Socialinio darbo metodai ir prevencinė veikla dirbant su šeimomis

Socialinės rizikos šeimos - tai šeimos, kurioms reikalinga nuolatinė pagalba ir dėmesys. Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama darbui su tokiomis šeimomis, ypač prevencijai. Ši problema aktuali daugeliui socialinių darbuotojų, todėl svarbu aptarti metodines rekomendacijas, kurios padėtų efektyviau dirbti su socialinės rizikos šeimomis, įskaitant prevencinį darbą.

Prevencinio darbo svarba ir galimybės

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) palaiko prevencinio darbo su šeimomis idėją. Cituojama Socialinių paslaugų įstatymo sąvoka kas yra socialinės rizikos šeima. Ir ten tikrai nieko nėra minima apie apskaitą, sąrašus ar dar kažką, kas leistų (arba draustų) socialiniams darbuotojams dirbti tik su šeimomis, kurios yra apskaitoje. Tad drąsiai galima teigti - dirbti socialinį darbą galima ir su tomis šeimomis, kurios nėra įtrauktos į socialinės rizikos šeimų apskaitą.

Dar daugiau - išsakoma pozicija, kad į darbuotojo „turimų“ šeimų skaičių turi būti įtraukiamos ir tos, kurios nėra apskaitoje, t.y., maksimalus šeimų normatyvas vienam socialiniam darbuotojui yra 17. Tai reiškia, kad į tą „17“ skaičiuojasi ir tos šeimos, kurios nėra apskaitoje, dar kitaip vadinamos „signalinės“, „stebimos“ ir pan. šeimos. Tad čia paruošiama labai gera startinė pozicija prevenciniam darbui.

Darbo metodai ir specialistų kompetencijos

Kintanti socialinė aplinka, įvairėjantys klientų poreikiai bei iššūkiai reikalauja ne tik empatijos, bet ir naujausių metodų taikymo bei gebėjimo dirbti tarpdisciplininėje komandoje. Šiuolaikinio socialinio darbo kryptis - siekti, kad šeimos problemos būtų sprendžiamos nedelsiant, kol jos dar netapo gilios ir sisteminės.

Efektyvūs metodai praktikoje

Remiantis konferencijų ir praktinės veiklos patirtimi, išskiriami šie metodai:

• Grupinio darbo metodas: kaip rodo „Trampolino“ programa, tai gali būti efektyvus būdas sprendžiant priklausomybių paveiktų šeimų vaikų emocinius sunkumus.
• Tėvystės įgūdžių ugdymas: nukreiptas į šeimų įgalinimą ir gebėjimų stiprinimą.
• Bendruomeninės veiklos: vaikų dienos centrų veiklos, stiprinančios bendrystę tarp vaikų, senjorų ir tėvų.
• Ankstyvoji intervencija: pagalba šeimoms sprendžiant problemas dar ankstyvoje stadijoje.

Darbo sąlygos ir profesinis augimas

Svarbu, kad socialiniai darbuotojai būtų tinkamai apmokami ir aprūpinti, kad galėtų efektyviai dirbti su šeimomis. Savivaldybės privalo užtikrinti priemones, reikalingas socialinės priežiūros teikimui (pvz., transporto, mobiliojo ryšio, saugos priemonių ir kt.). Pozicija gana aiški - papildomi darbai už tą patį atlyginimą negali būti „kraunami“ socialiniams darbuotojams. Papildomi darbai turima omenyje visokias veiklas vaikų dienos centruose, išmokų skaičiavimas, labdaros dalinimas ir t.t.

Sėkmingas darbas su šeimomis neįmanomas be nuolatinio darbuotojų profesinio tobulėjimo. Profesinis augimas, keitimasis patirtimi ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra būtini veiksniai siekiant užtikrinti kokybišką pagalbą šeimoms.

Socialinis darbuotojas šiandien ne tik reaguoja į jau susiformavusias krizes, bet tampa svarbiu prevencijos dalyviu, padedančiu užkirsti kelią problemoms dar ankstyvoje stadijoje. Tai nėra vien profesinė veikla - tai ir žmogiška misija, grindžiama pagalbos kultūra.

tags: #socialinio #darbo #metodai #su #daugiavaike #seima

• Kaip išsirinkti lengvą sportinį vežimėlį dvynukams?
• sužinokite daugiau apie Radviliškio „Žvaigždutės“ darželio tradicijas
• Kūdikio kosulio priežastys ir gydymas
• vaizdo sveikinimai gimtadieniui
• Apranga nėštumo metu žiemą