Hormoninė gimdos spiralė Mirena po gimdymo: nauda, įdėjimas ir svarbiausia informacija

Gimdinė spiralė (hormoninė arba ne hormoninė) - tai viena patikimiausių ir saugiausių ilgalaikės kontracepcijos priemonių. Hormoninė gimdos spiralė padeda išvengti neplanuoto nėštumo. Mirena yra intrauterinis hormoninis prietaisas (IUD), naudojamas siekiant apsisaugoti nuo nėštumo iki 5 metų po įdėjimo. Priklausomai nuo spiralės tipo, jos naudojimo trukmė gali būti nuo 3 iki 10 metų.

Per pastaruosius 100 metų buvo daug pažangos technologijos, skirtos valdyti gimstamumo kontrolę. Medicinos ekspertai sukūrė keletą prietaisų, kad būtų išvengta pastojimo. Vienas iš populiariausių prietaisų yra Mirena.

Kas yra Mirena ir kaip ji veikia?

Mirena yra T-formos vartojimo į gimdą sistema (VGS), kuri po įdėjimo į gimdą išskiria hormoną levonorgestrelį. T-formos preparato kūno paskirtis yra pritaikyti sistemą prie gimdos ertmės formos. T-formos kūno vertikaliojoje dalyje yra vaistų rezervuaras, užpildytas levonorgestreliu.

Hormoninė spiralė yra nedidelė, iki kelių centimetrų ilgio, T formos, pagaminta iš plastiko. Mirena ir hormonai turi tiesioginį ryšį. Tai hormoninė IUD, į kurią įpilama hormonų, vadinamų levonorgestreliu, dažnai naudojama kontraceptinėse tabletėse. Levonorgestrelis išsiskiria į gimdą ir tik nedidelis jo kiekis patenka į kraują. Jame nėra estrogeno.

Mirena veikia keliais mechanizmais:

• Sutirština gimdos kaklelio gleives. Spermatozoidams palankios skaidrios, tąsios gimdos kaklelio gleivės: jiems lengviau jomis plaukti ir pasiekti kiaušialąstę. Mirena jas sutirština ir neleidžia spermai patekti į gimdą arba apvaisinti kiaušinėlį.
• Stabdo ovuliaciją. Ovuliacijos metu subrendusi kiaušialąstė palieka kiaušidę, patenka į kiaušintakį ir laukia galimo apvaisinimo. Nors iš esmės Mirena kontraceptinis poveikis yra vietinis, ovuliaciniai ciklai su folikulų plyšimu vaisingo amžiaus moterims paprastai pasitaiko, tačiau efektyvumas išlieka didelis.

Mirena naudojama ne tik kontracepcijai, bet ir gausioms mėnesinėms (idiopatinei menoragijai) gydyti bei pernelyg didelio gimdos gleivinės augimo (endometriumo hiperplazijos) profilaktikai estrogenų pakeičiamosios terapijos metu.

Mirena po gimdymo: kada ir kaip įdedama?

Mirena galima įvesti po gimdymo, kai gimda tampa normalaus dydžio, bet ne anksčiau kaip praėjus 6 savaitėms po gimdymo. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad perforacijų rizika gali padidėti, jei Mirena statoma netrukus po gimdymo arba kūdikį žindančioms moterims. Prakiurimo rizika padidėja žindyvėms ir moterims, kurioms įvedimas įvykdytas iki 36 savaičių po gimdymo ir gali padidėti moterims, kurių gimda yra fiksuota ir pasvirusi link nugaros (fiksuota retroversinė gimda).

Įdėjimo procedūra

Spiralę įdėti gali tik specialiai apmokytas gydytojas akušeris ginekologas. Pats spiralės įdėjimas trunka iki 15 min., tačiau visas vizitas gali trukti 30 min. Procedūra pradedama nuo to, kad suspausta spiralė įdedama į specialų sterilų plastikinį švirkštą-vamzdelį. Pacientė tada patogiai atsisėda ant ginekologinės kėdės, kur makštis atsargiai išplėčiama skėtikliais, išvaloma ir dezinfekuojama. Gimdos kaklelio priekinė lūpa suimama žnyplėmis ir gimdos ertmės gylis tiksliai išmatuojamas zondu.

Tolimesnėje procedūros eigoje, švirkštas su suspausta spirale įvedamas į gimdos kaklelio kanalą. Naudojant stūmoklį, spiralė greitai ir švelniai išstumiama į gimdos ertmę, kur ji natūraliai išsiskleidžia. Procedūros metu gali būti jaučiamas trumpalaikis diskomfortas, primenantis mėnesinių spazmus. Kai kurios moterys gali jausti skausmą ir svaigulį po įdėjimo. Tai yra normali reakcija, o gydytojas Jums patars šiek tiek pailsėti po Mirena įdėjimo. Jei per pusę valandos, Jums nejudant, tai nepraeina, VGS gali būti netinkamai įdėta. Turi būti atliktas tyrimas ir VGS pašalinta, jei būtina.

Spiralę galima įdėti bet kuriuo ciklo metu. Tačiau rekomenduojama šią kontracepcijos priemonę įdėti per 7 dienas nuo mėnesinių pradžios: tuomet nereikės naudoti papildomos apsaugos. Jeigu nėra galimybės įvesti Mirena per 7 paras po mėnesinių pradžios arba jeigu Jūsų mėnesinės nereguliarios, tada Mirena galima įvesti bet kurią kitą dieną. Tokiu atveju turite būti neturėjusi lytinių santykių be kontraceptinės apsaugos priemonių nuo paskutinių mėnesinių ir Jūsų nėštumo testas prieš įvedimą turi būti neigiamas. Be to, Mirena gali veikti ne iš karto, todėl 7 paras po Mirena įvedimo turėtumėte naudoti barjerines kontracepcijos priemones (pvz., prezervatyvus) arba susilaikyti nuo vaginalinių lytinių santykių. Po Mirena įvedimo turėtumėte gauti gydytojo užpildytą pacientės priminimo kortelę tolimesniems apsilankymams.

Mirenos veiksmingumas ir žindymas

Mirena yra daugiau nei 99% veiksminga užkertant kelią nėštumui ir gali trukti iki penkerių metų. Kontracepcijai naudojama Mirena yra tokia pati veiksminga, kaip ir pačios efektyviausios šiuolaikinės varinės VGES. Klinikiniuose tyrimuose nustatyti 2 nėštumo atvejai 1 000 Mirena vartotojų per metus. Hormoninės gimdos spiralės veiksmingumas - didesnis nei 99 proc., t. y. per vienerius metus pastoja iki 1 proc.

Mirena gali būti vartojama maitinant krūtimi. Maži levonorgestrelio kiekiai nustatomi žindančių moterų piene (0,1 % dozės perduodama kūdikiui). Taikant vien progestogeno metodą pirmąsias šešias savaites po gimdymo nepastebėta neigiamo poveikio kūdikio augimui ir raidai. Vien progestageno metodas nemažina krūties pieno kiekio ir neblogina jo kokybės.

Mirenos poveikis mėnesinėms

Mirena neveikia menstruacinio ciklo. Ji gali pakeisti menstruacijas - Jums bus tepimas (negausus kraujavimas), pailgėjęs arba sutrumpėjęs mėnesinių ciklas, silpnesnis ar gausesnis kraujavimas, arba visiškai nekraujuos. Daugumai moterų be menstruacijų dar būna dažnas tepimas ar negausus kraujavimas pirmuosius 3 - 6 mėnesius po Mirena įstatymo. Kai kurioms moterims šiuo laikotarpiu gali būti gausus arba ilgai trunkantis kraujavimas. Paprastai Jums laipsniškai kiekvieną mėnesį sumažės kraujavimo dienų skaičius ir prarasto kraujo kiekis. Kai kurioms moterims galiausiai visiškai baigiasi mėnesinės. Iš tiesų mėnesinių nebuvimas gali būti didelis privalumas moters sveikatai.

Jeigu Jums nėra mėnesinių naudojant Mirena, tai yra dėl hormono poveikio gimdos gleivinei. Mėnesinis gimdos sienelės sustorėjimas neįvyksta, todėl nėra kam išsiskirti su menstruacijomis. Tai nebūtinai reiškia, kad Jums menopauzė ar esate nėščia. Jūsų savų hormonų lygiai išlieka normalūs.

Mirena taip pat gali sumažinti gausias menstruacijas, palengvinti endometriozės ar policistinių kiaušidžių sindromo simptomus. Gydant pernelyg didelį idiopatinį menstruacinį kraujavimą, Mirena jau po trijų mėnesių žymiai sumažino menstruacinį kraujavimą. Mėnesinės sunormalėja pašalinus sistemą.

Kada reikėtų šalinti spiralę?

Pasibaigus spiralės galiojimo laikui, planuojant nėštumą ar pasireiškus nepageidaujamam šalutiniam poveikiui, spiralę būtina saugiai pašalinti. Spiralė šalinama šiais atvejais:

• Pasibaigus rekomenduojamam spiralės naudojimo laikotarpiui (dažniausiai 3-10 metų, priklausomai nuo spiralės tipo).
• Įtariant lytinių organų uždegimą: atsiranda gausus ar nenormalus kraujavimas, stiprus pilvo skausmas, karščiavimas virš 38 C nesant peršalimo simptomų.
• Nustačius nenormalią spiralės padėtį.
• Pasireiškus spiralės šalutiniams reiškiniams, viršyjantiems spiralės teikiamą naudą.
• Planuojant pastoti.
• Gydytojui nustačius indikacijas arba pacientei naujai susirgus ligomis, draudžiančiomis tęsti gimdinės spiralės naudojimą.
• Mirena privalo būti išimama pasikartojančių dubens infekcijų ar gimdos sienelės infekcijų atveju, arba jei ūmi infekcija yra sunki ar nėra išgydoma per keletą dienų.
• Mirena sistema, esanti ne gimdos ertmėje, yra neveiksminga, todėl ją būtina nedelsiant pašalinti.

Spiralės šalinimas ir vaisingumas

Spiralės šalinimui pas gydytoją galima atvykti bet kurią mėnesinių ciklo dieną, specialaus pasiruošimo nereikia. Įprastai gimdos spiralės išėmimas yra greita ir neskausminga procedūra, atliekama gydytojo ginekologo kabinete. Dažniausiai spiralė pašalinama įprastos apžiūros metu, naudojant specialius instrumentus. Apžiūros metu gydytojas pašalina gimdos spiralę - įprastai tai trunka 2-5 minutes. Retais atvejais procedūra gali užtrukti ilgiau (iki 10-15 minučių), naudojant papildomus instrumentus. Ypač retais atvejais gali būti reikalinga bendrinė nejautra arba operacinis šalinimas histeroskopu.

Jūsų gydytojas gali lengvai pašalinti VGS bet kuriuo metu. Ištraukimas paprastai yra beskausmė procedūra. Po išėmimo moteris gali iš karto planuoti nėštumą arba rinktis kitą kontracepcijos metodą. Ištraukus Mirena, vaisingumas vėl tampa normalus. Kai Mirena ištraukta, ji nebeveikia Jūsų normalaus vaisingumo. Jūs galite pastoti pirmojo menstruacinio ciklo metu po Mirena pašalinamo.

Galimas šalutinis poveikis ir rizika

Mirena, kaip ir visi kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms. Nemalonūs reiškiniai greitai praeina, tad rekomenduojama palaukti, neskubėti spiralės išimti.

Dažniausiai pasireiškiantys šalutiniai poveikiai

• Skausmas ir diskomfortas: Kai kurios moterys jaučia skausmą (kaip menstruaciniai spazmai) pirmas kelias savaites po įkišimo. Ilgesnės ir skausmingesnės mėnesinės. Galvos skausmas. Visi šie šalutiniai poveikiai turėtų išnykti daugiausia po 3-6 mėn.
• Kiaušidžių cistos: Didesnė kiaušidžių cistų tikimybė. Dažnai šios cistos susidaro ir išnyksta savaime, moteris jų nė nepastebi. Kartais kiaušidžių cistos siejamos su maudimu, skausmu, kuris juntamas vienoje pilvo/pailvės pusėje, nedideliu kraujavimu. Kadangi iš esmės Mirena kontraceptinis poveikis yra vietinis, vaisingo amžiaus moterims paprastai būna ovuliaciniai ciklai su folikulų plyšimu. Kartais folikulų degeneracija sulėtėja ir folikulų vystymasis gali tęstis.

Rimtesni šalutiniai poveikiai ir rizikos

• Infekcijos: Iškart po įdėjimo ir pirmąjį mėnesį po jo, varinių VGS vartotojoms padidėja dubens infekcijos pavojus. Infekcijos pavojus padidėja, jei moteris ar jos partneris turi keletą lytinių partnerių. Šias infekcijas reikia nedelsiant gydyti. Dubens infekcija gali sumažinti vaisingumą ir padidinti negimdinio nėštumo (esančio gimdos išorėje) pavojų ateityje. Įvedus VGES, kaip ir po kitų ginekologinių ar chirurginių procedūrų, nors ir labai retai, gali išsivystyti sunki infekcija arba kraujo užkrėtimas (sepsis). Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei nepertraukiamai skauda pilvo apačią, karščiuojate, yra skausmas lytinių santykių metu arba nenormalus kraujavimas.
• Spiralės iškritimas: Retai, bet įmanoma, kad Mirena iškrenta menstruacijų metu to nepastebint. Neįprastas kraujavimo padidėjimas menstruacijų metu gali reikšti, kad Mirena iškrito per Jūsų makštį. Taip pat yra įmanoma, kad Mirena dalis išlenda iš Jūsų gimdos (Jūs arba Jūsų partneris tai galite pajausti lytinio akto metu). Dažniausiai tai nutinka iškart po gimdymo arba jei moteris yra gimdžiusi kelis kartus. Gimdos raumenų susitraukimas mėnesinių metu kartais gali pajudinti VGS iš vietos arba išmesti ją iš gimdos. Jei VGS pajudinama, jos veiksmingumas gali sumažėti.
• Gimdos sienelės perforacija (prakiurimas): Retais atvejais Mirena gali įsmigti ar pradurti gimdos sienelę, dažniausiai ją dedant. Ši komplikacija - gana reta (1 iš 500 atvejų), tačiau praktikoje tikrai vis dar pasitaikanti ir apie ją reikia žinoti. Mirena sistema, esanti ne gimdos ertmėje, yra neveiksminga, todėl ją būtina nedelsiant pašalinti. Tam gali būti reikalinga operacija. Galimi perforacijos požymiai ir simptomai gali būti: nepaliaujamas skausmas (panašus į mėnesinių spazmus) arba didesnis skausmas nei tikėjotės; gausus kraujavimas (po įvedimo); skausmas arba kraujavimas, kuris tęsiasi ilgiau negu kelias savaites; staigūs ciklo pokyčiai; skausmas lytinių santykių metu; Jūs daugiau nebejaučiate Mirenos siūlų.
• Negimdinis nėštumas: Vartojant Mirena pastojama labai retai. Tačiau jei pastojate vartodamos Mirena, rizika, kad Jūs galite nešioti vaisių ne gimdoje (negimdinis nėštumas), santykinai padidėja. Absoliutus negimdinio nėštumo dažnis, naudojant Mirena, yra maždaug 0,1 % per metus. Didesnis negimdinio nėštumo pavojus yra moterims, kurioms anksčiau yra buvęs negimdinis nėštumas, kiaušintakių operacija arba dubens infekcija. Negimdinis nėštumas yra rimta būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Jei Mirena esant gimdoje pastojote, sistemą reikia kaip galima greičiau pašalinti. Jei paliksite Mirena gimdoje nėštumo metu, persileidimo, infekcijos ar priešlaikinio gimdymo pavojus padidėja.
• Kraujo krešuliai: Kelių paskutinių tyrimų duomenimis, moterims, vartojančioms piliules vien su progestogenu, gali būti nežymiai padidėjusi kraujo krešulių susidarymo rizika venose, bet duomenys nebuvo galutiniai. Nedelsiant turite kreiptis į gydytoją, jei yra krešulių simptomai ar požymiai (skausmingas kojos patinimas, staigus stiprus krūtinės skausmas, ūmus dusulys, neįprastas, stiprus galvos skausmas, staigus apakimas ar regėjimo sutrikimai).
• Depresija ir nuotaikos pokyčiai: Kai kurių hormoninių kontraceptikų, įskaitant Mirena, vartojusios moterys pranešė apie depresiją arba slogią nuotaiką. Depresija gali turėti rimtų pasekmių ir kartais sukelti minčių apie savižudybę.

Svarbūs aspektai prieš ir po įdėjimo

• Apsilankymai pas gydytoją: Jūsų VGS turėtų būti patikrinta praėjus 4-12 savaičių po įdėjimo, paskui reguliariai, mažiausiai kartą per metus.
• Spiralės siūlai: Prie spiralės yra pritvirtinta plona nailoninė virvelė, išsikišusi per gimdos kaklelį. Kartą per mėnesį galite patikrinti, ar spiralė yra vietoje, švelniai įkišus pirštą į makštį ir užčiuopus siūlus makšties gale prie gimdos kaklelio angos. Jei atrodo, kad virvelė yra trumpesnė ar ilgesnė nei įprastai arba jos visai nejaučiate, gali būti, kad spiralė pasislinko, tad reikėtų kreiptis į gydytoją. Netraukite siūlų, nes netikėtai galite ištraukti Mirena.
• Lytiniai santykiai: Nei Jūs, nei Jūsų partneris neturėtų jausti VGS lytinio akto metu. Norint leisti kūnui pailsėti, geriausia palaukti apie 24 valandas nuo Mirena įdėjimo prieš turint lytinius santykius.
• Tamponų naudojimas: Rekomenduojamas higieninių paketų naudojimas. Jei naudojate tamponus, jūs turėtumėte keisti juos atsargiai, kad nepatrauktumėte Mirena siūlų.
• Apsauga nuo LPL: Svarbu atsiminti, kad Mirena neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų (LPL). Hormoninė gimdos spiralė nėra pati tinkamiausia kontracepcijos priemonė, jei moteris neturi pastovaus partnerio.

Hormoninė vs. Varinė spiralė: palyginimas

Intrauterininė spiralė yra kontraceptinė priemonė, įvedama į moters gimdą. Pagrindiniai skirtumai tarp hormoninių ir varinių spiralių slypi jų veikimo principuose ir galimame šalutiniame poveikyje.

Kaina ir kompensavimas

Už spiralę mokant savo lėšomis, jos kaina vaistinėse - nuo 120 Eur. Kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė kartą per kalendorinius metus gali skirti tikslinę pašalpą iki 165 Eur kontraceptinių priemonių įsigijimui. Parama skiriama socialinę riziką patiriančioms šeimoms, kurių pajamos neviršija nustatytų valstybės remiamų pajamų dydžio.

tags: #spirale #mirena #po #gimdymo

• Sužinokite, kiek sveria 6 mėnesių kūdikis
• Atšvaitų gamybos ir naudojimo vadovas tėvams
• Apie menstruacijų ciklą
• Medela antspeniai: viskas, ką reikia žinoti apie dydžio pasirinkimą
• Atraskite tinkamiausias miego ir maitinimo pagalves