Svajonė susilaukti vaiko - tai vienas svarbiausių daugelio porų gyvenimo tikslų. Tačiau kelias iki tėvystės ne visada būna lengvas ir paprastas. Kai kurioms moterims pastoti pavyksta greitai, o kitoms gali prireikti daugiau laiko, pastangų, gyvenimo būdo pokyčių ar net medicininės pagalbos. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip sportas, mityba ir kiti gyvenimo būdo veiksniai veikia vaisingumą, pateiksime patarimų, kaip padidinti pastojimo tikimybę, ir aptarsime, kada verta kreiptis į specialistus.
Nėra konkretaus tyrimo, kuris iš anksto galėtų pasakyti, ar pora gali pastoti, ar ne. Vienintelis patarimas tokiu atveju - bandyti. Tačiau yra tam tikras terminas, per kurį nepavykus pastoti, galima įtarti nevaisingumo sutrikimus. Pora laikoma nevaisinga, jei gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą, nevengdama pastojimo, negali pastoti 12 mėnesių. Išimtis taikoma tada, kai moteris yra 35 metų amžiaus arba turi aiškią nevaisingumą galinčią sąlygoti priežastį, pavyzdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimą, anksčiau sirgo lytinių organų uždegimais, turėjo traumų, operacijų, jai buvo taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas. Tokiu atveju tyrimus dėl nevaisingumo rekomenduojama atlikti anksčiau - t. y. jeigu moteris nepastoja 6 mėnesius.
Į konsultaciją neretai atvyksta poros, kurios nepastoja gana ilgą laiką - 6 ar 8 metus. Tačiau mes daugeliu atveju nesužinosime, ar būtų pavykę pastoti anksčiau, jeigu ta pora būtų nevengusi nėštumo. Žinoma, yra nustatyta ir tiesioginė moters vaisingumo priklausomybė nuo amžiaus - didėjant amžiui tikimybė pastoti mažėja. Per vienerius metus natūraliai pastoja ir gimdo apie 75 proc. moterų iki 30 metų ir 65 proc. moterų iki 35 metų. Nuo 35 metų tikimybė pastoti po truputį mažėja, o nuo 40 metų galimybės mažėja žymiai. Taip pat su amžiumi didėja savaiminių persileidimų ir chromosominių anomalijų rizika.
Tačiau nereikėtų užmiršti, kad vyrų sveikatos problemos lemia apie 40-50 proc. porų nevaisingumo atvejų, o abiejų partnerių nevaisingumas sąlygoja apie 25-40 proc. visų vaisingumo sutrikimų.
Dažniausios moterų nevaisingumo priežastys yra ovuliacijų sutrikimai, struktūriniai reprodukcinės sistemos pakitimai, persirgtos lytiškai plintančios infekcijos, tokios ligos kaip endometriozė, priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, autoimuninės pacientės ligos, hormoninės sistemos sutrikimai.

Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama gyvenimo būdo ir aplinkos faktoriams, mat tyrimai rodo, jog gyvenimo būdas, kaip miegate, ką valgote, kur gyvenate ir panašūs veiksniai turi labai didelę įtaką bendrai sveikatai, taip pat ir vaisingumui.
Pagrindiniai veiksniai, tokie kaip mityba, kūno svoris, fizinė veikla ir aktyvumas, fizinis ir psichologinis stresas, aplinka ir žalingi veiksniai, kenksmingos medžiagos, tokios kaip bisfenolis A, pesticidai, herbicidai, sunkieji metalai mūsų maiste ir mus supančioje aplinkoje daro didelę įtaką vaisingumui. Taip pat, jeigu planuojate nėštumą, tiek moterims, tiek vyrams reikėtų atsisakyti žalingų įpročių, kad būtų kuo daugiau šansų pastoti ir išnešioti sveiką kūdikį.

Ne visos nevaisingumo priežastys turi loginį paaiškinimą ar priežastinį ryšį su tam tikru veiksniu: dalis priežasčių net šių dienų mokslui išlieka nežinomos arba sunkiai paaiškinamos. Todėl pasakyti, kad egzistuoja tam tikra prevencija ar profilaktika X - nėra lengva, pavyzdžiui, neaiškios kilmės nevaisingumo atveju, kurio tikimybė, kaip anksčiau minėjo specialistas, gali siekti nuo 10 iki 20, kai kurių šaltinių duomenimis ir 30 proc.
Tačiau ką galima padaryti, bent jau kalbant apie dalį aiškių priežasčių, tokių kaip ovuliacijos sutrikimas, tai koreguoti svorį, gyvenimo būdą. Netgi įrodyta, kad jeigu kūno masės indeksas yra virš 30, sumažinus jį bent 5-10 proc., gali atsistatyti savaiminė ovuliacija ir padidėti tikimybė natūraliai pastoti. Be to, esant labai mažam kūno masės indeksui, mažesniam nei 19, svorio priaugimas irgi gali padėti natūraliai pastoti. Jeigu sportuojama ypač intensyviai, tai irgi gali neigiamai paveikti vaisingumą. Tokiu atveju, sumažinus sporto intensyvumą, padidėja natūralaus pastojimo galimybė.
Planuojančios pastoti poros, kurių profesinė veikla susijusi su kenksmingų medžiagų naudojimu darbe ar aplinkoje, turėtų būti konsultuojamos apie galimą šių medžiagų nepalankų poveikį tiek moterų, tiek vyrų vaisingumui. Amžius, kaip ir minėjau, taip pat yra labai svarbus faktorius planuojant pastoti. Rūkymas taip pat neigiamai veikia spermos kokybę, mažina natūralaus pastojimo galimybę, gali sąlygoti priešlaikinį kiaušidžių išsekimą, ankstinti menopauzę, o pastojus didina savaiminio persileidimo ir chromosominių anomalijų riziką. Reguliarus alkoholio vartojimas, daugiau nei 2 standartinių alkoholio vienetų per dieną, padidina nevaisingumo riziką. Taip pat įrodyta, kad reguliarus marihuanos vartojimas turi neigiamą įtaką vyrų spermos kokybei, moterims - mėnesinių ciklo sutrikimams, o tai neigiamai veikia vaisingumą.
Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą. Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai.
Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją. Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą. Taip pat svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą. Sveiko gyvenimo būdo ir tinkamos mitybos derinys padeda ne tik paruošti kūną norint pastoti, bet ir užtikrina geresnę sveikatą būsimam vaikui.
Norint greičiau pastoti, svarbu stebėti ciklą, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir vengti neigiamų emocijų. Greitas būdas pastoti yra tiksliai nustatyti vaisingas dienas, kurios būna likus kelioms dienoms iki ovuliacijos ir pačios ovuliacijos metu. Naudokite ovuliacijos testus, stebėkite kūno temperatūrą ar gimdos kaklelio gleives, kad galėtumėte planuoti lytinius santykius tuo metu, kai tikimybė pastoti yra didžiausia. Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus. O kad galėtumėte paįvairinti savo seksualinį gyvenimą ir lytiniai santykiai būtų malonesni, galite naudoti lubrikantus.
Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama mityba - valgykite vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis ir užtikrinkite, kad organizmas gautų pakankamai folio rūgšties, cinko bei vitamino D. Pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku, kokius maisto papildus galite įtraukti į savo kasdienį racioną, kad padidinti pastojimo tikimybę. Gyvenimo būdas taip pat daro didelę įtaką: atsisakykite rūkymo, ribokite alkoholio vartojimą ir kofeino, palaikykite sveiką svorį, nes tiek antsvoris, tiek nepakankamas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Reguliarus fizinis aktyvumas, bet ne per didelis intensyvumas, padeda palaikyti gerą kraujotaką ir reprodukcinių organų veiklą. Stenkitės visiškai vengti streso - tai labai svarbu, nes stresas gali neigiamai paveikti ovuliaciją ir hormonų veiklą. Skirkite pakankamai laiko poilsiui, užsiimkite joga, meditacija ar kitomis mėgstamomis veiklomis.
Jei išbandžius visas įmanomas priemones ir pakoregavus gyvenimo būdą, pastoti nepavyksta per 6-12 mėnesių, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmesti galimi sutrikimai ar pasiūlytos medicininės pagalbos priemonės.
Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui. Pagrindinis papildas, kurį rekomenduoja gydytojai, yra folio rūgštis, nes jis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų. Taip pat svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai.
Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Taip pat svarbus yra geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Be to, įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą.
Nors papildai gali padėti pagerinti vaisingumą ir paruošti organizmą nėštumui, juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku. Subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu gali padėti prisitaikyti prie organizme vykstančių pokyčių ir išsaugoti gerą būsimos mamos sveikatą. Mankštos nauda besilaukiančiai moteriai visokeriopa: išmokstama atsipalaiduoti, mažėja įtampa, sumažinamas nuovargis, pagerinamas miegas, stiprėja imunitetas, mažiau vargina kojų tinimas, nugaros tempimas. Sportuojant priaugama mažiau nereikalingo svorio, lengviau atsigaunama po gimdymo.
Fizinis aktyvumas naudingas tiek būsimai mamai, tiek vaikui. Moksliškai įrodyta, kad gyvenant aktyvų fizinį gyvenimą, gerėja moters kraujotaka, vaisiaus aprūpinimas deguonimi. Yra įrodymų, kad mamos, kurios nėštumo metu buvo fiziškai aktyvios ir sportavo, pagimdo vaikus, kurie taip pat paaugę nori sportuoti, siekti geresnių rezultatų, nei jų bendraamžiai.

Nėštumo pradžioje moteriai reikėtų pasisaugoti - nereikėtų lankytis masažuose, vertėtų nesirinkti itin aktyvaus sporto. Jeigu ji dar iki pastojimo aktyviai sportavo, o jos nėštumo eiga - sklandi, galima užsiimti mėgstama aktyvia veikla ir laukiant šeimos pagausėjimo net ir pirmojo trimestro metu. Tačiau moterims, kurias vargina nuolatinis pykinimas, silpnumas bei jėgų trūkumas - geriausiai įsiklausyti į savo kūną ir nesistengti būti pernelyg fiziškai aktyvioms.
Galima pradėti sportuoti nuo paprasto pasivaikščiojimo lauke. Tą daryti reikėtų vis ilginant pasivaikščiojimų trukmę, stebint savijautą bei leidžiant laiką gryname ore. Antrojo trimestro metu galima labiausiai atsipalaiduoti - lankyti įvairias specialias mankštas, plaukti baseine, užsiimti kita mėgstama aktyvia fizine veikla. Trečiojo trimestro metu pradeda pasireikšti įvairūs nemalonūs simptomai - kojų tynimas, nugaros skausmas, mėšlungis, sutrikęs miegas. Nėščiajai patartina įsiklausyti į savo kūną ir poreikius: jei kankina bloga savijauta, fizinį aktyvumą vertėtų sumažinti, galbūt vėl rinktis pasivaikščiojimus lauke.
Jei moteris jaučia itin didelį fizinį nuovargį po sporto tą pačią arba kitą dieną, jai skauda raumenis, vargina bendras silpnumas, vertėtų sumažinti krūvį, rinktis kitokį fizinį aktyvumą.
Nuomonė, kad nėštumo metu moteris negali arba neturi aktyviai sportuoti, yra visiškai pasenusi. Dabar gydytojai šiuo moterų gyvenimo laikotarpiu ne tik nedraudžia (išskyrus nėštumą su komplikacijomis), bet net rekomenduoja aktyvias treniruotes, nes pratimai gerina bendrą sveikatą, palaiko emocinį stabilumą ir paruošia moters organizmą gimdymui. Svarbiausia pasirinkti tinkamą sporto rūšį ir pratimų skaičių.
Jūs galite užsiimti savo mėgstamu sportu, bet svarbu kontroliuoti širdies ritmą. Nėštumas - tai nėra liga. Jūs galite sportuoti, kaip ir prieš nėštumą, tačiau, žinoma, turite pasikonsultuoti su savo gydytoju - jis nuspręs, ar galite tęsti treniruotes ir patars, kokio intensyvumo jos turėtų būti. Nesvarbu, kokią sporto rūšį moteris pasirenka nėštumo metu, ji visada turėtų atkreipti dėmesį į širdies susitraukimų dažnį ir pasitarti su gydytoju dėl savo galimybių, kurios yra leidžiamos jos situacijoje. Vienintelis dalykas, kurio turėtumėte vengti, tai sportas, kuriame kyla didelė rizika, kad galite nukristi ar kitaip susižeisti: pavyzdžiui, komandinis sportas, futbolas ar tinklinis, taip pat važinėjimas dviračiu ir riedučiais, slidinėjimas ar paprastas čiuožimas. Bet koks smūgis nėštumo metu yra itin pavojingas.
Saugiausia ir labiausiai tausojanti veikla - vaikščiojimas. Jei moteris prieš nėštumą nesportavo ir nėra įsitikinusi dėl intensyvesnės veiklos, tada patartina vaikščioti. Tai yra saugiausia fizinė veikla būsimoms mamytėms. Žinoma, pasivaikščiojimai taip pat gali būti skirtingo intensyvumo: tai gali būti paprastas pasivaikščiojimas parke ar šiaurietiškas ėjimas, tačiau toms, kurios fiziškai aktyvios, galimas netgi ir žygiavimas. Pagrindinis pasivaikščiojimų privalumas, tai grynas oras, kuris yra taip reikalingas moters ir kūdikio sveikatai, tačiau vasarą karštame ore moterys turi būti atsargesnės - visada pasiimkite vandens ir užsidėkite skrybėlę.
Visoms nėščioms moterims rekomenduojama plaukioti. Nuo šeštojo nėštumo mėnesio beveik visos būsimos motinos kenčia nuo nugaros, kojų ir raumenų skausmų. Pratimai vandenyje pašalina įtampą stuburo srityje, vienodai atpalaiduoja visus raumenis, todėl per paskutinį trimestrą baseinas tiesiog tampa vaistu nuo visų nemalonių pojūčių. Plaukimas sustiprina kūno raumenis, o tai bus labai naudinga gimdymo metu ir padės greičiau atsigauti. Vandens pratimai pagerina kvėpavimo sistemą, sustiprina širdies ir kraujagyslių sieneles, gerina kraujo apytaką, o tai padeda užkirsti kelią kraujo stagnacijai galūnėse ir mažajame dubenyje, sumažina venų varikozės ir hemorojaus tikimybę. Be to, plaukimas skatina geresnį supratimą apie aplinką, kurioje vaikas dabar gyvena, o taip stiprinamas ryšys su mažuoju žmogeliuku. Pagrindinis plaukiojimo privalumas yra tas, kad jis tinka visoms, net ir toms, kurios anksčiau niekada nesportavo.
Joga ir pilatesas taip pat labai gerai tinka raumenų stiprinimui ir tempimui. Joga ir gimnastika mažina stresą ir padeda būsimoms mamytėms išlikti ramesnėms. Viskas, ko jums reikia, tai pasirinkti patogius drabužius ir tiesiog mėgautis šia veikla. Svarbu paminėti, kad treniruočių metu nerekomenduojama dėvėti kompresinių kojinių ir įtvarų.
Labai svarbūs ir tempimo pratimai, o ypač dubens srityje. Žinoma, dėl hormonų įtakos tampate lankstesnės, tačiau per paskutinį trimestrą dauguma nėščių moterų skundžiasi sunkiu nugaros ir liemens skausmu. Galite remtis Borgo skale, kuri yra subjektyvi fizinio aktyvumo vertinimo priemonė. Ji padės išvengti persidirbimo.
Kaip suprasti, kad kažkas negerai? Jei jaučiate silpnumą ar jums staiga pasidarė labai karšta, nedelsdamos nutraukite treniruotę. Rūpinkitės savo mityba ir įsitikinkite, kad vartojate pakankamai kalorijų, geriate daug vandens per treniruotę ir po jos. Kad išvengtumėte dehidratacijos, jums reikia išgerti 1 litru daugiau vandens nei prieš nėštumą, nes kitaip gali pasireikšti kojų ar net gimdos raumenų spazmai. Svarbiausia žinoti, kada sustoti: jei staiga pajusite diskomfortą krūtinėje, dusulį ar kitus nemalonius pojūčius, turėtumėte nedelsiant kreiptis į gydytoją ir nelaukti, kol šie pojūčiai praeis savaime.
Kėgelio pratimai, skirti dubens dugno raumenims stiprinti, gali būti atliekami kasdien, siekiant sumažinti šlapimo nelaikymo tikimybę. Pirmąjį nėštumo trimestrą reikėtų riboti fizinį aktyvumą tiek moteriai, kuri prieš tai sportavo, tiek tai, kuri tik pastojusi pradėjo norėti sportuoti. Galima apsiriboti pratimais, skirtais stiprinti dubens raumenis. Pirmąjį trimestrą reikėtų nutraukti ekstremalias sporto šakas: slidinėjimą kalnuose, nardymą, jojimą. Taip pat reikėtų vengti šuoliukų. Antrąjį nėštumo trimestrą yra saugiausia užsiimti fizine veikla, mat vaisius jau yra įsitvirtinęs. Nerekomenduojama sportuoti su sunkiais svoriais ir treniruokliais, tačiau puikiai tinka ilgas vaikščiojimas: nesportuojančioms moterims - lėtu ir vidutiniu tempu, sportuojančioms - vidutiniu ir greitu tempu. Puikiai tinka ir plaukimas baseine, užsiimti nėščiųjų mankštomis, nėščiųjų joga.
Šiuolaikinėse rekomendacijose nurodoma, kad nėščiai moteriai patartina užsiimti aktyvia fizine veikla 3-4 kartus per savaitę. Sportuojant būtina atkreipti dėmesį, kad širdies susitraukimo dažnis neviršytų 140 dūžių per minutę. Jei lankotės sporto klube ar sportuojate su kineziterapeutu, būtinai informuokite specialistus, kad laukiatės. Jums bus parinktas tinkamiausias krūvis, galbūt bus atsisakoma pratimų, kurie yra nerekomenduojami. Nėščiosioms itin naudinga retkarčiais pasimėgauti specialiais masažais, stiprinti kūną nėščiosioms skirtų mankštų metu.
Fizinis aktyvumas besilaukiant turi labai svarbią įtaką gimdymui. Jo metu yra prašoma moterų judėti, keisti pozas, pasivaikščioti. Prižiūrint gimdančią moterį visada akivaizdu, ar ji nėštumo metu bent kažkiek judėjo, buvo fiziškai aktyvi. Moterys, kurios nėštumo metu nesportuoja, linkusios priaugti daugiau nereikalingo svorio. Tinkama mityba bei fizinis aktyvumas prisideda prie to, kad svorio priaugama mažiau.
Laukiantis mūsų kūnas ima keistis, kaip ir įpročiai bei poreikiai. Jei esame įpratusios intensyviai bėgioti, nenorėtume apleisti šios mėgstamos veiklos, o kartu - ir kūno linijų. Dažnai laukdamosi pradedame dar labiau rūpintis savo sveikata, juk tampame atsakingos ne tik už save, bet ir būsimą kūdikį. Tačiau ar nėštumo metu sportas - saugi veikla? Svarbu vadovautis savo gydytojų ir trenerių nurodymais, susirinkti kuo daugiau informacijos nėštumo ir sporto tema.
Fiziškai aktyvios moterys turi neapleisti savo įprastos rutinos. Svarbu tik krūvį susižiūrėti, treneris gali palengvinti krūvį ir keisti pratimus, kai pasakoma, kad jau įtariama, jog laukiamasi. Sportas gali būti naudingas ir planavimo laikotarpiu, nes jis padeda atsipalaiduoti ir nesikoncentruoti vien į laukimo procesą.
Fizinis krūvis padeda sureguliuoti nėščiosios kraujotaką, medžiagų apykaitą, padeda išsivaikščioti skysčiams, o tai padeda tinstant kojoms, bei palaiko tolygiai kintantį ir kontroliuojamą kūno svorį. Nėštumo metu judėti - svarbu ir būtina, tačiau duoti organizmui sunkių, iki tol nemėgintų užduočių, nėra rekomenduotina.

Tiriant nevaisingumą, atliekami dviejų tipų tyrimai. Bendrieji tyrimai - reprodukcinė anamnezė ir apžiūra, ginekologinis ir echoskopinis ištyrimas. Specialieji tyrimai - spermos tyrimas, ovuliacijos įvertinimas, kiaušintakių ir mažojo dubens patologijų diagnostika bei tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų.
Kiekvienu atveju dėl gydymo būdo sprendžiama individualiai, įvertinus visus tyrimus arba priežastį, atsižvelgiant į poros nuostatas ir nusiteikimą. Prieš pradedant gydymą labai svarbu įvertinti ir poros nusiteikimą, jau praeitą kelią bandant pastoti, taip pat amžių ar, kaip jau minėta anksčiau, moralinius įsitikinimus. Taip pat svarbu įvertinti, ar yra galimybė pastoti natūraliu būdu, ar geriau negaišti laiko, nes moteris yra sulaukusi 40-ies metų, galbūt turi kitų gretutinių veiksnių, tokių kaip cukrinis diabetas, viršsvoris ar kitos ligos.
Jeigu priežastis yra anatominiai pokyčiai, kuriuos galima koreguoti operaciniu būdu, taip, pastoti natūraliai galima, o tikimybė po operacijos pastoti padidėja. Visi atvejai individualūs, priklauso nuo priežasties ir jos kompleksiškumo.
