Steponas Darius: Karo Lakūnas, Sporto Pradininkas ir Transatlantinio Skrydžio Legenda
Steponas Darius (tikroji pavardė iki 1917 m. Jucẽvičius, Jùcius, gimęs Jucevičius-Darašius, kurią sutrumpino prieš stodamas į JAV kariuomenę) gimė 1896 m. sausio 8 d. Rubiškės vienkiemyje, dabartiniame Dariaus kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje. Ši iškili asmenybė, žinoma kaip lietuvių karo lakūnas, sportininkas ir transatlantinio skrydžio per Atlantą dalyvis, paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Jo gyvenimas, kupinas drąsos ir ryžto, iki šiol įkvepia ateities kartas, primindamas, kad joks iššūkis nėra per didelis, jei tik turime tikėjimą ir ryžtą. Kapitono laipsnį Steponas Darius gavo 1927 metais.
Vaikystė ir Jaunystė: Nuo Rubiškės Iki Amerikos Svajonių
Steponas Darius gimė miškingame ir pelkėtame Rubiškės vienkiemyje, dabar žinomame kaip Dariaus kaimas, Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono Judrėnų seniūnijoje. Kitą dieną po gimimo, sausio 9 d., jis buvo pakrikštytas Judrėnų bažnyčioje. Jau nuo pat vaikystės Steponas pasižymėjo dideliu susidomėjimu mechanika ir skraidymu. M. Raštikio teigimu, kaime buvo perpasakojamos istorijos apie S. Dariaus išdaigas, o jam pačiam "Mama, kaip gerai būtų būti paukščiu, nereikėtų basam lakstyti po ražienas, kurios taip badosi".
Kai Steponui sukako aštuoneri, 1905 m., mirė jo tėvas Jonas Romualdas Jucevičius-Darašius. Po metų jo motina ištekėjo už Kazio Degučio. Sunkiai gyvenusi šeima nusprendė išvykti į Ameriką. Vyresnysis Stepo brolis Balys jau gyveno JAV. 1907 m. gruodžio 15 d. Steponas su motina, patėviu ir seserimis Konstancija bei Aurelija atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Iš pradžių šeima gyveno Niuvarke, Naujajame Džersyje, vėliau Elžabeto mieste, kur Steponas pradėjo lankyti pradinę mokyklą ir ją baigė per trejus metus. Nuo 1909 m. šeima įsikūrė Čikagoje, Bridžporte. Čia Steponas baigė pradinę mokyklą ir pradėjo lankyti vidurinę mokyklą. 1913 m. Steponas įstojo į Harisono vidurinę technikos mokyklą, kurios ketverių metų kursą baigė per trejus su puse metų. Toliau tęsė mokslą Lanės aukštesniojoje technikos mokykloje Inžinerijos skyriuje. Nuo pat paauglystės jis žavėjosi brolių Vilberio ir Orvilio Raitų išrastomis sparnuotomis mašinomis ir pats pradėjo daryti lėktuvų modeliukus. Steponas skrendantį lėktuvą pirmą kartą pamatė būdamas keturiolikos ir tada suvokė, kad žmogus iš tikrųjų gali skraidyti kaip paukštis. Dirbdamas pasiuntinuku pas pirmuosius skraidantį aparatą sukūrusius brolius Wrightus, daug laiko praleisdavo jų dirbtuvėse.
Pirmojo Pasaulinio Karo Audros ir Tarnystė JAV Kariuomenėje
Pirmojo pasaulinio karo metu, 1917 m. balandžio 6 d. Jungtinėms Amerikos Valstijoms paskelbus karą Vokietijai, S. Darius nutraukė mokslus ir savanoriškai įstojo į JAV kariuomenę balandžio 12 d., tikėdamasis patekti į aviacijos dalinius. Būtent tuomet Steponas Jucius pakeitė savo pavardę į Dariaus. Deja, jo svajonei dar nebuvo lemta išsipildyti, ir jis tarnavo ryšininkų daliniuose. Kaip amerikiečių ryšininkas jis dalyvavo Prancūzijos fronte, kur tiesė telefono linijas, išmoko prancūzų, o vėliau ir vokiečių kalbas. Tarnybos metu rašytuose laiškuose mamai daugiausia dėmesio skiriama aviacijai. Rugpjūčio 1 d. taisant telefono linijas jis buvo sužeistas vokiečių patrankos skeveldrų. Po operacijos ir gydymosi ligoninėje, lygiai po mėnesio Darius vėl grįžo į frontą. Po paliaubų, 1918 m. lapkričio 11 d., jo divizija žygiavo į Belgiją, Liuksemburgą ir įžengė į Vokietiją. 1919 m. gegužės 10 d. Darius buvo paleistas į atsargą ir gegužės 19 d. jam suteiktas grandinio laipsnis.
Sugrįžimas į Lietuvą ir Dalyvavimas Valstybės Statyboje
1918 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo lietuvių emigrantų grįžimo į Lietuvą banga. 1920 m. atvykęs į Lietuvą Steponas Darius aplankė tėviškę, gimines, senelių ir tėvo kapus Judrėnų kapinėse. Tų pačių metų liepos 3 d. jis išplaukė į Lietuvą, turėdamas tikslą prisidėti prie valstybės atkūrimo. Jau Paryžiuje apžiūrėjo mūšių laukus, kuriuose buvo sužeistas. Atvykus į Kauną, jis iškart įstojo į Karo mokyklą ir ten buvo priimtas į naujai renkamą lakūnų grupę. 1921 m. baigė Karo mokyklą. Jo manymu, "Lietuva yra atsilikęs kraštas, todėl čia reikia nuveikti daug dalykų, kad kurtųsi normali valstybė".
Steponas Darius - Karo Lakūnas
1921 m. gegužės 8 d. baigus karo mokyklą, Darius buvo paskirtas į artileriją, tačiau jau birželio 19 d. jis įrašytas į karo aviacijos mokinių sąrašus. 1922 m. baigęs teorinius kursus, birželio mėnesį leitenantas Darius vykdė žvalgo pareigas. Liepos 25 d. jis paskirtas į mokinių lakūnų grupę. 1922 m. spalio 12 d. lėktuvu „Albatros B.II“ leitenantas S. Darius išskrido savarankiškai. Iki 1923 m. birželio 13 d. Darius įvaldė „Albatros B.II“, „C.I“, „C.III“ ir dvivietį žvalgybinį lėktuvą „LVG. C.V“. Už dešimties dienų jis paskirtas į vyresniojo leitenanto A. Štašaičio vadovaujamą 3-iąją žvalgybinę eskadrilę. 1922-27 m. tarnavo karo aviacijoje. 1924 m. gruodžio 1 d. Dariui suteikiamas karo lakūno vardas, o gruodžio 18 d. - vyresniojo leitenanto laipsnis. Jis skraidė 377 val. 29 minutes. 1927 m. gegužės 1 d. karo lakūnui Steponui Dariui suteikiamas kapitono laipsnis.
Dalyvavimas Klaipėdos Krašto Sukilime
1923 m. per Klaipėdos krašto sukilimą Steponas Darius buvo sukilėlių Trečiosios grupės vado pavaduotojas. 1923 m. sausio 9 d. prasidėjus sukilimui, S. Darius buvo aktyvus jo organizatorius ir Klaipėdos krašto vadavimo organizacinio komiteto narys. Jis ėjo 3-iosios sukilėlių grupės vado padėjėjo pareigas. Sausio 15 d. sukilėliai, vadovaujami Bajoro-Kalmanto, įsiveržė į Klaipėdą ir po kautynių užėmė gubernatūrą. Jis žinojo, kaip svarbu valstybei turėti savo prieigą prie jūros, turėti savo uostą. Sausio 24 d. Darius paskirtas 1-ojo Klaipėdos savanorių pulko 8-osios kuopos vadu. 1923 m. vasario 19 d. Klaipėdos kraštas oficialiai pripažintas Lietuvai.
Sporto Entuziastas ir Pradininkas Lietuvoje
Jau Amerikoje Darius buvo didelis sporto mėgėjas: žaidė beisbolą, regbį, futbolą, krepšinį, boksavosi. Grįžęs į Lietuvą, jis tapo vienu svarbiausių tarpukario Lietuvos sporto pradininkų. 1922-26 m. S. Darius buvo vienas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos, sporto, futbolo ir beisbolo lygų vadovų. M. Raštikio teigimu, lakūnas pradėjo organizuoti įvairių sporto šakų užsiėmimus, daugelio jų pirmieji rekordai priklausė būtent S. Dariui. Pirmiausia subūrė futbolo komandą, vėliau rengė krepšinio, beisbolo, lengvosios atletikos, žiemos sporto šakų, bokso užsiėmimus. 1921 m. rudens Lietuvos lengvosios atletikos varžybose S. Darius, atstovaudamas karo mokyklai, ietį numetė 34,40 metro ir užėmė 2-ąją vietą. Leitenantas Darius buvo pagrindinis Lietuvos futbolo rinktinės vartininkas ir dalyvavo daugelyje tarptautinių mačų. Verta paminėti, kad Steponas Darius buvo rezultatyviausias pirmųjų Lietuvos krepšinio rungtynių žaidėjas. 1922 m. S. Darius paskirtas LFLS pirmininku. Jis daug prisidėjo prie sporto populiarinimo Lietuvoje, mokė LFLS narius bei karo aviacijos karius sportinių žaidimų. Aviatorių tarpe ypač buvo paplitęs beisbolas, ledo ritulys, futbolas.
Stadiono Projektas ir Knygos Apie Sportą
Matydamas, kad sportininkų atsiranda vis daugiau, Darius nusprendė, jog Lietuvoje reikia pastatyti stadioną, kurio tuo metu dar nebuvo. Su architektu parengė stadiono projektą, iš Kauno savivaldybės gavo žemės sklypą ir pradėjo statybas. Kai joms pritrūko lėšų, Darius pridėjo savų pinigų, ir stadionas buvo pabaigtas statyti 1924-26 metais. Stepono Dariaus ir Kęstučio Bulotos suprojektuotame pasiūlyme puoselėta viltis, kad Ąžuolyne išdygs modernus sporto aikštynas. Nors atidarymo iškilmės įvyko 1924 m. rugsėjo mėn., stadiono statybos darbai tęsėsi iki pat nepriklausomybės pabaigos.
Steponas Darius taip pat buvo Lietuvos Sporto Lygos, Lietuvos Futbolo lygos, Lietuvos beisbolo lygos pirmininkas. Dariaus iniciatyva Lietuvoje buvo leidžiamas sporto žurnalas „Sportas“, Steponas buvo vienas veikliausių žurnalo bendradarbių. Jis populiarino Lietuvoje naujas sporto šakas, rašydamas knygas. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“.
Darius sporto tematika parašė dvi knygas:
- Ltn. Darius, Beisbolo Žaidimas (1924 m., 64 psl.)
- Vyr. ltn. Darius, Basketbolo žaidimas (Krepšiasvydis) ir Lietuvos sporto lygos Oficialės Basketbolo Taisyklės 1926-1927 metams (1926 m.). Antrojoje knygelėje vieną skyrių parašė ir Dariaus draugas vyr. Ltn. Jonas Pyragius.
Nesutarimai Kariuomenėje ir Aeroklubo Įkūrimas
Steponas Darius, Amerikoje užaugęs žmogus, turėjo liberalesnes ir pažangesnes vertybes nei to meto Lietuva. Tai sukėlė nesutarimų su kariuomenės vadovybe. Karo aviacijos viršininkas generolas leitenantas J. Kraucevičius nemėgo Dariaus už jo demokratines pažiūras ir iniciatyvą, reikalavo besąlygiško paklusnumo. Pavyzdžiui, 1925 m. rugsėjo 2 d. Darius buvo apkaltintas, kad išvyko į Latviją be leidimo. Nors jis aiškino, jog ten lankėsi kaip sportininkas, generolas Kraucevičius skyrė jam 5 paras daboklės. Kariuomenės vadas gen. S. Žukauskas, 30 metų tarnavęs carinės Rusijos kariuomenėje, nubaudė Darių dar 30 parų arešto. Tačiau vėliau, supratęs, kad gavo netikslią informaciją, atsiprašė Dariaus viešai ir atšaukė bausmę.
Darius, suprasdamas didelę aviacijos vystymosi reikšmę, buvo vienas iš svarbiausių Lietuvos aeroklubo (LAK) sumanytojų ir steigėjų. Iki aeroklubo įsteigimo Lietuvoje skraidyti galėjo tik kariškiai. Darius suvokė, jog Lietuvai reikalingas aeroklubas, kad jaunimas pradėtų sklandyti, kurti savo konstrukcijas. 1927 m. Steponas Darius parengė Lietuvos aeroklubo taisykles ir buvo vienas iš jo įkūrėjų. Tais pačiais metais vėl išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur dirbo civilinės aviacijos lakūnu, 1927 m. gavo tarptautinį lakūno piloto pažymėjimą, o 1928 m. - licenciją, suteikiančią teisę skraidinti keleivius. Iki pat sugrįžimo į JAV Darius rengėsi skristi į Lietuvą.
Transatlantinio Skrydžio Iššūkis ir Traginis Likimas
Idėja perskristi Atlanto vandenyną S. Darius užsikrėtė viešėdamas Paryžiuje, kai lakūnas Charlesas Lindberghas pirmą kartą sėkmingai perskrido vandenyną. Į Ameriką Darius atvyko su mintimi, kad į Lietuvą grįš ne laivu, o lėktuvu. Jam pavyko surasti bendraminčių - Stasį Girėną (tikroji pavardė buvo Girskis, tačiau Amerikoje jis ją susitrumpino ir tapo Girčium (Girch)), kuris gimė 1893 m. spalio 4 d. Vytogalos kaime, Šilalės raj. S. Darius ir S. Girėnas susipažino 1927 m. Čikagoje. Juos suartino bendra profesija, o artimiau jie susibendravo, kuomet S. Girėnas leisdavo paskraidyti savo lėktuvu S. Dariui. Tik 1932 m. abu lakūnai apsisprendė skristi per Atlantą.
Finansinės galimybės buvo nedidelės, abu lakūnai sudėjo visas savo santaupas ir pasirinko tokiuose skrydžiuose jau išbandytą, bet gerokai panaudotą „Bellanca Pacemaker CH-300“ lėktuvą. Trūkstamų lėšų prašyta JAV lietuvių bendruomenės, organizuojant aviacijos šventes ir gegužines. Ypač S. Darius, iškalbingas, reprezentatyvus žmogus, prisidėjo prie žygio populiarinimo, bendraudamas su žurnalistais ir radiju. Surinkus lėšas, lėktuvas buvo pritaikytas transatlantiniam skrydžiui ir 1933 m. balandžio 24 d. išbandytas.
1933 m. liepos 15 d. Steponas Darius ir Stasys Girėnas pakilo „Lituanicos“ lėktuvu iš Niujorko „Floyd Bennet“ oro uosto, lydimi artimiausių draugų ir davę paskutinius interviu. Jų tikslas buvo pasiekti pasaulio tolio skrydžio rekordą be nusileidimo. Prieš 90 metų, šis nepakartojamas transatlantinis skrydis per Atlanto vandenyną tęsėsi 37 val. 11 minučių, per kurias buvo įveikta 6411 kilometrų. Deja, dėl galutinai nenustatytų priežasčių, 1933 m. liepos 17 d. 0 val. 36 min. „Lituanica“ patyrė avariją Pščelniko miške (prie Soldino, dabar Myślibórzo, Lenkija, ties Kuhdamu, Vokietija). Lėktuvas nukrito, o lakūnai žuvo.
Katastrofos Versijos
Yra dvi pagrindinės „Lituanicos“ katastrofos versijos:
- Oficiali katastrofos priežastis buvo sunkios atmosferinės sąlygos ir motoro veikimo defektai. Manoma, kad ieškodami vietos nusileisti, lakūnai apsiriko aukštyje, skrisdami žemai užkabino medžių viršūnes ir visu greičiu rėžėsi žemyn.
- Kita versija, kad „Lituanica“ lėktuvą galėjo pašauti vokiečių karo policija.
Lakūnai žuvo nepasiekę Lietuvos ir aviacijos rekordo, tačiau į aviacijos istoriją jie įėjo kitu aspektu - jų skrydis tais laikais buvo pats tiksliausias pagal užsibrėžtą maršrutą. Jie taip pat įėjo ir į pasaulio ryšio istoriją, nes buvo pirmieji pasaulyje sėkmingai oru per Atlanto vandenyną iš Amerikos į Europą atgabenę pašto siuntą. Skraidino tris maišus laiškų, du iš jų buvo rasti.
Atminimo Įamžinimas ir Palikimas
Tragiškai pasibaigęs lakūnų skrydis paliko žmonių atmintyje gilų pėdsaką. Lietuviams yra gerai žinomi Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai bei jų žygdarbis. Jau dieną po lakūnų žūties, liepos 17-ąją, Lietuvos vyriausybė pagerbė S. Darių ir S. Girėną.
Memorialinės Vietos ir Muziejai
- Po Stepono Dariaus žuvimo Rubiškė buvo pavadinta Dariaus kaimu. 1933 m. spalio 15 d. Dariaus kaimo Pavasarininkų organizacijos jaunimas sode pasodino ąžuoliuką, kurį pavadino „Dariaus ir Girėno medžiu“.
- Išlikusiame akmeninių namo pamatų kampe buvo pritvirtinta granitinė atminimo lenta su įrašu „Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtinė. 1896-1933“.
- 1969 m. Vilniaus universiteto žygeiviai sodybos kieme po didžiuoju ąžuolu supylė pilkapį ir pastatė didžiulį akmenį su įrašu „Dariui ir Girėnui“.
- Po „Lituanicos“ skrydžio 50-mečio jubiliejaus nuspręsta atstatyti Girėno ir Dariaus tėviškes. Tėviškėje, Dariaus kaime, netoli Judrėnų, atstatyta gimtoji sodyba, įkurtas memorialinis muziejus.
- Po mirties lakūnų kūnai buvo balzamuoti. 1937 m. lapkričio 1 d. perkelti į mauzoliejų Kauno senosiose kapinėse. 1940 m. palaikai pakartotiniam balzamavimui perkelti į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, o 1964 m. perlaidoti Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
- Jų lėktuvo nuolaužas ir skrydžiui skirtą ekspoziciją galima apžiūrėti Vytauto Didžiojo karo muziejuje. „Lituanicos“ skraidanti kopija eksponuojama Aviacijos muziejuje Aleksote, šalia Dariaus ir Girėno aerodromo.
Dariaus ir Girėno Stadionas
Buvusio medinio stadiono Kaune tribūnos buvo nugriautos, vietoj jų pastatytos dviejų aukštų betoninės-monolitinės, talpinančios 12 tūkst. žiūrovų. Lietuvai atkūrus valstybingumą, stadionui, o kartu ir visam sporto kompleksui, suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas (sovietmečiu stadionas vadintas Respublikiniu sporto kombinato stadionu). 2022 m. pasibaigus rekonstrukcijai, stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidėjo iki 15 tūkst., visos tribūnos uždengtos stogu.
Edukacinis Žaidimas Apie „Lituanicos“ Skrydį
Šiandien, praėjus 87-iems metams po lakūnų žūties, edukacinis žaidimas, sukurtas KTU ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus, leidžia virtualioje erdvėje pakartoti S. Dariaus ir S. Girėno skrydį. Žaidimą galima parsisiųsti iš „Google Play“ parduotuvės. Jis leidžia pamatyti Atlantą perskridusios „Lituanicos“ modelį papildytoje realybėje, susipažinti su istorija, skrydžio detalėmis ir net išvysti originalias lėktuvo nuolaužas bei muziejuje įrengtą memorialinę „Lituanicos“ ekspoziciją.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
