Socialinė kompetencija yra vienas svarbiausių vaiko asmenybės bruožų, lemiančių sėkmę tiek ugdymosi srityse, tiek tolimesniame gyvenime. Straipsnyje, remiantis mokslinės literatūros analize bei atlikto tyrimo duomenimis, aptariamos ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymosi galimybės, panaudojant ugdomąją aplinką. Nagrinėjama problema - kokią įtaką turi ugdomoji aplinka ugdant vaikų socialinę kompetenciją ikimokykliniame amžiuje.
Ugdomoji aplinka yra erdvė, kurioje ugdytinis gyvena nuolatos, ir kuri skatina vaiko ugdymosi pasiekimus, jo individualų tobulėjimą. Ši aplinka turi būti saugi, jauki ir rami. Ikimokyklinio amžiaus vaikas aplinkoje ne tik susipažįsta su įvairiais daiktais ir jų funkcijomis, tačiau kartu patiria įvairių įspūdžių, įgyja naujų patirčių, tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda.

Socialinės kompetencijos ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje neabejotina, kadangi socialinė kompetencija lemia vaiko kaip pilnateisės ir savimi pasitikinčios asmenybės sėkmę. Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo tikslas - supažindinti ugdytinius su įvairiomis vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu, kad ugdytiniai gebėtų orientuotis aplinkoje, tinkamai joje elgtis, bendrautų ir bendradarbiautų su kitais, kontroliuotų savo elgesį bei emocijas.
Vaiko pasiekimai socialinės kompetencijos aspektu priklauso ir nuo to, kokius ugdymo metodus taikys pedagogas, kaip sužadins vaiko norą pažinti. Priešmokyklinio ugdymo procese taikytini vaikui patrauklūs metodai, kurie stiprina mokymosi motyvaciją, skatina smalsumą, plėtoja mąstymo, kūrybiškumo gebėjimus, ugdo vaiko charakterį bei atitinka vaiko raidos ypatumus.
Tyrimai rodo, kad daugelis mokslininkų argumentuoja, jog vaikai geriausiai ugdosi tada, kai patys pasirenka patirties kaupimo būdą. Patikimiausios žinios yra tos, kurias vaikas gauna iš aplinkos pats, nes jos ateina tiesiogiai. Ugdymas per tyrinėjimus, eksperimentus ir atradimus yra aktyvi praktika, ypač svarbi įvairių kompetencijų plėtotei. Kai vaikas tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda, jis kaupia patirtį, mokosi susikaupti, kritiškai mąstyti ir pagrįsti savo veiksmus.
Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė svarbius aspektus, susijusius su ugdomosios aplinkos organizavimu:
| Respondentų grupė | Pagrindinis požiūris |
|---|---|
| Tėvai | Patenkinti ugdymo aplinka, supranta socialinės kompetencijos svarbą tiek darželyje, tiek namuose. |
| Pedagogai | Kuriamai vaiko ugdymui palankiai aplinkai kartais trukdo riboti finansiniai ištekliai ar didelis vaikų skaičius grupėse. |
Pedagogai sutaria, kad ugdomoji aplinka, jos tinkamas paruošimas ir adaptacija konkrečioms situacijoms turi didelę įtaką plėtojant vaikų socialinę kompetenciją. Nors pedagoginėje praktikoje vis dar pastebima tendencija orientuotis į mokymą, o ne į vaiką, siekis taikyti patirtinius ugdymo metodus išlieka prioritetinis. Svarbu pabrėžti, kad ugdymas turėtų atitikti vaiko raidos ypatumus ir neturėtų tapti tik organizuotu pasirengimu mokyklai, kuris gali išgąsdinti vaikus.

Apibendrinant galima teigti, kad socialinės kompetencijos ugdymas per patirtį, eksperimentus ir atradimus yra itin naudingas vaiko socialinei brandai. Tiek tėvų, tiek pedagogų įsitraukimas į šį procesą sukuria palankias sąlygas vaikui tapti savarankiška, atsakinga ir sėkminga asmenybe.
tags: #socialines #aplinkos #vaidmuo #vaiko #asmenybes #sklaidai