Sukrėsto vaiko sindromas: pavojus, kurio galima išvengti
Sukrėsto arba supurtyto vaiko sindromas yra viena baisiausių kūdikių ir mažų vaikų traumų, galinti lemti vaiką visą gyvenimą lydėsiančius sveikatos sutrikimus arba net mirtį. Sukrėsto vaiko sindromas įprastai yra siejamas su tėvų smurtu arba grubiu elgesiu, tačiau kartais tėvai vaiką supurto stokodami žinių. Ši trauma priskiriama smurtinio galvos sužalojimo kategorijai. Dažniausiai nukenčia mažesni nei vienerių metų vaikai, tačiau pavojus išlieka ir vyresniems vaikams.
Sukrėsto vaiko sindromas yra kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga smegenų trauma. Vaikas ją dažniausiai patiria, kuomet yra paimamas už pažastų ir stipriai supurtomas suaugusio žmogaus. Stiprus supurtymas, kai laikoma už rankų, kojų ar pečių, sukelia didžiulį mechaninį poveikį vaiko galvos ir kaklo struktūroms. Tai gali lemti įvairius ir sunkiai pagydomus sveikatos sutrikimus.
Kūdikio galva, lyginant su kūnu yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30% kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11%), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti. Kūdikių kaklo raumenys yra labai silpni, o smegenys - dar nesusiformavusios ir minkštos. Kai vaikas purtomas, jo galva nekontroliuojamai juda pirmyn ir atgal, dėl to smegenys trenkiamos į kaukolės sieneles. Gali prasidėti vidinis kraujavimas, smegenų tinimas ar net plyšti akies tinklainė. Tokie sužeidimai įvyksta per kelias sekundes stipraus purtymo. Purtymo metu neretai nukenčia ne tik kūdikio smegenys, akys, bet ir kiti kaulai ir audiniai.
Kaip atsiranda pažeidimai?
Kūdikio galva, lyginant su kūnu yra labai didelė ir sunki, kaukolėje yra šiek tiek erdvės besivystančioms smegenims, kurias supa tankus trapių kraujagyslių tinklas. Kai vaikas purtomas, jo galva nekontroliuojamai juda pirmyn ir atgal, dėl to smegenys trenkiamos į kaukolės sieneles. Gali prasidėti vidinis kraujavimas, smegenų tinimas ar net plyšti akies tinklainė. Tokie sužeidimai įvyksta per kelias sekundes stipraus purtymo. Tai dažniausiai tyčinis sužalojimas, purtant paimtą už rankų ar krūtinės vaiką, stengiantis jį nuraminti. Vaiko kaklo raumenys silpni, galva palyginti sunki. Ji „baladojasi“ su didele jėga pirmyn-atgal (mediciniškai tai vadinama akceleracija-deceleracija), ir gležnos vaiko smegenys traumuojamos į kaukolės vidinius nelygumus. Netyčinis sužalojimas taip pat galimas - dažniausiai nekvalifikuotai ir energingai bandant padėti užspringusiam vaikui (energingai jį purtant už kojų) arba nekvalifikuotai atliekant taip madingą „dinaminę“ kūdikių mankštą, kuomet vaikai „mėtomi“ didele amplitude.
Kuo sukrėsto vaiko sindromas skiriasi nuo paprastų kritimų ar žaidimų?
Nederėtų baimintis žaidžiant ar švelniai supant vaiką. Netikėti kritimai nuo baldų ar trumpi sustojimai automobilyje retai sukelia tokius sunkumus kaip stiprus, tyčinis supurtymas. Šis sindromas visada susijęs su smurtu.
Sukrėsto vaiko sindromo požymiai
Šis sindromas paveikia daug skirtingų vaiko organizmo sričių. Dažniausiai pastebimi šie simptomai: vėmimas, mėlyna ar pablyškusi oda, drebulys ar traukuliai, kvėpavimo sutrikimai, mieguistumas, vangumas, mažiau noro valgyti, mažėja emocijų - vaikas nustoja šypsotis, kalbėti, raumenų silpnumas ar standumas, didelis ir neįprastas irzlumas, negeba pakelti galvos. Kartais ant krūtinės ar rankų matomi mėlynės žymės nuo suėmimo. Kiti fiziniai požymiai - neįprastai didelė galva, nevienodo dydžio vyzdžiai, sunku susitelkti, išryškėja viena pusė kūno, kaklelio sritis standi. Gali būti pažeidimų, nematomų plika akimi, pavyzdžiui, lūžusių krūtinės ar kitų kaulų, nugaros smegenų ar kaklo traumos, vidinis kraujavimas smegenyse. Ant vaiko kūno matosi smurtavimo žymių: mėlynių, nubrozdinimų, patinimų.
Iškart po supurtymo vaikas gali imti vemti, tuomet jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Ant šono vaiką svarbu versti iškart visu kūnu (t.y. Jeigu vaikas neteko sąmonės, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti gaivinimą, t.y.
Kaip nustatomas sukrėsto vaiko sindromas?
Medikams įtarus supurtymą (arba tėvams sąžiningai prisipažinus) yra atliekami tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas, rentgenas. Kadangi šis sindromas paveikia įvairias organizmo sistemas, diagnozei dažnai prireikia kelių skirtingų sričių specialistų. Gali būti atliekamos smegenų vaizdinimo procedūros, tokios kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimai. Kai reikia įvertinti kaulų lūžius ar kitus sužalojimus, daromi rentgeno ar viso kūno tyrimai. Kitas tyrimo etapas - oftalmologo apžiūra, ieškant kraujosruvų akyje ar tinklainės atsisluoksniavimo. Rečiau gali būti atliekami kraujo tyrimai ar kiti papildomi ištyrimai, kad būtų atmestos kitos ligos.
Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtina kompiuterinė tomografija. Gydytojai apžiūros metu pastebi likusias nuo pirštų mėlynes tose vietose, kur vaikas buvo laikytas. Žinoma, jei prieš vaiką buvo smurtauta ne pirmą kartą, gali būti likusių senesnių sumušimų ar mėlynių žymės. Atliekamas vaikų akių dugno tyrimas.
Gydymas ir prevencija
Sukrėsto vaiko sindromą suvaldančių ar gydančių vaistų arba specifinio gydymo nėra. Gydymas priklauso nuo patirtų traumų pobūdžio ir jų rimtumo. Jeigu traumos labai rimtos, gali prireikti galvos smegenų ir/ar akių operacijų, siekiant sustabdyti kraujavimą, sumažinti dėl kraujavimo ir skysčių susikaupimo kilusį spaudimą. Gydymo procesas ilgas ir sunkus. Tai grėsminga gyvybei situacija, todėl visų pirma užtikrinamos gyvybinės funkcijos - kvėpavimas (pacientas intubuojamas), kraujotaka. Skiriamas galvos smegenų pažeidimą mažinantis medikamentinis gydymas. Esant indikacijoms pacientas operuojamas: dažniausiai implantuojamas intrakranijinio slėgio daviklis (matuoja slėgį galvos viduje), leidžiantis tiksliai ir lanksčiai dozuoti medikamentinį gydymą, užtikrinti optimalias sąlygas galvos smegenims atsigauti.
Sukrėsto vaiko sindromo išvengti pavyks tik renkantis vaikui saugias, jo amžiui tinkančias veiklas ir niekada, jokiomis aplinkybėmis nesmurtaujant prieš vaiką. Darykite bet ką, tačiau nesiartinkite prie kūdikio iki aprimsite! Ši trauma yra visiškai išvengiama, jeigu visi su vaiku bendraujantys žmonės žino, kokią didelę grėsmę kelia net trumpas supurtymas. Taip pat svarbu suprasti, kad naujagimiai ir kūdikiai daug verkia - dažnai ilgai ir nenuspėjamai.
Kaip suvaldyti nerimą?
Ilgalaikės pasekmės
Maždaug keturi iš penkių vaikų, patyrusių supurtymo sindromą, lieka su nuolatiniais sutrikimais dėl sunkaus galvos smegenų pažeidimo. Net kai kurie nedideli sužeidimai gali ateityje lemti kasdienio gyvenimo sunkumus. Galimi ilgalaikiai padariniai: intelekto ir atminties problemos, sutrikusi dėmesio koncentracija, judesių koordinacijos stoka, paralyžius ar raumenų silpnumas, kalbos ir komunikacijos sunkumai, mokymosi sunkumai, emociniai ir elgesio pokyčiai, nuolatinis galvos skausmas, nuovargis, pusiausvyros sutrikimai, socialinės problemos, pavyzdžiui, sunku susirasti draugų. Sunkesniais atvejais vaikai gali tapti visiškai priklausomi nuo kitų, jiems prireikia nuolatinės priežiūros. Išgyvenę vaikai dažniausiai susiduria su sunkiomis ligomis ir sutrikimais. Neišvengiamai lieka neurologinės, regos, psichologinės pasekmės. Dauguma vaikų dėl galvos traumų lieka neįgalūs, suserga neurologinėmis ligomis, tampa paralyžiuoti, kurti ar akli.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
