Socialinių įgūdžių formavimas ikimokykliniame amžiuje: svarba ir ugdymo būdai

Straipsnyje pateikiamas empirinis tyrimas, atskleidžiantis, kad vienas iš svarbiausių vaikų pasiekimų yra vaiko gebėjimas bendrauti bei socializuotis jį supančioje aplinkoje. Socialiniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais, tai socialinio bendravimo patirtis. Socialinius įgūdžius sudaro socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas), socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas), emocijų valdymas (emocijų atpažinimas, užuojauta, rūpinimasis kitais žmonėmis).

Ankstyvajame amžiuje vaiko socialinis mokymasis vyksta kasdienėse patirtyse - žaidžiant, bendraujant, sprendžiant nesutarimus ir ieškant savo vietos grupėje. Kai vaikas jaučiasi emociškai saugus, priimtas ir palaikomas, jis natūraliai pradeda domėtis ne tik aplinka, bet ir kitais vaikais. Socialiniai įgūdžiai nėra įgimti. Jie formuojasi palaipsniui, per patyrimą, stebėjimą ir bandymus.

Socialinių įgūdžių svarba vaiko raidai ir akademiniams pasiekimams

Kiekvienas vaikas yra gabus ir unikalus, o pedagogas jam tik padeda atskleisti savo potencijas. Pedagogas turi stengtis išsaugoti ir puoselėti visus vaiko sugebėjimus, kaip pasitikėjimas savimi ir aplinkiniais, iniciatyvumas, kūrybingumas, nuoširdus noras pažinti ir prasmingai elgtis su pasauliu. Vaikai mokosi suprasti, kad šalia yra kitas - su savo norais, emocijomis ir ribomis. Po adaptacijos ir savarankiškumo augimo etapo vaiko dėmesys vis dažniau krypsta į bendraamžius.

Vaiko pasaulis yra ne tik fizinis aplinkos suvokimas, bet ir emocinė patirtis, kuri formuoja jo požiūrį į gyvenimą. Emocijos, tokios kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė, yra neatsiejama vaiko kasdienybės dalis. Emocinis intelektas, gebėjimas atpažinti ir valdyti savo bei kitų emocijas, yra esminis vaiko socialinių įgūdžių vystymosi aspektas. Socialiai kompetentingi vaikai būna draugiški, sugeba suvokti savo jausmus ir juos išreikšti, taip pat suvokti kitų asmenų emocijas ir jausmus. Socialinės kompetencijos stokojantys vaikai elgiasi impulsyviai, nesugeba išlaikyti draugystės, įvardyti savo jausmų, įsijausti į kito žmogaus būseną, nepasitiki savimi, todėl sunkiau pritampa, jaučiasi vieniši ir nelaimingi.

Ikimokykliniame amžiuje tinkamai formuojami socialiniai įgūdžiai kuria sąlygas vaiko gebėjimams išreikšti save, veikti kūrybiškai, kurti santykius su aplinkiniais, priimti sprendimus konfliktinėse situacijose, valdyti savo veiksmus ir emocijas kritinėse situacijose. Vaikai, pasižymintys stipresniais socialiniais-emociniais įgūdžiais geba kurti draugiškus tarpusavio santykius, tiek bendraamžių, tiek ir suaugusiųjų gretose. Mokykloje kuriami socialiniai ryšiai veikia vaiko požiūrį į mokyklą, norą priklausyti jos bendruomenei bei poreikį tobulėti. Mokiniai, demonstruojantys stipresnius socialinius ir emocinius įgūdžius formuoja stabilesnius ir pozityvesnius santykius su bendraamžiais, yra rečiau atstumiami, izoliuojami, rečiau patiria patyčias. Vaikai, turintys draugų, yra iš esmės laimingesni ir sėkmingesni mokykloje - turi aukštesnius pažymius, yra labiau įsitraukę į papildomas mokyklines veiklas, rečiau patenka į bėdas.

Šeimos vaidmuo socialinių įgūdžių ugdyme

Šeima - pagrindinė instancija vaiko gyvenime. Ji teikia jam saugumą, tikrumą, globą ir auklėjimą. Čia vaikui išsivysto ilgalaikiai ryšiai su tėvais, broliais ir seserimis, kitais šeimos nariais bei draugais. Jei kūdikiai nepatiria pakankamai šilumos, jie, nors ir bus gerai maitinami ir prižiūrimi, emocionalia prasme bus nuskriausti, blogai vystysis, o vėliau gali atsirasti ir elgesio sutrikimai. Ką vaikas įsisavina šeimoje, kaip tai veikia jo jausmus, kokius jis mato santykius tarp suaugusiųjų, kaip jie pasiekia savo arba nusileidžia, pirmiausia atsižvelgdami į savo interesus arba atsisakydami jų kitų labui, ar jie tik kalba, ar taip pat ir elgiasi (taip pat ir auklėdami vaikus). Visa tai augdamas vaikas suvokia (pradžioje nesąmoningai) ir pagal tai vysto savo paties socialinio elgesio paveikslą.

Vaikas kaupia patyrimą, kokie poelgiai pageidautini ir girtini, kokie nepageidautini ir, dažniausiai, po jų seka nemalonumai, todėl geriau jų atsisakyti. Galima teigti, kad jis mokosi, sekdamas tėvų pavyzdžiu, kaip elgtis visuomenėje ir išsiugdyti pusiausvyrą tarp egoizmo ir altruizmo. Kaip elgiamasi su vaiku, didele dalimi nulemia tėvų asmenybė, jų pačių vaikystės patyrimas, jų pasitenkinimas partneriu ar profesija.

Vaiko ugdymas prasideda šeimoje, tęsiamas ir papildomas ikimokyklinėje įstaigoje, vėliau mokykloje. Šeima ir ikimokyklinės įstaigos yra įvardijamos kaip vaikų švietimo ir socializacijos pagrindas. Pedagogai ir tėvai turi tapti ugdymo proceso partneriais, sujungtais ugdomuoju objektu - vaiku. Šiandien darželių paskirtis suvokiama kitaip - ne perimti iš šeimos, bet padėti šeimai globoti ir kvalifikuotai ugdyti vaiką. Pakito valstybės pozicija - vaikų auginimo ir ugdymo problemos sprendžiamos ne plečiant ir tobulinant darželių tinklą, bet teikiant pagalbą šeimai. Todėl reikia aktyviau dirbti šviečiamąjį darbą - skatinti tėvus vis labiau domėtis savo vaikais ir jų ugdymu, propaguoti pažangiausius ugdymo metodus ir būdus, suteikti tėvams kai kurių praktinių žinių ir pan. Ikimokyklinio ugdymo, kaip ir visos švietimo sistemos tobulinimo perspektyvos yra glaudžiai susijusios su Lietuvos ekonominio bei socialinio vystymosi perspektyvomis.

Dabartiniai šeimos įtraukimo į vaikų ugdymą modeliai formuojami remiantis visapusiškesnių požiūriu, kada šeima ir darželis yra institucijos, prisiimančios atsakomybę už vaikus. Vaikų darželio pedagogai nuolatos turi domėtis šeimos gyvenimu. Kuo intensyvesnis bus bendradarbiavimas ir stipresni ryšiai su šeima, - lengviau ir sėkmingiau vaikų darželis galės įkūnyti savo uždavinius. Darželis ir šeima - tai svarbus deramos elgsenos pavyzdys. Jos gali bendradarbiauti, ugdydamos vaikų meilę gamtai, kadangi šeima yra pagrindinė vertybių perteikėja vaikams. Tik tarpusavio pasitikėjimu ir pagalba pagrįstas šeimos ir darželio bendradarbiavimas gali laiduoti sėkmę ugdant vaiko asmenybę. Vaikas socialinę patirtį įgyja namuose ir darželyje, o norint, kad toji patirtis būtų teigiama ir padėtų mažyliui užaugti doru, darbščiu, sveiku žmogumi, būtinas šeimos ir pedagogo glaudus bendradarbiavimas.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos indėlis

Ankstyvojo amžiaus vaikai į ikimokyklinio ugdymo įstaigą iš šeimos atsineša komunikavimo, higienos, kasdieninio gyvenimo bei visus bendrus socialinius įgūdžius, tačiau juos reikia nuolat ugdyti. Vaikų darželių vaidmuo vaiko gyvenime yra labai svarbus. Šiandien darželių paskirtis suvokiama kitaip - ne perimti iš šeimos, bet padėti šeimai globoti ir kvalifikuotai ugdyti vaiką. Iki pertvarkos jų tikroji paskirtis buvo - globoti vaikus, nes prastos socialinės-ekonominės šeimos gyvenimo sąlygos vertė abu tėvus dirbti. Tokia padėtis buvo dangstoma antihumaniška pedagogine pozicija, pabrėžiančia ikimokyklinuko mokymo svarbą ir sudėtingumą, pernelyg akcentuojančia jo rengimo mokyklai specifiškumą, praktiškai atmetančia tinkamo pilnaverčio ugdymo šeimoje galimybę.

Socialinis ugdymas darželyje - svarbi darželinukų bendrojo ugdymo dalis, apimanti ne vien ugdymo turinį, bet ir visą darželio grupės gyvenimą: jos mikroklimatą, ugdymo proceso organizavimą, grupės bendruomenės narių santykius. Vaikų darželiuose mažyliams suteikiama galimybė būti aktyviems, gerbti kitus, atsakyti už savo ir kitų veiksmus, bendrai veikti, mąstyti, kalbėti laisvai ir atvirai. Vaikų darželiuose ugdoma lygybė, įgūdžiai, gabumai ir kūrybiškumas, tinkamo elgesio skatinimas, sveikos gyvensenos įpročių ugdymas, bendravimas su vaikais, jų tėvais ir kitais žmonėmis.

Demokratiškumo principai ugdant socialinius įgūdžius

Pedagogikos pradininkas austrų mąstytojas Rudolfas Staineris drauge kalbėjo apie nuostabos jausmą vaikystėje ir jo, kaip mąstymo pagrindo ugdymo svarbą: „Yra esminga, kad, prieš pradėdami mąstyti mes išgyventume nuostabos būseną“. Šiandien vis daugiau pedagogų laikosi atviresnių ir demokratiškesnių nuostatų ir atsižvelgia į paties vaiko iniciatyvą. Netradiciškai dirbant leidžiama labiau pasireikšti vaiko energijai, mažiau taisoma ir kritikuojama kalba. Žodis „galima“ pakeičia žodį „draudžiama“. Suvokiama, kad vaikystė - tai per vaikų veiklą atsiskleidžiantis, ypatingų sugebėjimų ir gerų savybių kupinas pasaulis, prie kurio smalsūs suaugusieji gali priartėti. Deja, Europoje daugelio vis dar tebesilaikoma priekaištaujančio ir taisančio auklėjimo.

Vaikai turi būti skatinami patys priimti sprendimus ir nustatyti taisykles. Daugelis mažylių tiki, kad taisykles nustato suaugusieji ir kad bus laikomi gerais, jei toms taisyklėms paklus, todėl jie būtinai turi dalyvauti tas taisykles kuriant ir jų laikantis: taip prasideda ilgai trunkantis mokymasis skirti veikimą nuo ketinimo veikti. Demokratinėje visuomenėje tiek šeima, tiek bet kuri žmonių grupė laikoma unikaliu vienetu, nes jos kultūra formuojama bendrai kuriant taisykles, vertybes bei įpročius ir bendrai jų laikantis. Anot dr. Seefeld, „auklėtojos nederėtų nuolatos vaikams nurodinėti ir tikėtis, kad mažyliai aklai viską vykdys. Auklėtojos turėtų labiau gilintis, kaip jie jaučiasi, kokios jų reakcijos, kaip jie bendrauja vienas su kitu, o ne visą dėmesį skirti užduočių ar įgūdžių išmokymui.“

Fizinės aplinkos ir pedagogų vaidmuo

Fizinė aplinka - tai visa darželio aplinka. Grindys, sienos, kambario forma ir dydis, kiemas, baldai, medžiagos, įranga ir žaislai - visa tai turi įtakos ikimokykliniam patyrimui. Estetiškai patraukliose ir patogiose grupės patalpose vaikai ir jų auklėtojos jaučiasi smagiai. Neutralios spalvos, ryškūs pavadinimai, šiltas ir natūralus apšvietimas padeda kurti jaukią atmosferą. Deramai išdėstyti baldai teikia žinių apie erdvės panaudojimą ir formuoja eismo bei saugumo įgūdžius, reguliuoja triukšmo lygį, užtikrina vaikų vystymosi stebėjimą. Patalpų ir kiemo erdves reikia planuoti tikslingai ir rūpestingai. Tinkamai įrengta aplinka skatina sudėtingesnius žaidimus, socialinių įgūdžių formavimąsi, moko būti nepriklausomiems ir įveikti sunkumus. Vaikams patinka patiems vadovauti išmokimui, tyrinėti medžiagas ir būti atradėjais. Visa grupės patalpa priklauso vaikams ir atspindi jų kultūrą bei pomėgius. Vaikų dailės darbeliai pakabinami ant sienų, kad trauktų akį. Gamtamoksliniams bandymams padaromi užrašai, ir jie padedami matomoje vietoje. Kaladėlių statinius leidžiama palikti pernakt ir kitą dieną tęsti pradėtą darbą. Rankdarbiai, maistas, knygos taip pat atspindi unikalią vaikų kultūrą. Pagarbą žaidimo priemonėms reikia derinti su vaikų smalsumu ir noru sužinoti, kaip tas ar kitas daiktas veikia. Vaikai turi būti skatinami rūpintis priemonėmis ir žaislais, taip pat palaikyti tvarką grupėje, sudėti žaislus į vietas.

Tokioje aplinkoje auklėtojos turėtų stengtis ne vadovauti, o padėti vaikams suvokti tai, kas juos domina, ir skatinti savarankišką pažinimą. Reikėtų pridurti, kad auklėtojos, veikdamos kartu su vaikais, sukuria aplinką ir galimybę būti veikliems. Geriausias socialinis ugdymas - tai praktinė veikla. Sėkminga ji tada, kai vyksta nepastebimai, nuoširdžiai ir natūraliai. Švietimo pagalbos specialistės parenka socialinių įgūdžių užsiėmimams temas, atsižvelgiant į kiekvienos grupės mikroklimatą, esamą problematiką. Užsiėmimų metu vaikai kuria pagarbaus elgesio taisyklių knygą bei įtraukiami į diskusiją, kodėl svarbu laikytis taisyklių ir kas nutinka, kai jų nesilaikoma, aptari, kodėl svarbu žinoti savo ir kitų vardą, kaip kantriai išlaukti savo eilės.

Socialinių įgūdžių formavimo būdai ir metodai

Ankstyvojo amžiaus vaikai į ikimokyklinio ugdymo įstaigą iš šeimos atsineša komunikavimo, higienos, kasdieninio gyvenimo bei visus bendrus socialinius įgūdžius, tačiau juos reikia nuolat ugdyti. Ypač svarbu ugdyti vaikus, turinčius bendravimo ir elgesio sunkumų. Dažniausiai naudojamas metodas vaikų socialiniams įgūdžiams ugdyti yra žaidimas. Ankstyvajame ugdyme žaidimas yra pagrindinė socialinio mokymosi forma. Pedagogai, ugdydami ankstyvojo amžiaus vaikų socialinius įgūdžius, daugiausiai taiko grupinę veiklą bei numato taisykles vaikų elgesiui. Taip pat įtraukiamos tokios veiklos kaip tyrinėjimas, eksperimentavimas ar žaidybinė veikla.

Kad socialiniai įgūdžiai galėtų augti, būtina aplinka, kurioje vaikas jaučiasi saugus reikšti save. Įvairios veiklos zonos, atviros priemonės ir galimybė dirbti mažomis grupėmis sudaro sąlygas vaikams natūraliai bendrauti, stebėti vieniems kitus ir mokytis per patirtį. Reikėtų daug dėmesio skirti meninei veiklai, kuri ypatingai gali sustiprinti vaikų pasitikėjimą savo sugebėjimais. Vengti spalvinimo knygų, šablonų apipiešinėjimo, o ikimokykliniame amžiuje net nerodyti, kaip piešti, nes visa tai verčia vaikus galvoti, kad jų pačių originalios idėjos yra nevertingos ir nepriimtinos. Tokia veikla sumažina vaiko pasitikėjimą, neleidžia jam kurti individualiai prasmingo meno. Užuot davę vaikams spalvinimo knygeles, kurias belieka tik nuspalvinti ar, kitaip tariant, užuot ugdę amatininkus, turime skatinti juos reikšti savo pačių idėjas, mintis, jausmus piešiniais, dirbiniais ar meno kūriniais. Kalbos ir literatūros centre vaikai kviečiami - taip, kaip gali ir sugeba, - diskutuoti, reikšti ir aprašyti, ką jie žino ir jaučia. Vaikams turi būti leidžiama rinktis, kaip jie mokysis rašybos, matematikos ar kitų dalykų.

Kaip padėti vaikui, kuriam sunku bendrauti?

Vis dėlto, ne visi vaikai lengvai randa draugų. Tėvai šioje situacijoje gali tapti svarbiu ramsčiu, padedančiu vaikui atrasti savo vietą bendraamžių rate. Norint padėti vaikui, svarbu išmokyti jį pasitikėti savimi, suprasti bendravimo pagrindus ir sukurti galimybes bendrauti. Vaikui svarbu suteikti galimybių susitikti su bendraamžiais. Tėvai gali organizuoti susitikimus su kitais vaikais, pakviesti juos į namus ar kartu dalyvauti bendruomenės renginiuose. Būreliai ar sporto užsiėmimai yra puiki vieta, kur vaikai gali susipažinti ir bendrauti su tais, kurie turi panašių pomėgių. Palaikyti vaiko pasitikėjimą savimi taip pat yra itin svarbu. Girti jį už pastangas, išklausyti ir padrąsinti bendrauti gali būti pirmasis žingsnis. Taip pat pravartu jį mokyti paprastų bendravimo įgūdžių: kaip mandagiai pasisveikinti, kaip paprašyti prisijungti prie žaidimo ar užduoti klausimą.

Kartais vaikai nesiryžta bendrauti dėl baimės ar blogos patirties. Tokiu atveju svarbu išklausyti jų jausmus ir parodyti supratimą. Svarbu paaiškinti, kad tokie iššūkiai yra natūrali draugystės dalis ir juos galima įveikti. Taip pat verta skatinti vaiką ugdyti empatiją ir rūpestingumą. Mokykite jį dalintis, padėti draugui ir išklausyti. Šie įgūdžiai padeda ne tik užmegzti, bet ir išlaikyti draugystes. Jei vaikas supras, kad draugystė remiasi abipuse pagarba ir dėmesiu, jis taps mėgstamu ir vertinamu draugu.

Žaislų vaidmuo ugdant socialinius įgūdžius

Žaislai ne tik teikia pramogą, bet ir atlieka svarbų vaidmenį jūsų vaiko pažinimo vystymuisi. Jie tarnauja kaip priemonės, stimuliuojančios jų jauną protą ir skatinančios svarbius pažinimo įgūdžius. Lavinamieji žaislai suteikia vaikams galimybę bendrauti su kitais, puoselėja prasmingus santykius ir skatina teigiamą socialinį elgesį. Žaisdami su lavinamaisiais žaislais vaikai gali lavinti svarbius socialinius įgūdžius. Įtraukdami lavinamuosius žaislus į vaiko žaidimų laiką, suteiksite jam galimybę ugdyti ir tobulinti savo socialinius įgūdžius.

Socialinių įgūdžių pavyzdžiai ir nauda

Šioje lentelėje pateikiami socialinių įgūdžių pavyzdžiai ir nauda, pabrėžiant jų svarbą ikimokykliniame amžiuje:

Vaikų darželius lankantys vaikai išmoksta teisingai rinktis ir išsiugdo aktyvumą, pasitikėjimą savimi, žymiai geriau mokosi ir lengviau prisitaiko visuomenėje negu nelankantys darželių, o ugdomi mamų ar močiučių namuose. Auklėtojų darbas bus sėkmingas tik glaudžiai bendradarbiaujant su vaikų tėvais. Vaikai turi būti skatinami rūpintis priemonėmis ir žaislais, taip pat palaikyti tvarką grupėje, sudėti žaislus į vietas. Tinkamą vaikų elgesį labiausiai skatina vertybių įsisąmoninimas - kai jie veikia iš vidinių paskatų, o ne bijodami priekaištų ar tikėdamiesi atlygio. Tvarka turi būti tvirta ir pastovi, bet neturi remtis jėga, prievarta ar grasinimu. Socialinis gyvenimas yra svarbi mūsų kasdienybės dalis, daranti įtaką ne tik asmeninei savijautai, bet ir profesinei sėkmei. Gebėjimas užmegzti ir palaikyti santykius, suprasti kitus ir prisitaikyti prie skirtingų situacijų - tai įgūdžiai, kuriuos galime išsiugdyti ir tobulinti. Socialinių įgūdžių galima mokytis ir juos tobulinti visą gyvenimą.

tags: #socialiniu #igudziu #formavimas #ikimokykliniame #amziuje

• patogūs ir stilingi šliaužtinukai kūdikiams
• Kada naudoti kūdikio pagalvėlę?
• Kremas strijų mažinimui
• Ar žmogus iš prigimties geras ar blogas?
• Plačiau apie renginių organizatorę Rasą Arlauskienę