Birželio mėnesio darbai sodo, daržo ir gėlyno priežiūrai
Birželis - pirmasis vasaros mėnuo, skelbiantis apie pavasario darbų pabaigą ir naujo intensyvaus augimo periodo pradžią. Šiuo metu gamta pasiekia gyvybingumo viršūnę, o ilgiausios dienos ir šiluma skatina augalų vystymąsi. Sodininkams ir daržininkams tai metas, kai veiklos tikrai netrūksta - prasideda gėlynų, daržų ir sodų priežiūros mėnuo, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir rūpesčio.
Daugelis birželio darbų yra rutininiai, tačiau gyvybiškai svarbūs gausiam derliui ir gražiai aplinkai užtikrinti. Jeigu gegužę nuoširdžiai padirbėjote, birželį nusimatantys rūpesčiai apsiribos vejos ir gėlynų priežiūra, tačiau ir tada atsargumo niekada nebus per daug.
Darbai darže
Sodinimas ir sėja
Birželis - puikus metas sėti daržoves ir žalumynus, ypač pasibaigus šalnų pavojui. Dar ne viskas pasėta ir susodinta. Pražydus rugiams ar erškėčiams, į dirvą sėjami krapai, ridikai rudens derliui, taip pat sodinami agurkų, paprikų, pomidorų ir moliūginių daržovių daigai, vėlyvieji gūžiniai, žiediniai ir ropiniai kopūstai. Birželį ne vėlu pasisėti laiškinių svogūnų. Specialistai sako, kad šį mėnesį, jei neturite daigų, galima bandyti tiesiai į lauką sėti šilumamėges daržoves: agurkus, pomidorus, cukinijas, moliūgus. Birželio pradžioje dar galima spėti pasodinti moliūgų ir agurkų. Šiems augalams patinka šilta dirva, kaip tik todėl moliūgai dažnai auginami netoli komposto krūvos. Iki birželio vidurio lauke pasodiname šilumamėgius augalus: arbūzus, moliūgus, baklažanus, paprikas, pomidorus. Rudens derliui iki mėnesio vidurio sėjami žiediniai ir ropiniai kopūstai. Birželio pradžioje sodinkite vėlyvuosius kopūstus, porus, pomidorus, viduryje - ropes ir agurkus. Birželio mėnesį darže galima sėti ir sodinti įvairius žalumynus. Galima kas kelias savaites sėti salotas, gražgarstes, sėjamąją pipirnę - taip visą sezoną turėsite skanių, kvapnių ir savo užaugintų lapų įvairioms salotoms bei kitiems patiekalams ruošti.
Jei norite turėti savo užaugintų svogūnų laiškų, jų 3-4 cm skersmens galvutes galite sodinti visą sezoną. Birželį taip pat galite sėti burokėlius, šparagines pupeles, špinatus, vėlyvos rūšies morkas, ridikus žiemos atsargoms. Birželio mėnesį dar galima sėti burokėlius, morkas ir ridikus, žiedinius ir gūžinius kopūstus, krūmines pupeles, lapines salotas, pakartotinai - špinatus, krapus. Birželio pradžioje taip pat galima atsėti nuskurdusius agurkų daigelius. Į mineralinėmis trąšomis patręštą žemę sodinami pomidorai. Antroje birželio pusėje sodinami vėlyvieji ropiniai kopūstai.
Laistymas ir tręšimas
Birželį augalai sparčiai auga, todėl būtina užtikrinti pakankamą drėgmės ir maistinių medžiagų tiekimą. Atsižvelgdami į temperatūrą ir drėgmės poreikį reguliariai laistykite augalus, kai trūksta drėgmės, pradeda byrėti augalų žiedai, vaisiai auga kreivi. Tinkamiausia laistyti drungnu pastovėjusiu vandeniu, jokiu būdu nenaudokite vandens tiesiai iš šulinio ar vandentiekio. Agurkus ir gūžines salotas patariama laistyti pirmoje dienos pusėje. Labai svarbu, kad nestigtų drėgmės bulvėms, nes šį mėnesį drėgmės kiekis lemia gumbų skaičių. Birželį gausiai laistykite bulves: šį mėnesį jų laistymas lemia gumbų skaičių. Daug drėgmės reikia kopūstams, salotoms, ridikams, špinatams, salierams, pomidorams, gerokai mažiau - agurkams ir pupelėms.
Daržoves birželį tręškite. Jos sparčiau augs, didės jų atsparumas ligoms, neigiamam aplinkos poveikiui ir mechaniniams pažeidimams. Tręškite daržoves. Gegužės mėnesį pasodintiems kopūstams birželį irgi reikia daug vandens ir maisto medžiagų (kvadratiniam metrui sausų arba 10 l vandens ištirpintų trąšų turi tekti apie 30 g). Daug trąšų ir drėgmės reikalauja salierai ir porai. Birželio mėnesį augalai reikalauja daugiau maisto medžiagų.
Ravėjimas ir retinimas
Darže prasideda ravėjimo ir retinimo etapas. Reguliariai raukite piktžoles, kadangi jos jau intensyviai auga ir kėsinasi į būsimą daržo derlių. Piktžoles reikia išrauti su visomis šaknimis, kad neataugtų. Ravėti patariama po lietaus ar laistymo. Išrautos piktžolės karštyje greitai sudžiūva, bet jeigu daržo žemė ypač lengva, ravėti patartina drėgnesnėmis, vėsesnėmis dienomis, nes karštyje iš nuravėtos žemės greičiau išgaruoja drėgmė ir daržovės ima vysti. Pernelyg persistengti tikrai neverta: bent porą piktžolių netgi palikite, kad apsigautų kenkėjai ir atakuotų jas, o ne kopūstus arba burokus. Išrautų piktžolių nepalikite ant dirvos, bet iškart išmeskite ar sunaikinkite.
Šiuo metu retinami per tankiai sudygę augalai, tik labai svarbu kuo mažiau judinti daigelių šaknis, tad geriau prieš retinimą paliekite dirvą. Morkų daigus praretinkite kas 2-3 cm. Daigus reikia praretinti, kad jiems nepritrūktų vandens, saulės šviesos ir maisto medžiagų. Anksčiau pasodintus porus, smidrus, kopūstus ar pupeles rekomenduojama apkaupti. Taip jie išaugins ilgesnį stiebą, bus mažiau piktžolių. Darže taip pat svarbu apkaupti anksčiau pasodintas daržoves, tokias kaip porai, smidrai, kopūstai ar pupelės. Kaupimas padeda augalams tvirčiau laikytis, skatina šaknų augimą ir mažina piktžolių plitimą.
Pasirodžius pirmiesiems daigams, šiek tiek papurenkite dirvą, daržovės geriau augs, joms bus lengviau maitintis, pagerės dirvos aeracija, taip pat sunaikinsite dalį piktžolių.
Kovojimas su kenkėjais ir ligomis
Birželį kovojme su augalų ligomis ir kenkėjais. Kaupdami bulves jau stebėkite, ar neatsiranda kolorado vabalų. Birželį sodus neretai jau puola kenkėjai, pasirodo pirmoji amarų generacija, tad reikia augalus stebėti ir prireikus ieškoti natūralių ar cheminių kovos su kenkėjais priemonių. Jeigu ilgai nelyja, gėlynus reikia palaistyti: jie laistomi retai, užtat ilgai ir gausiai. Soduose ir daržuose augalus reikia stebėti ir prireikus ieškoti natūralių ar cheminių kovos su kenkėjais priemonių.
Derliaus nuėmimas
Šiemet jau anksčiau pradėjome skinti smidrų, rabarbarų, svogūnų laiškų, ridikėlių, salotų. Birželio pradžioje baigiame valgyti pirmo sėjimo žalumynines daržoves. Šį mėnesį jau galima mėgautis pirmuoju derliumi - skinti smidrus, rabarbarus, svogūnų laiškus, ridikėlius, salotas ar špinatus. Salotų apatinius lapus skinkite arba nupjaukite augalą 2,5 cm virš žemės - taip jis atauga naujais lapais. Į atsilaisvinusią vietą galima pasėti pakartotinai, pvz., salotų. Nepamirškite išlaužyti žieminių česnakų žiedynkočius.
Darbai sode
Birželį ilgėja vaismedžių šiemetiniai ūgliai, skleidžiasi nauji lapeliai. Vaismedžiams ir uogakrūmiams reikia labai daug šviesos, šilumos, vandens ir maisto medžiagų.
Uogos
Birželis - braškių laikas. Tad jau galima jų pasiskinti. Jau galima skinti braškes, žemuoges ir sausmedžių uogas, kurios yra maistingos ir turtingos vitaminais. Jei norite gausesnio šių uogų derliaus, šalinkite jų ūsus (energijos reikia nokstančiom uogom), geriausia - ryte. Norėdami turėti gausesnį braškių derlių (jei neplanuojate plėsti braškyno) - šalinkite jų ūsus. Tai darykite anksti ryte ar vakare, bet nepamirškite palikti šiek tiek ūglio, nenukirpkite per daug trumpai. Jei plėsite braškyną, sveikiausius ūsus palikite ir pažymėkite. Šiuo metu galime ir pamulčiuoti braškes.
Gerai, jei po braškėmis paklotas tinkamas mulčias. Jei žydinčios braškės nuravėtos ir pamulčiuotos, iki derėjimo pabaigos piktžolių nebus daug ir jų geriau neliesti, kad neišpurvintume uogų. Vietovėse, kur daug paukščių, teks uogynus apdengti specialiais tinklais arba ant prismaigstytų kuoliukų priraišioti plastmasinių kaspinų, senų videokasečių juostelių, kurie plaikstysis vėjyje. Šio mėnesio pabaigoje ar liepos pradžioje (priklausomai nuo situacijos) jau bus galima nurinkti serbentų derlių. Jis renkamas tuomet, kai uogos įgauna tipišką savo rūšiai spalvą. Nuėmus derlių, krūmus iškart palaistykite.
Vaismedžiai
Šį mėnesį vaismedžiai masiškai meta vaisių užuomazgas - tai natūralus procesas. Pirmiausia nukrenta neišsivysčiusios, kenkėjų pažeistos vaisių užuomazgos, todėl reikėtų jų nepalikti sode, o surinkti ir sunaikinti. Norint geresnės kokybės derliaus, vaisių užuomazgas reikėtų retinti, paliekant stipriausią kiekvienoje kekėje. Jei vaisių krenta daug, gali trūkti kalcio - rudenį pakalkinkite pomedžius ar pabarstykite lapuočių pelenų. Nevėlu pasisodinti vynuogių.
Genėti augalus labiau įprasta gegužę, bet tam galima skirti dėmesio ir dabar - verta pašalinti nereikalingas naujai užaugusias vaismedžių atžalas. Kol jos jaunos, nė nereikia sekatoriaus, galime jas nuskinti ranka, o ir medeliui žala bus mažesnė. Šiuo metu reikėtų šalinti per daug tankiai sužėlusius, pašalusius vaismedžių ūglius, išpjauti nuo šaknų augančias atžalas.
Neleiskite sutankėti avietynui, kuris birželį stipriai leidžia ūglius, tad 1 kv. m palikite apie 10 stipriausių. Apžiūrėkite serbentų lapus ir agrastus. Išpjaukite valkties apimtas šakas.
Laistymas ir tręšimas
Vaismedžius ir uogakrūmius būtina gausiai laistyti ir tręšti. Populiarios azoto trąšos, tokios kaip karbamidas (20-30 g/10 l vandens), purškiamos praėjus 5-6 dienoms po žydėjimo ir dar kartą po 25-30 dienų. Vėliau tręšti nerekomenduojama, nes augalai ilgiau vegetuos ir gali pašalti žiemą. Taip pat galima tręšti per lapus 0,3-0,5 proc. trąšų tirpalu. Tręškite ir pamulčiuokite šilauoges. Tik nepersistenkite, nes joms labiau kenkia pertręšimas.
Kovojimas su kenkėjais ir ligomis
Jau ruošiamės nuo paukščių saugoti trešnes, tad reikia pasirūpinti tinklais. Birželį sodus neretai jau puola kenkėjai, pasirodo pirmoji amarų generacija. Jei sode įsikūrė kenkėjai, pastebite susiraukšlėjusius lapus, išmargintus dėmėmis. Nuo viso sodo medžių reikia nuskainioti pažeistus pumpurus ir juos sunaikinti - taip užkertamas kelias tolesniam ligų plitimui. Valkčiu sergančius agrastus galima purkšti 0,5 proc. kalcinuotos sodos tirpalu su ūkišku muilu, o avietinių muselių pažeistas atžalas - išpjauti ir sudeginti. Visa tai atlikus, sodą reikia nupurkšti tirpalu nuo kenkėjų - pjūklelių, amarų ir kt.
Darbai gėlyne
Birželio mėnuo - tikras darbymetis sode ir darže, taip pat ir gėlyne.
Svogūninės ir gumbinės gėlės
Birželį atsisveikiname su nužydėjusiomis ir pageltusiomis svogūninėmis gėlėmis. Galima iškasti ir išdžiovinti svogūnėlius. Nuvalykite juos ir laikykite sausoje, apie +20 °C temperatūros patalpoje. Jeigu to nedarote, nukarpykite žiedstiebius. Pavasarines svogūnines gėles - krokus, hiacintus, tulpes - iškasti galima tada, kai jų lapai pageltonija. Birželio pradžioje galima sodinti vėlai vasarą pražystančius gumbinius ir svogūninius augalus - jurginus, kanas, kardelius. Birželio mėnesį dar galite pasodinti gėlyno puošmenas - vėliau šį sezoną žydėsiančius svogūninius bei gumbinius augalus, tokius, kaip jurginai, kanai ar kardeliai.
Jurginams patariama parinkti saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą, šioms gėlėms patinka erdvė. Puikiai auga greta tvoros, namo sienos, neaukštų gyvatvorių pietų ar pietryčių pusėje. Tinkamiausia - molio, priemolio ir priesmėlio dirva. Tuo tarpu, kanams reikalinga itin drėgna, trąši ir humusinga dirva, atvira bei saulėta vieta. Geriausiai šios gėlės augs, jei pasodinsite į gerai išpurentą bei mėšlu patręštą dirvą (tą darykite bent kelias savaites prieš sodinimą). Gražuoliai įvairiaspalviai kardeliai taipogi mėgsta saulėtą bei nuo vėjų apsaugotą vietą, kaip ir jurginai. Tiesa, jiems tinkamiausia dirva - humusinga, puri, lengva.
Vienmetės ir daugiametės gėlės
Atlaisvėjusiose gėlyno vietose galima pasodinti vienmečių gėlių. Praėjus šalnų pavojui, sodinamos šilumą mėgstančios gėlės: celiozijos, sprigės, serenčiai, petunijos, begonijos, nasturtės, šalavijai. Sodinti geriausiai apniukusią dieną ar vakare, kai šiek tiek atvėsta. Vis dėlto karštis joms kenkia taip pat, kaip ir šaltis. Atlaisvėjusiose vietose galima sodinti vienmetes gėles, tokias kaip celiozijos, sprigės, serenčiai, petunijos, begonijos, nasturtės ar šalavijai. Sodinkite apniukusią dieną arba vakare, o nuo kaitrios saulės augalus pridengkite, kad taip jie pamažu priprastų prie aplinkos. Galima sodinti ir dvimetes bei daugiametes gėles. Birželio mėnesį sėjamos daugiametės gėlės, o į nužydėjusių gėlių vietą, kai nebegresia šalnos - vienmetės. Tai vasarinės šilumą mėgstančios gėlės - serenčiai, begonijos, petunijos, nasturtos ir t. t. Birželio pradžioje galima persodinti pavasarį žydinčias žiemą ištveriančias gėles - raktažoles, uolaskėles. Birželį tampa visiškai aišku, kurie augalai ištvėrė žiemą, o kuriuos šalti orai numarino. Nunykusius augalus reikėtų pakeisti naujais, ir tai atlikti galima birželį. Šis metas tinkamas ir vasarinėms gėlėms, taip pat šalčiui atspariems augalams bei krūmams sodinti.
Rožės ir dekoratyviniai krūmai
Kai sukrauna pumpurus, rekomenduojame patręšti rožes. Reikėtų patręšti pumpurus sukrovusias rožes. Kai susiformuoja pumpurai, dar kartą patręšiamos rožės. Tręšiami dekoratyviniai krūmai ir žiemą ištveriantys augalai. Kaip trąšas galima naudoti smulkintą žolę arba dilgėles. Nuo alyvų ir rododendrų reikia pašalinti nužydėjusius žiedynus, o rododendrus patręšti tinkamomis trąšomis.
Laistymas ir tręšimas
Žydinčioms ir besiruošiančioms žydėti gėlėms reikia drėgmės, nepamirškime jų palaistyti. Gėlių lysves taip pat reikia patręšti, laistyti, ravėti ir purenti (po lietaus). Visas gėles rekomenduojame reguliariai laistyti, tręšti joms skirtomis trąšomis, o dirvą, kurioje auga, nuolat prižiūrėti. Birželį gėlės tręšiamos gana intensyviai (šiuo metu geriau naudoti skystas trąšas ar purškiamas per lapus) - jeigu dabar jas patręšime, turėsime daugiau žiedų. Gėlynų augalai tręšiami mineralinėmis trąšomis, galima dar palaistyti natrio ir fosforo turinčiomis trąšomis. Rožės ir chrizantemos gausiai tręšiamos mineralinėmis trąšomis ir karvių mėšlo tirpalu.
Kovojimas su kenkėjais
Stebėkite, ar ant gėlių nėra kenkėjų pėdsakų. Jei jų aptikote, imkitės priemonių, išpjaukite pažeistas dalis. Vegetacijos laikotarpiu gėles gali apnikti ligos, užpulti kenkėjai, todėl nepakenktų profilaktika - pavyzdžiui, purkšti fitoncidinių savybių turinčių augalų nuovirais. Birželį sodo augalus ima naikinti įvairių vabzdžių lervos, amarai, erkės.
Genėjimas ir rišimas
Birželį galima įvertinti aukštų šalčiui atsparių augalų būklę ir, jei reikia, parišti bijūnus, lelijas, pentinius. Tai metas, kai genimi bijūnai, paliekant ant kiekvieno stiebo po vieną pumpurą ir nulaužiant šoninius ūglius. Šio darbo geriau neatidėlioti - atlikti jį, kol pumpurai tebėra smulkūs, kitaip bijūnai nesuvešės. Nupjaustomi nužydėjusių šalčiui atsparių ir vasarinių gėlių žiedynai: tai skatina naujų žiedynų formavimąsi ir ilgina žydėjimo trukmę.
Darbai šiltnamyje ir balkone
Šiltnamis
Birželį šiltnamis jau turi būti užsodintas čia augsiančiais augalais. Dabar juos reikės tiktai laistyti, tręšti ir rūpintis tinkamu mikroklimatu - vėdinti ir saugoti nuo perkaitimo. Labai svarbu nepamiršti vėdinti šiltnamių, kad nesumažėtų žiedadulkių gyvybingumas, o agurkai ir pomidorai gali nustoti megzti vaisius. Šiltnamyje stenkimės palaikyti tinkamą oro temperatūrą ir drėgnį. Nedideliame plėveliniame šiltnamyje saulėtomis dienomis oro temperatūra labai greitai pakyla aukščiau leistinos ribos (26-28 ºC), dėl to augalai nukenčia: jie nustoja augti, neužsimezga arba krenta užuomazgos. Vadinasi, statinio konstrukcija turėtų būti tokia, kad orą galėtume greitai atvėsinti. Be to, patartina langus uždengti plaušiniais dembliais, neaustinėmis medžiagomis ar apipurkšti kalkinėmis medžiagomis. Karštu metu vėdinimo angos atidaromos labai anksti, saulei tekant, kad ant pomidorų nesusidarytų rasa.
Atrišami pomidorai ir agurkai, išlaužomi pažastiniai pumpurai, iš kurių galima pasiruošti antpilo kovai su kenkėjais ir ligomis. Šiltnamyje pastebėję amarų, baltasparnių, voratinklinių erkių, nelaukite, naudokite registruotus preparatus. Pomidorus laistykite rečiau, bet gausiai, geriausia iki pietų. Agurkams reikia drėgnesnio ir šiltesnio oro, todėl juos patariama laistyti apie pietų metą.
Balkonas
Vazonuose ir konteineriuose augančius augalus reikia kas dieną laistyti ir kartą per savaitę tręšti. Į vazonus ir įvairius konteinerius augalus galima sodinti visą vasarą. Balkone galima pakabinti vazonų su įvairiomis gėlėmis - pelargonijomis, petunijomis, lobelijomis. Atminkite, kad iš kabančių vazonų drėgmė išgaruoja greičiau negu iš stovinčių ant žemės, todėl juose augančius augalus derėtų palieti ir ryte, ir vakare. Balkono kampuose, ant kurių krenta šešėlis, galima pastatyti kambarinių augalų, tačiau jų pratinimas prie lauko turi vykti pamažu.
Vejos ir bendroji priežiūra
Vejos priežiūra
Kad akį džiugintų gaiviai žaliuojanti, išpuoselėta veja, ją būtina dažnai ir reguliariai pjauti. Jeigu laikysitės šios taisyklės, piktžolės nunyks ir liks tiktai žolės lapeliai. Negana to, žolės pjovimas stimuliuoja jos augimą: ji sutvirtėja ir sutankėja. Idealiu atveju žolę reikia pjauti 2-3 kartus per savaitę. Veją būtina pakankamai laistyti, o kartą per mėnesį patręšti. Nelaistomą veją reikia pjauti 1-2 kartus per savaitę, o nusistovėjus sausiems orams - dar rečiau. Nelaistoma veja, aišku, nėra pačios puikiausios išvaizdos, tačiau atrodo gana padoriai. Taigi, pagrindinė taisyklė - pjauti reikia reguliariai.
Piktžolių kontrolė ir mulčiavimas
Reguliariai ravimos piktžolės. Jei iki saulėgrįžos pavyks kokybiškai bent porą kartų nuravėti visus gėlynus, vėliau piktžolės neturėtų kelti daug problemų. Piktžolės birželį auga itin sparčiai, todėl būtina jas ravėti laiku, geriausia po lietaus ar laistymo. Jei piktžoles išrausite su šaknimis, vėliau turėsite mažiau rūpesčių, nes jos nesubrandins sėklų. Jei kiaulpienė arba kokia nors kita piktžolė įaugo į šalčiui atsparaus augalo šaknis, geriausia augalą iškasti, atskirti jo šaknis nuo piktžolės šaknų ir vėl pasodinti. Pašalinant tik dalį daugiametės piktžolės, jos šaknų sistema tolydžio tvirtėja. Nuo takelių šalinamos samanos ir ravimos piktžolės, sutvarkomos gėlynų ribos. Jeigu per gegužę-birželį spėsite pasirūpinti takeliais ir gėlynų pakraščiais, ištisą vasarą jie nekels jokių rūpesčių. Trąšos ir drėkinimas padeda palaikyti daržo, sodo ir gėlyno būklę. Svarbiausi darbai darže ir sode - ravėjimas, drėkinimas ir purenimas. Mulčiuokite lysves nupjauta vejos žole ar kitokiu mulčiu.
Kenkėjų kontrolė
Atidžiai apžiūrėkite visus augalus - krūmus, rožes, šalčiui atsparias ir vasarines gėles. Birželį intensyviai dauginasi įvairūs kenkėjai: amarai, sraigės. Iš pat pradžių vertėtų praktikuoti mechaninius metodus, pristabdančius jų dauginimąsi, - tiesiog nurankioti kenkėjus nuo augalų arba naudoti nekenksmingus pesticidus: amarus naikinti muilo tirpalu, česnakų arba ugniažolių antpilu, kokakola, skruzdėles - aitriosiomis paprikomis, sraiges - susmulkintais kiaušinių lukštais. Tiktai tada, jeigu šios priemonės nepadeda, galima pereiti prie cheminių pesticidų, bet juos naudoti griežtai laikantis gamintojo instrukcijų ir visų saugumo taisyklių. Ankstyvą rytą rinkite sraiges. Patogiau darže, drėgnesnėje vietoje, palikti kelias lentas ar apverstą medinę dėžę.
Nuo takelių šalinamos samanos ir ravimos piktžolės, sutvarkomos gėlynų ribos. Jeigu per gegužę-birželį spėsite pasirūpinti takeliais ir gėlynų pakraščiais, ištisą vasarą jie nekels jokių rūpesčių. Neužmirškime ant žemės krūvų ar komposto želiančių žolių, ypač žliūgių, galinsogų. Šių piktžolių sėklos subręsta labai greitai ir jomis užsiteršia visas kompostas. Galinsogas labai mėgsta voratinklinė erkutė, kuri paskui išplinta po visą sodą, todėl nesistebėkite ant agurkų, rožių, pupelių ar jurginų aptikę šį bjaurų kenkėją.
Kompostavimas
Kraukite kompostą. Naikinti būtina ir ant komposto augančias piktžoles.
Augalų dauginimas
Šiuo metu, jei norime, galime žaliaisiais auginiais pasidauginti įvairių vaiskrūmių ir dekoratyvinių augalų - serbentų, agrastų, tujų, aktinidijų. Tas pats galioja ir gėlėms, taip pat ir kai kuriems kambariniams augalams - taip galima dauginti pelargonijas, surfinijas. Jeigu jų krūmeliai vešlūs ir norisi naujų, galima tiesiog nugnybti kelias atžalas ir pasodinti jas į kitą vazoną.
Kiti svarbūs darbai
Jei jūsų kiemą „papuošė“ kurmių išraustos duobės, į pagalbą pasitelkite garsinį kurmių atbaidymo įrenginį, kuris - ne tik veiksmingas, bet ir draugiškas gyvūnams. Deja, bet visi prietaisai, liaudiškos atbaidymo priemonės veikia trumpai arba visai neveikia. Nustatykite dirvos tipą. Jei daržovės auga prastai, ji yra netinkama. Tai nustatyti paprasta, naudojant lakmuso popierėlius su pH gradacija.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
