Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) apskundė Lietuvą keturios gimdymo namuose šalininkės, kurių vertinimu, Lietuvoje nesudaromos sąlygos pasirinkti gimdymo vietą, būdą bei sąlygas ir gauti kvalifikuotą pagalbą gimdymo ne ligoninėje metu. Ši problema, susijusi su teisės į privatų asmens gyvenimą pažeidimu gimdymo vietos ir aplinkybių pasirinkimo klausimu, yra aktuali ir problemiška ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir tarptautiniu.

Daugelį amžių gimdymas namuose buvo vienintelis būdas gimdyti. Tačiau keletas paskutinių moterų kartų gimdymą namuose pradėjo laikyti nesaugiu, antisanitariniu ir pavojingu, todėl gimdymas sveikatos priežiūros įstaigose tapo norma. Šiuolaikiniame moderniame pasaulyje, moterims pradėjus reikalauti teisių apsaugos ir gynimo, gimdymas namuose tapo alternatyva. EŽTT 2010 metais byloje Ternovszky prieš Vengriją yra išsakęs poziciją, kad pasirinkimas gimdyti namuose - teisė, kuri turi būti užtikrinta. Teismo sprendime rašoma, kad teisė pasirinkti gimdymo sąlygas (vietą, būdą bei aplinkybes) yra ginama Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Europos Žmogaus Teisių teismas yra pasakęs, jog privataus gyvenimo sąvoka apima aplinkybes, susijusias su gimdymo aplinkybėmis. Byloje Trenovszky prieš Vengriją Europos Žmogaus teisių teismas pasisakė, kad pasirinkimas gimdyti namuose yra susijęs su asmens privačiu gyvenimu, galimybe daryti sprendimus ir laisvai rinktis. Taip pat pabrėžiama, kad sprendimas gimdyti namuose apima sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimą. Konvencijos 8 straipsnyje teigiama: „Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas.“
Viena iš skundą EŽTT inicijavusių aktyvisčių Elena Kosaitė-Čypienė BNS teigė, kad gydytojams draudžiama padėti moterims, nusprendusioms gimdyti ne ligoninėje. „Lietuvoje moteris, kuri nusprendžia gimdyti namuose, kuri sąmoningai, ilgai ruošusis priima tokį sprendimą, yra paliekama visiškai likimo valiai. Lietuvoje nėra leidžiama gydytojams profesionalams padėti moterims, kurios nusprendė gimdyti ne ligoninėje. Gydytojai gali susidurti su atsakomybe“, - aiškino ji. Anot pareiškėjų, Lietuvoje nesudaromos sąlygos pasirinkti gimdymo vietą, būdą bei sąlygas ir gauti kvalifikuotą pagalbą gimdymo ne ligoninėje metu. Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė BNS sakė, kad Lietuva dėl šio skundo yra gavusi EŽTT klausimų, į kuriuos turi atsakyti per keletą mėnesių. „Neseniai gavome šitą peticiją, turime atsakyti į klausimus ir tada EŽTT spręs, ar priimtinas tas skundas, ar nagrinės jo esmę teismas“, - teigė E.Baltutytė. EŽTT puslapyje nurodoma, kad skundą dėl situacijos nusprendus gimdyti ne ligoninėje pateikė keturios vilnietės: E.Kosaitė-Čypienė, I.Rinkevičienė, E.Zakarevičienė ir O.Valaitienė.

Lietuvoje nėra užtikrinta moters teisė laisvai pasirinkti, kur ir kokiomis aplinkybėmis ji nori gimdyti. Įstatymų leidėjas gydytojams neužtikrino galimybės gimdymo metu padėti moteriai, kuri nusprendė pasirinkti gimdyti ne ligoninėje. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. V‑170 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ nurodytose gydytojo akušerio ginekologo teisėse, pareigose ir kompetencijose nėra reglamentuota galimybė padėti gimdymo ne ligoninėje atveju. Ši teisės aktų spraga įtakoja fundamentaliųjų žmogaus teisių pažeidimo rezultatą. Tokiu būdu mažumos, tai yra nėščiųjų, kurios nusprendžia gimdyti ne ligoninėje, teisė į privatų gyvenimą yra apribojama. Pareiškėjos teigia, kad Lietuvoje nėra sudarytos sąlygos pasirinkti gimdymo vietos, taip pat gauti reikiamą kvalifikuotą pagalbą gimdymo ne ligoninėje metu. Viena iš pareiškėjų, Ona Valainienė, kreipėsi į Vilniaus ligonines prašydama suteikti pagalbą gimdymo namuose metu. Gavusi neigiamus atsakymus dėl teisinio pagrindo tokioms paslaugoms teikti nebuvimo, kreipėsi į LR Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu imtis šios institucijos kompetencijai priskirtų veiksmų problemai spręsti. Sveikatos apsaugos ministerijai atsisakius imtis bet kokių veiksmų, pareiškėja tokį neveikimą apskundė ir Lietuvos teismui.
Gimdymų namuose šalininkai įvardija šiuos privalumus: patogumas, pasitenkinimas, pagarba, galimybė kontroliuoti procesą, gimdančiosios teisių gerbimas. Tuo tarpu gimdymų namuose priešininkai, daugiausia medikai, pabrėžia, kad gimdymas namuose yra nesaugus ir pavojingas dėl galimų komplikacijų, traumų gimdymo metu, nepakankamos priežiūros. Lietuvos moterys, manančios, kad gimdymas namuose yra geriausias pasirinkimas joms pačioms ir jų kūdikiams, paliekamos be jokios priežiūros ar pagalbos, o tokiam gimdymui susikomplikavus ligoninėje jos dažnai sulaukia patyčių ir paniekos.
Daugelyje Europos šalių įprasta, kad medikų pagalbos sulaukia ir namuose ar mažuose gimdymo centruose gimdančios moterys. Pastaruoju metu tuo pačiu pagrindu Strasbūro teismui jau yra įteikti skundai prieš Čekiją, Bulgariją ir Kroatiją. Daugelis Europos šalių yra teisiškai sureguliavę gimdymo ne ligoninėje klausimą. Dažniausiai gimdymas namuose yra pasirenkamas Nyderlanduose, apie 25 procentai gimdyvių renkasi gimdyti būtent namuose. Akušeriams veiklos autonomija Nyderlanduose užtikrinta nuo 1865 m. Jungtinėje Karalystėje gimdyvės taip pat turi teisę rinktis, kur jos nori gimdyti. Gimdymas namuose teisiškai reglamentuotas nuo 1977 metų. Pasirenkančiųjų gimdyti namuose skaičius auga nuo 2000 metų ir kasmet yra vis didesnis. Šioje šalyje gimdymas namuose leidžiamas netgi tada, kai tam prieštarauja medikai ir gimdymas namuose nėra rekomenduojamas. Tuo tarpu Jungtinėse Amerikos valstijose gimdymas namuose yra licencijuojamas ir sureguliuotas dvidešimt septyniose valstijose iš penkiasdešimties. 2009 metais gimdymai namuose sudarė tik 0.72 procento visų gimdymų. Lietuvos kaimynėje Latvijoje gimdymas namuose taip pat yra legalus ir teisiškai reglamentuotas. 2006-ųjų liepos 27 d. vyriausybė priėmė taisykles Nr. 611 „Gimdymo pagalbos nustatymo tvarka“. Vadovaudamasi jomis, gimdyvė gali rinktis gimdymą sveikatos priežiūros įstaigos gimdymo stacionare arba planuotą gimdymą ne stacionare.

Europos Žmogaus Teisių Teismas skubos tvarka ėmė nagrinėti keturių moterų skundą, susijusį su gimdymu ne ligoninėje ir galinčiomis būti pažeistomis žmogaus teisėmis. „Nėra jokio pagrindo abejoti, jog Lietuvos valstybės politika skatinti gimdyti ligoninėse (...) buvo siekiama užtikrinti motinų ir vaikų sveikatą ir saugumą per gimdymą ir po jo“, - nurodė Strasbūro teismas. Septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuva galėjo, bet neprivalėjo leisti iš anksto suplanuotų gimdymų namuose. Remiantis teismo nutarimu, 8 Konvencijos straipsnis nebuvo pažeistas. EŽTT pripažino, kad dėl Lietuvos Respublikos teisinio reglamentavimo pareiškėjos iš tiesų buvo verčiamos rinktis tarp gimdymo ligoninėje ir gimdymo namuose be medicinos personalo priežiūros. Nors toks reglamentavimas lėmė teisės į privatų gyvenimą ribojimą, toks ribojimas yra aiškiai išdėstytas Lietuvos teisės aktuose, ir gimdant namuose pareiškėjos medicinos darbuotojų negalėjo tikėtis. Taip pat, galimi neigiami padariniai pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą numatyti tik medicinos personalui, priimančiam gimdymus namuose, bet pačioms motinoms gimdyti namuose nebuvo uždrausta. Galiausiai EŽTT atkreipė dėmesį į tai, jog Konvencija neįpareigoja, jog būtų leisti suplanuoti gimdymai namuose, ir šiuo klausimu Konvenciją pasirašiusių šalių praktika yra nevienoda. Teisėja iš Estijos byloje paskelbė atskirąją nuomonę. Ji teigia, kad apribojimai gimdyti namuose pažeidė moterų pasirinkimo teisę.
Lietuva pažeidžia svarbiausią įsipareigojimą, kurį prisiėmė ratifikuodama Europos Žmogaus Teisių konvenciją, - pareigą gerbti žmogaus teises, o konkrečiai teisę į privatų gyvenimą. Tačiau teisė į privataus gyvenimo gerbimą nėra absoliuti. Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnio antroje dalyje rašoma, kad: „Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir, kai tai būtina … žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti“. Gimdymas namuose turėtų būti saugus, todėl atsiradus teisinei galimybei moterims rinktis gimdymą namuose, neišvengiami būtų pokyčiai ir sveikatos apsaugos srityje, skiriant daugiau finansavimo, didesnis medikų, dirbančių priimant gimdymus, skaičius, didesnis ligoninės personalo mobilumas. Taigi, Lietuva turi pareigą teisiškai sureguliuoti gimdymo namuose klausimą, užtikrindama moters teisę laisvai pasirinkti gimdymo aplinkybes ir apsaugodama moters teisę į privatų gyvenimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendime atkreipė dėmesį į šias pataisas ir pažymėjo, jog Lietuva nuolat peržiūri įstatymus, „kad jie atitiktų medicinos ir mokslo raidą, tuo pačiu visiškai užtikrinant moterų teises reprodukcinės sveikatos srityje - ypač užtikrinant tinkamas sąlygas tiek pacientams, tiek medicinos personalui gimdymo namuose visoje šalyje“. Lietuvos valdžia nuo šių metų pradžios atvėrė teisines galimybes gimdymams namuose, tačiau iki šiol neatsirado įstaigų, akredituotų teikti tokias paslaugas.
