį, sėdi netinkama poza, nemirksi, dirba prieblandoje ar šviečiant pernelyg ryškiai šviesai.

Reguliarios pertraukėlės ir akių mankšta

Vaikai nejaučia, kada pavargsta ir kada reikia daryti pertraukas, todėl tai - tėvų rūpestis. Dirbdami prie kompiuterio, žiūrėdami televizorių ar skaitydami knygą, turime daryti pertraukėles, kadangi mūsų akys nuvargsta. Oftalmologai rekomenduoja taikyti vadinamąją 20-20-20 taisyklę: kas 20 minučių 20 sekundžių pažvelgti į objektą, esantį bent 20 pėdų (apie 6 metrų) atstumu. Idealu daryti pertrauką kas valandą bent 5 minutėms.

Moksleiviams pramoginis laikas neturėtų viršyti 2 valandų per dieną. Jei kompiuteris naudojamas mokslams, būtina daryti mikro pertraukėles kas 20 minučių. Pertraukėlių metu galima pasivaikščioti, paužkandžiauti - užsiimti bet kokia veikla, kuri nevargina akių. Dvi tris minutes žiūrėkite pro langą į tolį, pamirksėkite.

Dar viena naudinga priemonė - akių mankšta. Tiesiog keletą kartų per dieną užsimerkite, giliai pakvėpuokite ir atlikite lengvą akių sukimo judesį. Tai pagerina kraujotaką ir drėgmės pasiskirstymą akyse.

Rekomenduojami akių mankštos pratimai:

• 10 kartų greitai mirksėkite.
• Stipriai užmerkite ir atmerkite akis, kartokite tai mažiausiai 5 kartus.
• Žiūrėkite porą sekundžių žemyn ir staigiai pakelkite žvilgsnį aukštyn. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus.
• Užmerkite vieną akį, o kitą plačiai atmerkite. Pratimą atlikite su abiem akimis mažiausiai po 5 kartus.
• Galvą laikykite tiesiai ir žiūrėkite į kairę, vėliau į dešinę. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus.
• Žvelkite į tolį 5 sekundes, vėliau 5 sekundes žiūrėkite į artimą objektą, esantį 30 cm atstumu, pvz., pirštą. Pratimą kartokite mažiausiai 5 kartus.
• Sukite užmerktų akių žvilgsnį aplinkui - iš pradžių pagal laikrodžio rodyklę, po to - prieš laikrodžio rodyklę. Kartokite po 5 kartus.
• Užsimerkus, nepasukant galvos, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į dešinę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti tiesiai.
• Skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į viršų, skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į apačią, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti tiesiai.
• Skaičiuojant nuo 1 iki 4 žiūrėti į savo rodomąjį pirštą, ištiestą 25-30 cm atstumu nuo akių, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti į tolį.
• Sukant žvilgsnį ratu sukti akis 4-5 kartus iš kairės pusės į dešinę ir 4-5 kartus - iš dešinės į kairę, skaičiuojant nuo 1 iki 6 žiūrėti į tolį.

Jeigu kūno padėtis ilgą laiką nekinta, vaikas jaučiasi pavargęs ir nedarbingas. Norint sumažinti fizinio diskomforto ir traumos tikimybę, labai svarbu tinkamai sėdėti ir daryti pertraukėles, jų metu atlikti fizinius pratimus. Štai keletas pavyzdžių:

1. Atsisėsti ant kėdės - nugarą laikyti tiesiai, į atkaltę nesiremti, kojas tvirtai atremti į grindis. Pakelti rankas. Kaire ranka paimti už dešinės rankos riešo ir lėtai palenkti rankas į šoną.
2. Atsisėsti ant kėdės krašto ir sudėti rankas už nugaros, ant liemens.
3. Atsisėsti ant kėdės ir apėmus rankomis pakelti aukštyn vieną kelį, po to - kitą.
4. Atsisėsti, ištiesti nugarą ir pasukti liemenį į vieną pusę. Suskaičiuoti iki 5 ir pasukti į kitą pusę. Suskaičiuoti iki 5.
5. Atsisėsti, ištiestas kojas pakelti horizontaliai ir sukryžiuoti.
6. Atsisėsti ant kėdės krašto ir pražergti kojas. Pasilenkti kiek galima žemyn.
7. Atsistoti truputį toliau už kėdės ir pasilenkti, ištiestomis rankomis laikantis už kėdės atkaltės. Žiūrėti žemyn.

Kiekvieną pratimą pakartoti po 4-5 kartus. Kiekvienas raumenų įtempimo pratimas turi būti atliekamas keletą sekundžių. Atsipalaidavimui pakanka pratimus pakartoti 5-10 kartų.

• Pečius pakelti, nuleisti. Kartoti 6-8 kartus. Atpalaiduoti pečių juostos raumenis.
• Padėti plaštakas išorine puse ant juosmens. Stumti alkūnes į priekį ir žemyn lenkti galvą. Po to stumti alkūnes atgal, kelti galvą ir išsiriesti. Tempas lėtas.
• Dešinę ranką tiesti į priekį, kairę - į viršų. Keisti rankų padėtį. Pratimą baigti, nuleisti rankas ir pakratyti plaštakas. Kartoti 4-6 kartus.
• Laisvai pakelti rankas į šalis, lengvai išriesti nugarą, „numesti“ rankas, po to jas pakelti ir sukryžiuoti ant krūtinės.

Patalpų oro kokybė ir drėgmė

Akims labai svarbus patalpų oras, jis neturėtų būti sausas. Labiausiai sausų akių ligai vystytis įtakos turi sausas patalpų oras, drėgmės trūkumas, kuris atsiranda dėl centrinio šildymo, kondicionierių, kitų elektros prietaisų, pvz., papildomų šildytuvų naudojimo ir kt. Dirbant namuose oras dažnai būna per sausas - ypač žiemą, kai šildymo sistemos išgarina drėgmę. Tai viena dažniausių akių sausėjimo priežasčių.

Padeda oro drėkintuvas arba paprastas indas su vandeniu šalia šilumos šaltinio. Oro drėkintuvas čia galėtų būti puiki išeitis. Nereikia didelio, gali užtekti ir nedidelio čiurlenančio fontanėlio oro drėkinimui. Venkite tiesioginių oro srautų iš kondicionieriaus ar ventiliatoriaus - jie džiovina akis dar labiau. Jei oras per sausas, jį reikėtų drėkinti. Taip pat svarbu nuolat vėdinti patalpas, žiemą taip pat.

Sausos ir raudonos akys atsiranda tuomet, kai žmogus per mažai mirksi ir nėra pakankamai sudrėkinamos. Akių drėkinimą galima sukelti ir natūraliu būdu - kas 20 minučių mirksėti 20 sekundžių, gerai vėdinti patalpą ir palaikyti 40-60 proc. patalpos drėgmę.

Šiuolaikiniuose monitoriuose įmontuoti specialūs filtrai, kurie sumažina spinduliuotės intensyvumą. Oro kondicionieriai, dulkių surinkėjai, jonizatoriai, šlapias patalpų valymas ir vėdinimas sumažina žalingą elektrostatinio lauko poveikį.

Jeigu jūsų darbo vieta tinkama, patalpų oras nuolat vėdinamas, drėgmės pakanka, o jūs vis tiek jaučiate akių sausumą, niežėjimą, perštėjimą, rekomenduojama vartoti akių lašų, pvz., „Cationorm“. Tai drėkinamieji akių lašai, kurie efektyviai atkuria visus tris ašarų plėvelės sluoksnius: lašų sudėtyje esantis vanduo patenka į vandeninį sluoksnį, riebalai - į riebalinį, o teigiamas jų krūvis užtikrina tolygų gleivinį sluoksnį. Tokio efekto pavyko pasiekti naudojant itin pažangias nanotechnologijas, kurios užtikrino, kad lašai tolygiai pasiskirstytų visame akies paviršiuje ir atkurtų visus ašarų plėvelės sluoksnius. „Cationorm“ lašuose nėra konservantų, todėl jų galima lašinti tiesiog ant kontaktinių lęšių. Atidarius buteliuką, „Cationorm“ lašai galioja tris mėnesius.

Akių sveikatai svarbi mityba

Tinkama mityba stiprina visą mūsų organizmą, o akys - neatsiejama jo dalis. Todėl tinkamai pasirinkę ir sureguliavę savo dienos racioną galime stiprinti ir regėjimą. Akims, kaip ir visam organizmui, reikia tinkamos mitybos. Vitaminai A, C, E, cinkas ir omega-3 riebalų rūgštys palaiko akių audinių sveikatą ir mažina sausėjimo riziką.

Rekomenduojama rinktis įvairius maisto produktus, kuriuose būtų akims reikalingų vitaminų. Puikiai tinka įvairūs vaisiai bei daržovės, ypač morkos, špinatai, kiaušiniai, lašiša ir riešutai turėtų tapti kasdienio raciono dalimi. Dar mūsų senolių rekomenduotos mėlynės yra natūralus vitaminas akims sustiprinti. Mėlynės labai padeda užtikrinti gerą regėjimą tamsoje, todėl per antrąjį pasaulinį karą britų lakūnams prieš skrydį duodavo mėlynių.

Vitaminas B2 padeda gaminti energiją raumenų darbui. Esant vitamino B6 trūkumui, akys patiria stiprią įtampą. Liuteinas yra vienintelė medžiaga, kurios organizmas pats nesigamina, o maiste jo kiekiai - labai maži. Be to, reikėtų vartoti mažiau cukraus, nes jis labai kenkia akių lęšiukams, taip pat gyvulinių riebalų, vengti druskos. Tinkamai pasirinkti maisto produktai bei profilaktiškai vartojami vitaminai ir maisto papildai akims gali padėti apsaugoti akis nuo kai kurių ligų, sulėtinti jų progresavimą, pagerinti ir sustiprinti regėjimą.

Kada kreiptis į akių gydytoją?

Laiku atlikta, detali akių patikra yra geriausia investicija į vaiko (ir jūsų) ateitį. Prieš dešimtmetį dažniausiai galėdavome tik išrašyti stipresnius akinius. Jei pastebite, kad akių įtampa neslūgsta, net ir laikantis šių patarimų, verta apsilankyti pas akių gydytoją. Reguliariai tikrinkitės akių sveikatą. Beveik 71% žmonių, besiskundžiančių kompiuterinio regos sutrikimo sindromo simptomais, nešioja akinius arba kontaktinius lęšius. Tad įsitikinkite, kad nešiojate tinkamus akinius ar lęšius.

Kreipkitės į akių gydytoją, jeigu Jūsų akys:

• paraudo, niežti;
• neryškiai mato arba vaizdas atrodo kaip pro rūką;
• pradeda mirgėti ar „žaibuoti“ vienoje akyje;
• dvejinasi akyse;
• akys bijo ryškios šviesos;
• atsiranda juodi taškai ar „voratinklis“ prieš akis;
• dažniau mirksi, tapo dirglesnės;
• ašaroja, traiškanoja, jaučiamas akių nuovargis, sausumas.

Suaugusieji neretai linkę atidėlioti vizitą pas gydytoją - tiek savo, tiek vaikų. Tačiau laikas akių sveikatoje yra kritinis veiksnys. Pasitikėjimu grįstas pokalbis su vaiku ir raminanti aplinka klinikoje visiškai pašalina baimę. Jei jūsų gyvenamoji vieta yra vakarų Lietuva, verta žinoti, kad moderni optika Klaipėdoje ir visa Klaipėdos regionas siūlo aukščiausio lygio, pasaulinius standartus atitinkančią diagnostiką. Vaikų ir suaugusiųjų akių patikra Klaipėdoje atliekama naudojant naujausią aparatūrą, todėl bet kuri profesionali akių klinika Klaipėda gali anksti nustatyti ir sustabdyti regos prastėjimą.

tags: #atstumas #nuo #monitoriaus #iki #vaiko #akiu

• Ovuliacijos požymiai: išsamus gidas
• Viskas apie abortus: teisė, visuomenė, psichologija
• Kur praleisti laisvalaikį su vaikais Vilniuje?
• Kuo skiriasi kiaušintakių praeinamumo tyrimas nuo laparoskopijos?
• Nėštumas ir skydliaukės sveikata: ką svarbu žinoti po gimdymo