Gyslainės rezginio cistos kūdikiams: simptomai, priežastys ir gydymas
Gyslainės rezginys yra smegenų dalis, gaminanti smegenų skystį. Cerebrospinalinis skystis paprastai maudosi ir apsaugo stuburą bei smegenis. Maždaug 1-2 procentams normalių kūdikių (1 iš 50-100) susiformavus gyslainės rezginiui, nuspaudžiamas nedidelis skysčio burbulas. Antrojo nėštumo trimestro metu gydytojas ultragarsu paprastai pastebi gyslainės rezginio cistą. Šio tipo cistos išsivysto maždaug 1-2 procentų nėštumų. Paprastai tai nesukelia sveikatos problemų ir praeina savaime prieš gimstant kūdikiui.
Gyslainės rezginio cista yra nedidelė skysčių sankaupa, kuri susidaro negimusio kūdikio smegenų gyslainės rezginyje. Gyslainės rezginys yra ląstelių ir kraujagyslių tinklas įvairiose smegenų erdvėse, užpildytose skysčiu, vadinamas skilveliais. Gyslainės rezginio cista gali išsivystyti, jei skystis yra įstrigęs gyslainės rezginio ląstelių sluoksniuose. Gyslainės rezginio cistos susidarymas yra panašus į pūslę, kuri susidaro po oda. Gyslainės rezginio cista pradeda vystytis maždaug šešias nėštumo savaites. Gyslainės rezginys yra smegenų dalis, kuri neturi įtakos žmogaus intelektui ar pažinimo raidai.
Maždaug trečdaliu atvejų gyslainės rezginio cistos išsivysto vaisiams su 18 trisomija, dar vadinama Edvardso sindromas. Embrionas gali paveldėti papildomą chromosomą iš tėvų arba papildoma chromosoma gali išsivystyti pastojimo metu. Tai sukelia daug sveikatos problemų. Keletas 18 trisomija sergančių vaisių neišgyvena iki gimimo dėl organų anomalijų.
Paprastai gyslainės rezginio cistą gydyti nereikia, nes dauguma cistų išnyksta savaime iki 28-osios nėštumo savaitės. Sveikas kūdikis, turintis gyslainės rezginio cistą, greičiausiai vystysis normaliai. Kai moterys nerimauja dėl galimybės, kad jų negimusis kūdikis susirgs trisomija 18, jos gali pasikonsultuoti su gydytoju, kad galėtų atlikti tyrimą, vadinamą amniocenteze. Tai tyrimas, kai gydytojai adata traukia vaisiaus vandenis iš gimdos. Siekdamas atmesti tikimybę, kad kūdikiui bus 18-oji trisomija, gydytojas taip pat gali atlikti alfa-fetoproteino (AFP) tyrimą, kurio metu tiriamas baltymų kiekis moters kraujyje. Gydytojai paprastai atlieka AFP testą bet kuriuo metu nuo 15 iki 20 nėštumo savaitės. Paprastai rezultatams gauti prireikia maždaug vienos ar dviejų savaičių. Skirtingai nuo amniocentezės, AFP tyrimas nekelia jokios papildomos rizikos. Gydytojai paprastai siūlo atlikti AFP tyrimą, jei mano, kad yra padidėjusi rizika, kad negimusiam kūdikiui bus įgimtas sutrikimas. Nenormalus tyrimo rezultatas gali padidinti nėščių moterų nerimą. Tačiau jei gydytojai aptinka gyslainės rezginio cistą, ypač normaliai besivystančiam vaisiui, moterys neturėtų susirūpinti. Nedidelė dalis cistų gali susidaryti kūdikiams, sergantiems 18 trisomija, o tai sukelia įvairių neurologinių ir vystymosi problemų.
Hidrocefalija ir jos gydymas
Galvos smegenų vandenė, hidrocefalija - tai patologinis galvos apimties padidėjimas dėl per didelio kaukolės ertmėje susikaupusio skysčio kiekio. Įgimta hidrocefalija, pasireiškianti kūdikiams iki gimimo. Ją gali sukelti įskilas stuburas su įgimtu plyšiu (Spina bifida), mamos nėštumo metu persirgtos ligos, pavyzdžiui, kiaulytė arba raudonukė. Įgyta hidrocefalija, išsivystanti po gimimo. Ji gali pasireikšti ir vaikams, ir suaugusiesiems. Tiesa, dar yra ir trečiasis smegenų vandenės tipas - normalaus slėgio / spaudimo hidrocefalija, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama tik 60 m. ir vyresniems žmonėms. Ši būklė - labai reta, apie ją turima mažai žinių.
Hidrocefalija diagnozuojama, kai smegenų skystis kaupiasi vidinėse smegenų ertmėse - skilveliuose. Smegenų skystis apsaugo smegenis ir stuburą. Įprastai organizmas tiek pat skysčio ir pagamina, ir absorbuoja. Tačiau kai smegenų skysčio srautas arba absorbcija yra užblokuojami, skystis gali kauptis ir sukelti spaudimą smegenyse. Kūdikių, vaikų hidrocefalija dažnai yra kitos sveikatos problemos padarinys. Jeigu kūdikis gimė neišnešiotas, jam gresia smegenų kraujavimas ir vandenė. Kūdikiai, kuriems diagnozuota smegenų vandenė, dažnai turi neįprastai dideles galvas. Pediatrai kūdikių galvos apimtį matuoja neatsitiktinai: tai padeda diagnozuoti smegenų vandenę. Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu: jis gali padėti pastebėti padidėjusius vaisiaus skilvelius.
Gydymo metodai
- Medikamentinis gydymas: Kai kuriems kūdikiams skiriami vaistai - diuretikai, padedantys pašalinti iš organizmo skysčių perteklių.
- Operacinis gydymas: Taip pat daugeliui kūdikių gali prireikti operacijos. Tėvus baugina mintis, kad jų vaikui bus atlikta sudėtingai atrodanti smegenų operacija. Tačiau atminkite, kad daugelyje ligoninių vandenė jau gydoma dešimtmečius. Be to, vaikų chirurgai naudoja minimaliai invazinius metodus, minimizuojančius ir komplikacijų riziką. Viena iš alternatyvų - trečiojo galvos smegenų skilvelio endoskopinė ventrikulostomija. Šios operacijos metu naudojant endoskopą smegenų skilvelio sienoje padaroma anga smegenų skysčiui pratekėti. Dažniausiai ši operacija atliekama vaikams nuo 2 m.
- Gydymas implantuojant šuntą: Tai labiausiai paplitęs smegenų vandenės gydymo būdas. Vaikų neurochirurgas į smegenis implantuoja šuntą. Jei liga nedidelio laipsnio, gydymas padeda ją kontroliuoti, tad intelektas gali ir nenukentėti. Normaliai mokyklą lankyti ir gerai mokytis gali apie 40-60 proc. gydomų pacientų.
Arachnoidinės cistos
Arachnoidinė cista - tai įgimta, į smegenų skystį panašiu skysčiu užpildyta ertmė tarp voratinklinio dangalo lapelių, kuri nesusisiekia su povoratinkliniu tarpu. Simptominės arachnoidinės cistos gydomos chirurginiu būdu. Priklausomai nuo lokalizacijos, neurochirurgo patirties bei techninių priemonių atliekama kraniotomija, cistos aspiracija, sienelės šalinimas ir cistos ertmės sujungimas su kaukolės pamato cisternomis; endoskopinė cistocisternostomija ir cistoventrikulocisternostomija (cistos aspiracija ir sujungimas su kaukolės pamato cisternomis ar skilveliais), stereotaksinė aspiracija bei cistoperitoninis šuntavimas.
Šiame straipsnyje aprašoma endoskopinio arachnoidinių cistų gydymo metodika, pateikiami KUL Neurochirurgijos klinikoje gydytų pacientų klinikos, diagnostikos ypatumai bei artimieji endoskopinio gydymo rezultatai. 2011 m. sausio - 2013 m. sausio mėnesiais KUL dėl galvos smegenų arachnoidinių cistų endoskopiniu būdu buvo operuoti 6 pacientai. Keturiems (66,7 proc.) pacientams buvo diagnozuotos vidurinės kaukolės daubos, o 2 (33,3 proc.) - skilvelių arachnoidinės cistos. Keturiems pacientams atliktos endoskopinės cistocisternostomijos, o kitiems - cistoventrikulostomija ir cistoventrikulocisternostomija. Ankstyvuoju pooperaciniu periodu visiems pacientams stebėtas subjektyvus savijautos pagerėjimas. Vienam pacientui išsivystė pooperacinis necukrinis diabetas. Endoskopinis galvos smegenų arachnoidinių cistų gydymas - efektyvus, saugus ir minimaliai invazinis galvos smegenų arachnoidinių cistų gydymo metodas.
Vakario atvejis: iššūkiai ir viltis
Iki pusantrų metų Vakaris augo taip pat kaip ir kiti jo bendraamžiai. Berniukas bendraudavo su kitais vaikais, sėkmingai mokėsi tarti žodžius, piešdavo, jau susikalbėdavo su vyresniuoju broliuku ir abu žaisdavo futbolą. Pirmieji nelaimių pranašai buvo febriliniai traukuliai, atsiradę dėl aukštos temperatūros. Po to priepuoliai ėmė kartotis jau be temperatūros ir vaikui nustatė epilepsiją. Kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tyrimas parodė, jog galvytėje, temporalinėje smegenų srityje, yra apie 22 mm dydžio cista. Prasidėjo ilgas gydymasis - iš pradžių tris mėnesius Vaida su sūneliu praleido Vilniaus ligoninėje, po to gydymas tęsėsi Kaune ir vėl - Vilniuje. Nuolat konsultavo tiek Vilniaus, tiek Kauno neurologai ir neurochirurgai.
Vakario ligą gydytojai bandė įveikti vaistais nuo epilepsijos. Nepadėjus vieniems vaistams, bandė kitus. Deja, nė vieni vaistai negelbėjo - priepuoliai vis kartojosi po keliolika kartų per mėnesį, po to užplūdo net priepuolių serijos. Kai jų nepavykdavo sustabdyti, Vakaris su mama atsidurdavo ligoninėje.
Gydymas vaistais turėjo daug šalutinių poveikių Vakario sveikatai. Sutriko mažylio eisena - jis ėmė svirduliuoti, lyg stipriai suktųsi galva, atsitrenkdavo į daiktus. Vaikas nustojo kalbėti, dingo visos emocijos - pusę metų Vakaris nei juokėsi, nei verkė, visiškai nereaguodavo net į skausmingas procedūras, kai statydavo kateterius ar imdavo kraują. Pradėjęs vartoti tam tikrus vaistų derinius, berniukas savarankiškai nebevalgė ir nebegėrė - mama girdydavo su švirkštu vandenį ir sriubą. Laikomas ant rankų dažnai suglebdavo, nusvirdavo galvytė ir vaikas ištisai žiūrėdavo į vieną tašką. Vėliau Vakario būklė pasidarė dar sunkesnė: jis visiškai nustojo vaikščioti - tiesiog visą laiką gulėdavo ir žiūrėdavo viena kryptimi. Tai truko porą mėnesių, kol buvo laipsniškai mažinamos tuomet vartojamų vaistų dozės ir neskiriami nauji vaistai. Mat iš karto nustoti gerti vaistus nuo epilepsijos negalima - tai daroma labai pamažu, juo labiau kad kiekvienas dozės sumažinimas dažnai sukelia priepuolius. Iš pradžių gydytojai manė, kad šie sutrikimai gali būti priepuolių rūšis, bet tokiu momentu atliktas Elektroencefalografijos tyrimas (EEG) priepuolio neužfiksavo. Pamažu nutraukiant vartoti kai kuriuos ilgai geriamus vaistus, vaiko būklė po truputį gerėjo. Bet tik tiek, kad pajudėtų iš paties sunkiausio taško.
Dabar Vakaris vaikšto, bet iki šiol netaria nė vieno žodžio, nesutelkia dėmesio, todėl nesugeba užsiimti jokia veikla ar žaidimais. Eiti į darželį dėl sutrikusios raidos ir ligos vaikas negali, rasti auklę, kuri sugebėtų ir norėtų prižiūrėti sunkiai sergantį ligoniuką, tėvai nesitiki. Taigi, mamai teko palikti mėgstamą darbą. Net reabilitacijos užsiėmimuose po kelių kartų pasakė, kad nėra tikslo jų lankyti toliau, nes vaikas nesidomi jokia veikla, nereaguoja į jokius žodžius. Vakariui reikia nuolatinio artimųjų dėmesio, ypatingai saugios aplinkos, nes kiekvienas daiktas gali atsidurti jo burnoje ar tiesiog kristi ant žemės. Namai sutvarkyti taip, kad vaikas nesusižeistų, bet kitose vietose tėvai nepaleidžia jo nuo rankų. Vaiko nuotaikos dažnai stipriai keičiasi, užvaldo keistos emocijos, kurių niekas negali paaiškinti. Berniukas staiga ima stipriai trinti rankomis veiduką ir spiegti, o tai gali trukti iki kelių valandų. Išeiti už namų ribų su tokiu vaiku sudėtinga, bet tėvai randa išeitį. „Vis dėlto kiek įmanoma stengiamės neužsidaryti tarp keturių sienų: važiuojame į žaidimų kambarius (ryte, valandomis, kai nėra kitų vaikų), einame į lauką, parką, mišką. Nors Vakaris dabar nebendrauja su bendraamžiais, visada labai mielai laukiame svečių ir tikrai tikiu, kad ateis ta diena, kai Vakaris išties ranką kitam vaikui, paduos žaislą...“ - sako berniuko mama Vaida. Prie visų negalavimų prisideda dar ir nemiga. Dieną vaikas teišmiega apie pusvalandį, o vakare, paguldytas 22 val., keletą valandų negali užmigti, nors ir koks būtų pavargęs. Miega neramiai, nuolat blaškosi ir prabunda, o ryte keliasi 7-8 val. Tėvai jau išbandė visus migdymo būdus - net melatoniną (miego hormoną), kuris taip pat nepadėjo.
Trylikametis broliukas Danielius žino, ką reikia daryti, kai Vakarį ištinka priepuolis - jį išmokė tėveliai. Danielius aiškiai supranta, kad mažasis serga ir nėra toks kaip visi vaikai. „Mes nuo pat pradžių stengiamės jam paaiškinti visą situaciją ir brolio ligą. Skaudžiausia matyti, kaip jis bando prakalbinti savo mažąjį broliuką, arba klausia, kada jis žais su juo futbolą kaip anksčiau - prieš ligą. Mums tik labai gera matyti, kad ir kokia situacija bebūtų, jis didžiuojasi, jog turi broliuką bei laukia kada turės ir žaidimų draugą...“ - pasakoja tėtis Vaidas.
Gydytojų nuomonės ir vilties paieškos
Iš pradžių gydytojai net nesvarstė operacijos galimybės, nes tyrimai neparodė, kad cista susijusi su epilepsija. Rekomenduojant neurochirurgams, Kaune buvo pradėti Elektroencefalografijos tyrimai priepuolio metu. Paaiškėjo, jog priepuoliai sklinda iš tos srities, kur yra cista. Dar buvo padaryta pozitronų emisijos tomografija (PET) epilepsijos židiniams nustatyti. Tik šiais tyrimais neišsiaiškinta tiksli vieta, kurioje kyla priepuoliai. Tėvai vėl atsidūrė aklavietėje - dabar jau dėl to, kad išsiskyrė gydytojų nuomonės. Kauno neurochirurgai rekomenduoja įdėti dreną, tačiau Vilniaus neurochirurgų nuomone tai būtų netikslinga operacija ir pasiūlė šalinti cistą su smegenų dalimi (rezekciją su dalies hipokampo šalinimu). „Gavome dvi visai skirtingas rekomendacijas ir ilgai svarstėme, kurią geriau pasirinkti. Bet supratome, jog neturėdami medicininio išsilavinimo, negalime nuspręsti patys. Tai labai atsakingas sprendimas, nuo kurio priklauso mūsų sūnaus likimas. Todėl manome, kad neturime kitos išeities, kaip ieškoti dar vienos - užsienio gydymo įstaigos medikų nuomonės, taip pat gydymo ten galimybės“ - įsitikinę Vakario tėvai.
Vakario sveikata negerėja, raida sutrikusi, o operaciją reikia daryti ankstyvame vaiko amžiuje - tada didesnė tikimybė pasivyti bendraamžius. Todėl tėvai nusprendė nedelsti ir patys ieškoti gydymo užsienio šalyse: Vokietijoje, JAV, Jungtinėje Karalystėje. Užsienio klinikos atsakė, kad pirmiausia būtina konsultacija, tik po to būtų aišku, kokių papildomų tyrimų ir kokios operacijos reikia. Keleto pasiūlymų atlikti tyrimus tėvai sulaukė iš Vokietijos ligoninių. Palankiausia Vokietijos klinikos pasiūlyta pirminio tyrimo kaina apie 21 000 eurų. Žinoma, Vokietijos medikai užsimena, kad gydymas gali būti ilgalaikis ir tęstinis, o tai būtų dar didesnė finansinė našta ligoniuko šeimai. Vaidas ir Vaida Šepkai dėl sūnaus pasiruošę sunkiausiems išbandymams: „Turime vilties, didelį norą, ryžtą, kantrybę ir atsidavimą pasiekti tikslą - padėti pasveikti savo sūnui. Trokštame, kad mūsų vaikas neprarastų galimybės džiaugtis vaikyste ir gyvenimu. Todėl įkūrėme „Vakario Sepkaus labdaros ir paramos fondą“ (kodas: 304228869), atidarėme fondo sąskaitą LT14 7044 0600 0809 0519, į kurią galima pervesti 2 proc. nuo pajamų mokesčio ir kitą paramą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
