Štai ir atėjo paskutinis metų mėnuo, dienos ypatingai trumpos, kartais niūriai pilkos, šaltis sukaustė žemę, o už kampo pučiantis vėjas vis žvarbesnis. Gruodis - mėnuo, kai beveik visi darbai sode ir darže baigti. Gruodis - ramybės mėnuo, šis laikas svarbus pailsėti, pasimėgauti savo užaugintomis gėrybėmis ir tinkamai pasiruošti naujam sezonui. Tačiau, net ir šalčiui sukausčius žemę, pravartu retkarčiais užsukti į sodą.
Gruodis sode - ne tik ramybės, bet ir pasiruošimo metas. Ankstyva žiema daugeliui atrodo kaip sodo poilsio metas, tačiau patyrę sodininkai žino - būtent gruodis yra vienas svarbiausių mėnesių tam tikrų augalų genėjimui.
Dabar pats tinkamiausias metas genėti vaismedžius išlaikyti atvirą, subalansuotą struktūrą ir skatinti kokybišką vaisių auginimą. Žieminis obelų genėjimas padeda medžiui sutelkti energiją ne į nereikalingas šakas, o į vaisių formavimą. Gruodį geriausia šalinti sausas, ligotas, pažeistas ar viena su kita besikryžiuojančias šakas. Kriaušių genėjimas žiemą padeda išretinti vainiką, pagerina oro cirkuliaciją ir šviesos patekimą. Tai tiesiogiai mažina grybelinių ligų riziką ir teigiamai veikia derliaus kokybę. Nors gruodį sodas atrodo nurimęs, jis vis dar reikalauja dėmesio. Jei dar nėra sniego, tinkamas metas vaiskrūmių genėjimui - tam nepamainomi bus patikimi sekatoriai. Reguliarus serbentų ir agrastų atnaujinimas pašalinant senas šakas užtikrins gausų derlių.

Išimtis - slyvos, vyšnios ir kiti kaulavaisiai, kurių nereikėtų genėti iki pavasario, kad nesusirgtų. Vynuogės yra vienas iš augalų, kuriems žiemos genėjimas yra ypač svarbus. Jis ne tik didina būsimą derlių, bet ir padeda išlaikyti tvarkingą vynmedžio struktūrą. Šis medis genimas gruodžio-sausio mėn. Patrumpinami švieži ūgliai, paliekant po 2-3 pumpurus. Ąžuolus rekomenduojama genėti tik gruodžio-sausio mėnesiais. Šiuo metu sumažėja grybelinių infekcijų rizika, nes kenkėjai ir ligų platintojai yra neaktyvūs. Gluosniai auga itin sparčiai, todėl be reguliaraus genėjimo greitai praranda formą. Gruodį galima drąsiai šalinti šakas, kurios trukdo kamienui, kryžiuojasi ar trinasi viena į kitą. Juodasis šeivamedis puikiai toleruoja net stiprų genėjimą. Pašalinus senas šakas, augalas išaugina naujus, tvirtus ūglius, kurie pavasarį gausiai žydi, o vėliau subrandina daugiau uogų. Jei reikia, genėkite japoniškus klevus (Acer palmatum), nes jie išleis saką. Nugenėkite bugienius, kad vėliau galėtumėte pasigaminti kalėdinius vainikus ir girliandas.
Nors sniegas yra natūrali augalų apsauga nuo šalčio, pernelyg storas sluoksnis nėra gerai. Sniegas augalus šildo, bet gali jiems ir netiesiogiai pakenkti: kai daug sniego, laukiniai žvėreliai gali lengvai pasiekti neaprištas vaismedžių šakas ar metūglius. Todėl sniegą reikėtų nupurtyti nuo buksmedžių, tujų, lauramedžių, vaismedžių ir vaiskrūmių. Jei gruodį iškristų daugiau sniego, vertėtų sumindyti pomedžius, ypač jaunų medelių, kad mažiau apgraužtų graužikai. Dar daugiau, valydami takelius sniegą galime mesti po medžiais ir krūmais, tačiau labai svarbu, kad sniego nebūtų ant šiais metais skiepytų šakelių, tad jas reikės nupurtyti. Jei šąla, o sniego nėra, aplink medelius galima pamulčiuoti (ypač šalčiui jautrius poskiepius turinčius medelius). Tam tiks sausų durpių, perpuvusio mėšlo, net likusių lapų sluoksnis. Paspaudus šaltukui galite sodinti persikus ir abrikosus ant šaknų uždėkite eglišakių arba užpilkite pjuvenų, medžio drožlių sluoksnį - nepagailėkite kibiro - kito. Patį kamieną irgi rekomenduojama aprišti, tokiu būdu taip pat pašiltinti. Tam tiks eglišakiai (tik būtina, kad sodinukas su kuolu ar dviem būtų pasodintas), gofruotas popierius, nendrės, netgi geras glėbys vasarą darže augusių krapų stiebų - tai puikiai pasitarnaus šiam reikalui.

Apsaugai nuo miško žvėrelių kamienus galima ištepti jiems nepatinkančia medžiaga. Patikrinkite medžių raiščius ir kuolus, kad įsitikintumėte, jog medžiai vis dar yra saugūs po stiprių rudeninių vėjų. Daug žalos vaismedžiams ir vaiskrūmiams pridaro pelės. Plačiu žiedu nugraužtam medžio kamieno kakleliui joks sodo tepalas nepadės. Pelės pradedamos naikinti nuo rugsėjo mėnesio, kuomet jos nešasi į urvus maisto atsargas. Jauką ar graužikų nuodus mažomis porcijomis suvyniokite į popierių ir išdėliokite su šiaudų gniūžtelėmis sode ypač pelių mėgstamose vietose, ir pridenkite lentelėmis, kad nesulestų paukščiai ar nepermerktų lietus arba įdėkite į vamzdelius bei nupjautus plastikinius butelius. Nuodus pelėms padedame, kol dar nėra sniego. Arba galima pabandyti dar tokį būdą: nupjauname plastikinio butelio abu galus, perpjauname vieną šoną išilgai ir apgaubiame medelio kamieną iš apačios. Pravartu turėti ir grotelių vaismedžių kamienams nuo graužikų apsaugoti. Jas galima padaryti iš siaurų lentelių, per 2 ar 3 vietas sujungiant viela. Tokiu lanksčiu skydeliu apjuosiamas vaismedžio kamienas.
Kalbant apie vaismedžius, svarbu ant medžio nepalikti obuolių „mumijų“ (sudžiūvusių ir nenukritusių obuolių), nes medžiui tai yra našta ir gali būti ligų užkratu. Jog vaismedis kitais metais būtų sveikas ir derlingas pašalinkite vaisių mumijas. Kita problema - nukritę medžių ir vaismedžių lapai, kurių gali būti labai daug. Ką su jais daryti? Mano patarimas paprastas: jeigu tik jums leidžia sąžinė ir estetinis suvokimas, į lapus žiūrėkite atlaidžiau. Svarbiausia - kad neliktų lapų ant vejos, nes lapai pradės irti, toje vietoje po sniegu veja gali šusti, pelyti. Jeigu neramina lapai nuo lapuočių gyvatvorės, lapus nuo vejos galite nugrėbti po ja. Sugrėbtus nuo vejos lapus galite dėti į komposto krūvą. Kad kompostas būtų kuo kokybiškesnis, sudėtis geresnė, mes galime jį pasluoksniuoti su kitomis organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, piktžolėmis, išrautų augalų stiebais, lapais, šaknimis, taip pat organinėmis virtuvės atliekomis: daržovių lupenomis, kiaušinių lukštais, vaisių žievelėmis ir pan. Sukonstruokite arba nusipirkite komposto dėžę. Kaupkime mėšlą, jį suslėkime, kad mažiau patektų oro ir nekaistų. Perkaitęs mėšlas šildyti inspektams netinka.
Inventorizuokite įrankius ir įrangą, kurių jums reikės kitais metais. Gruodžio mėnesį vargu ar bereikės darbo įrankių, todėl gerai nuvalykite juos ir sutepkite tepalu ar vazelinu. Pirmiausiai sutepkite kastuvus, kasamąsias šakes ir kauptukus. Prieš tepimą įrankiai nugramdomi iki blizgesio. Tepalu tapama plonu sluoksniu skudurėliu. Žiemą galima pasigaminti įvairaus inventoriaus - obuoliams skinti skintuvą, kastuvams, šakėms, kirviams kotų, dėžių kitų metų derliui sudėti. Pasiruošti kartelių vaismedžiams paremti. Jei pavasarį, žadate perskiepyti senesnius vaismedžius, skiepūglius pjaukite gruodžio pabaigoje. Skiepūgliams tinka tik vienmečiai ūgliai nuo norimos veislės pietinės vaismedžio dalies. Vilkūgliai įskiepiams netinka. Užsisakykite obelis dabar, kad pasodintumėte ankstyvą pavasarį.
Gruodžio mėnesį daržas ilsisi, bet gruodis - puikus metas pasiruošti ateinančiam sezonui.
Dažniausiai gruodžio mėnesį šiltnamis jau būna tuščias, nebent viena kita atsparesnė gėlytė ar kokie žalumynai dar stiebiasi. Jei norite pavasarį anksčiau pradėti darbus šiltnamyje, gruodį patariama juose išlyginti žemę ir pridengti spygliuočių šakomis ar kraikinėmis durpėmis. Šiltnamiuose ar inspektuose dar neįšalusią išlygintą žemę galima pridengti durpėmis, sausais lapais, spygliuočių šakomis, pjuvenomis, kad labai neįšaltų žemė. Taip paruošti šiltnamiai ir inspektai bus šiltesni ir pavasarį bus galima juose anksčiau dirbti. Jei jau išvalėte šiltnamį, įsitikinkite, kad jis yra apsaugotas ir visos konstrukcijos dalys yra gerai pritvirtintos. Dažniausiai šiltnamyje auginame tas pačias daržoves, netaikome sėjomainos, tad pagrindiniai rudens darbai jame - atnaujinti dirvą bei paruošti šilnamį geram kitų metų derliui. Pirmiausia patariama pašalinti visų augalų likučius, o dirvą permaišyti su kompostu. Prieš žiemą patariama gerai sudrėkinti šiltnamyje esantį dirvožemį ir jį sulaistyti. Beje, jeigu šiltnamyje buvo augalų, kurie sirgo, jų nereikėtų dėti į komposto krūvą. Jei šiltnamyje turėjote problemų su ligomis ar kenkėjais, nekraukite liekanų į kompostą, kad užkratas pavasarį nepersiduotų kitiems augalams.

Sideratiniais augalais, kurie dar vadinami žaliosiomis trąšomis, galite užsėti tuščią dirvą ir taip pagerinti jos struktūrą. Galite sėti garstyčias, liucerną ar kitas pasirinktas sideratines kultūras. Jos sudygs dar šiemet, o irdamos atiduos mineralus ir kitas naudingas medžiagas dirvožemiui. Jeigu planuojate įsirengti naują šiltnamį, pakeltas ar tiesiog paprastas lysves, ruduo yra pats tinkamiausias metas tai padaryti. Pavasarį reikės laukti, kol dings įšalas. Todėl būtent rudenį geriausia atlikti pasiruošimo darbus. Pavyzdžiui, susluoksniuoti dirvožemį: pirmiausia dėti šakeles, įvairius sudžiūvusius lapus, kartoną, o paskui - dirvožemį. Jeigu nesninga, darže žiemojančias daržoves, pvz., petražoles, salotines sultenes, reikėtų uždengti šiaudais ir daržo plėvele. Ant braškių lysvių reikėtų kuo daugiau sniego, kad neiššaltų kereliai. Tam galima ant jų uždėti eglišakių - taip sniegas ilgiau laikysis. Jei jūsų braškių augalams yra daugiau nei 3 metai, užsakykite keletą naujų veislių, kad pakeistumėte juos.
Patikrinkime ir kaip laikosi mūsų sodo ir daržo gėrybės. Prisiminkime, kad jos turi būti skirtingose patalpose. Kaskart užeinant pravartu peržvelgti dėžes, išmesti apipuvusius obuolius, pradėjusias gesti daržoves. Optimali obuolių laikymo temperatūra yra nuo 1 iki 4 °C, kriaušių nuo -1,5 iki 1 °C, o optimali drėgmė yra 80-90 proc. Sodininkams mėgėjams sunku sumažinti temperatūrą iki optimalios, kai lauke dar nešąla, tačiau reikia stengtis, kad ji neviršytų 5-8 °C, tad vėdinkime patalpas. Geriausiai obuoliai ir kriaušės išsilaikys, jeigu atrinktus vaisius sudėsite į 10-15 kg talpos dėžes trimis keturiais sluoksniais. Tarp vaisių sluoksnių įdėkite švaraus popieriaus lapų. Sluoksnius atskirti galima ir sveikais, švariais ąžuolo, klevo ar drebulės lapais. Obuolius galima laikyti ir polietileno maišeliuose. Negalima obuolių ir kriaušių laikyti kartu su bulvėmis ar kitomis daržovėmis. Kartu pagulėję jie įgauna nemalonų kvapą ir skonį. Rūsyje kopūstus su šaknimis sudedame ant lentynos viena eile arba pakabiname (šaknimis į viršų). Perrenkame, surūšiuojame ir į dėžes sudedame šakniavaisius, susluoksniuojame su drėgnu smėliu, durpėmis ar pušų pjuvenomis (jose yra terpentino, kuris turi dezinfekuojamų savybių) - per žiemą nesuvys ir gerai išsilaikys iki pavasario. Paskui nuolat tikrinkime rūsyje laikomas daržoves, ar nėra puvimo židinių.
Žieminių ir vasarinių česnakų palyginimas:
| Savybė | Žieminiai česnakai | Vasariniai česnakai |
|---|---|---|
| Skonis | Stipresnis | Švelnesnis |
| Derlingumas | Didesnis (skiltelės stambesnės) | Mažesnis (skiltelės smulkesnės) |
| Laikymasis per žiemą | Prastesnis (suminkštėja, dygsta viduržiemį) | Geresnis |
Pats laikas patikrinti ir perrinkti pačių užsiaugintas sėklas. Įsitikinkime, kad nėra ant jų pelėsio. Kad iki pavasario jos neprarastų daigumo, verčiau laikyti sausoje ir vėsioje (ne šiltesnėje nei 17 °C) vietoje. Dabar pats laikas pagalvoti apie kitų metų derlių. Sudarykite daržo, pakeltų lysvių ir šiltadaržių daržovių sėjos planą bei auginimo grafiką. Artėja metas sėkloms stratifikuoti. Pasirūpinkime dėžių, upės išplauto smėlio.
Žiemą gėlynuose darbų nedaug, todėl daugiau dėmesio skiriama namų aplinkai, kur klesti kambarinės gėlės.
Pašalus nepamirškite uždengti jautresnių augalų, o perpuvusiomis pjuvenomis ar durpėmis pamulčiuokite augalų pomedžius. Gruodis nėra tinkamiausias metas sodinti gėles, tačiau galite uždengti šalčiui neatsparius augalus. Rožes apkarpykite tik esant būtinumui ir apklokite agroplėvele ar tinklu Arricover ir papildomai apsaugai naudokite eglišakius. Jei jau iškrito sniegas, juo apkaskite rožes, daugiametes ir svogūnines gėles - apsaugos augalus nuo iššalimo. Kai pradės vis labiau snigti, galima nuo takelių nuvalytu sniegu užkloti rožes, daugiametes ir svogūnines gėles. Uždengtas rožes, plačialapes hortenzijas reikėtų retkarčiais pravėdinti, mat šiltą žiemą jos labiau iššunta nei iššąla. Ne visos hortenzijos genimos vienodai. Tos, kurios žydi ant senų ūglių, gruodį reikalauja tik minimalaus dėmesio - pašalinamos sausos ar pažeistos dalys. Tuo tarpu hortenzijos, žydinčios ant naujų ūglių, pavyzdžiui, šluotinės, gruodžio mėnesį gali būti lengvai retinamos. Ežiuolių antžeminė dalis žiemą visiškai sunyksta. Nors genėjimas nėra būtinas, daug sodininkų jį atlieka dėl estetikos ir tvarkos. Laikas nuo laiko patikriname kaip laikosi gėlių svogūnai bei gumbasvogūniai.

Gruodis yra pats sunkiausias metų laikas kambariniams augalams - dienos trumpos ir dažniausiai apsiniaukusios, o kiekviena sekanti diena yra trumpesnė už ankstesnę. Žiemą augalams gali trūkti šviesos, tad pasirūpinkite, kad šviesamėgiai augalai būtų arčiau lango. Šalčio bijančius - gebenes, skindapus ir paparčius - reikėtų laikyti toliau nuo langų. Patalpoje pravartu pastatyti indelį su vandeniu - taip kompensuosite šildymo sukeltą sausą orą. Rekomenduojama šalia pastatyti ir indelį su vandeniu - augalams žiemą dažnai trūksta drėgmės, nes įjungti šildymo prietaisai patalpose išgarina drėgmę. Vazoninės gėlės jausis geriau, jeigu sustatysime grupėmis nes išgarintas per lapus vanduo sukurs palankesnį mikroklimatą. Laistykite saikingai, tačiau stebėkite, nes kai kuriais atvejais žiemą augalams reikia net daugiau vandens nei vasarą. Nepamirškime, vanduo turi būti kambario temperatūros arba 2-3 laipsnių šiltesnis. Šaltas vanduo gali būti lapų kritimo priežastis. Vėsiuose kambariuose laistome retai - kas dvi savaites arba net kartą per mėnesį. Kaktusus laistome, jeigu jie stovi šiltai. Ypač mažus. Tręšiame tik tuos augalus, kurie auga. Jeigu vasarą tai darėme kas 10 - 14 dienų, tai dabar kartą per mėnesį. Saugokime, kad ant palangių vazonuose nesušaltų augalų šaknys. Jeigu per lango rėmą, pučia šaltas oras, vazoną uždenkime. Nors už lango gruodas, patalpas kasdien vėdinkime. Augalams reikia gaivaus oro. Tik langus atidarykite taip, kad šalto oro srovė nekristų ant jų. Vėdinimo metu patalpa gali atvėsti iki 2-3 laipsnių. Gruodis dovanoja daug įvairiaspalvių žydinčių augalų. Tai ciklamenai, azalijos, cimbidžiai. Svogūninės gėlės, ypač tulpės, žiemą gali pražydėti ir vazonuose namie.
Kad pražystų gegužę, rekomenduojama gruodį sėti gumbines begonijas. Jų sėklos sudygsta maždaug po 2-3 savaičių. Daigai laikomi apie 20 °C temperatūroje.
Pagalvokime ir apie paukštelius. Padarykime lesyklėles, sukaupkime maisto visai žiemai. Peržiemoję sparnuočiai neliks skolingi sodų šeimininkams. Jie sunaikins daug kenkėjų, augins naują giemininkų kartą. Tad pavasariui sukalkime keletą inkilėlių. Zylėms, bukučiams ir kitiems mažiesiems paukšteliams inkilo landos skersmuo turi būti 2-2,5 cm. Išplaukite ir dezinfekuokite paukščių lesyklėles ar paukščių stalus. Taip pat išvalykite paukščių voneles.
