Šlapimo tyrimas nėštumo metu: nuo senovinių metodų iki šiuolaikinės diagnostikos
Šlapimas nėštumo metu yra vienas svarbiausių „informacijos šaltinių“, leidžiančių įvertinti moters sveikatą ir vaisiaus vystymąsi. Nors šiandien pasikliaujame tiksliais laboratoriniais tyrimais, istorija mena daugybę keistų ir kartais neįtikėtinų būdų, kuriais protėviai bandydavo nustatyti nėštumą.
Ar jums kilo kada nors klausimas, kaip apie nėštumą spėdavo prieš 300 ar 1000 metų? Juk nei ultragarso, nei nėštumo testų tada nebuvo. Įvairiuose šaltiniuose yra užfiksuota ne vienas senovinis nėštumo „testas“, kurį atlikdavo pasitelkdami į pagalbą medų, svogūnus, alų ar net triušius.
Senoviniai metodai: miežiai, svogūnai ir triušiai
Vienas ankstyviausių nėštumo testo įrašų rastas ant papiruso 1350 m. prieš Kristų. Senovės Egipte moterims rekomenduojama kelias dienas šlapintis ant kviečių ir miežių sėklų. Jei miežiai sudygsta, vadinasi, gims berniukas, jei kviečiai - mergaitė, jei niekas nesudygsta, vadinasi, moteris ne nėščia. Tyrėjai sako, kad padidėjęs estrogeno kiekis nėščios moters šlapime iš tiesų skatina augimą.
Kiti metodai buvo mažiau „biologiniai“: pavyzdžiui, Hipokratas siūlė į makštį įsidėti svogūną ir palikti nakčiai - jei ryte iš burnos smirdėjo svogūnu, buvo manoma, kad moteris ne nėščia, nes gimda „neužsivėrė“. Vėlesniais laikais buvo naudojami net gyvūnai: trečiajame dešimtmetyje moters šlapimo suleisdavo triušio patelei - jei kiaušidės patindavo, būdavo patvirtinamas nėštumas.
GCSE biologijos egzaminas – kaip veikia nėštumo testai?
Šiuolaikinė diagnostika: ką iš tikrųjų pasako šlapimas
Šiandien visų laboratorinių tyrimų pagrindas - bendras kraujo ir šlapimo tyrimas. Visų pirma šlapimo tyrimas padeda įvertinti, kaip funkcionuoja inkstai, šlapimo takai, šlaplė, lytiniai ir kitos sistemos. Nėštumo metu inkstai dirba intensyviau, nes per juos filtruojama daugiau kraujo - tiek mamos, tiek augančio kūdikio medžiagų apykaitos produktai.
Pagrindiniai šlapimo rodikliai:
- SG (specifinis tankis) - rodo inkstų gebėjimą palaikyti vandens pusiausvyrą.
- pH - rūgščių ir šarmų santykis, kurio norma yra 5-7.
- BALTYMAI (PRO) - rodiklis, kurio padidėjimas gali signalizuoti apie preeklampsiją.
- LEU (leukocitai) ir ERY (eritrocitai) - jų padidėjimas rodo galimą infekciją.
| Tyrimo tipas | Norma nėščiosioms | Ką reiškia viršijimas |
|---|---|---|
| Bendras šlapimo tyrimas (baltymas) | Iki 0,3 g/l | Didesni kiekiai rodo inkstų apkrovą |
| Baltymo-kreatinino santykis | Iki 30 mg/mmol | Galimas inkstų pažeidimas |
Kada būtina sunerimti?
Nėštumo metu šlapime esantis nedidelis cukraus (gliukozės) kiekis - visiškai normalu. Tačiau jei kelis kartus iš eilės fiksuojamas padidėjęs cukraus lygis, tai gali reikšti gestacinį diabetą. Dar didesnį dėmesį reikia skirti baltymui.
Kai nėštumo metu atliekamas įprastas šlapimo tyrimas ir rezultatuose parašyta „baltymas teigiamas“, daugelis būsimų mamyčių išsigąsta. Vis dėlto nedidelis baltymo kiekis šlapime ne visada rodo ligą - tai gali būti laikina reakcija į fizinį krūvį ar net klaidingą mėginio surinkimą. Tačiau, jei baltymo kiekis didėja ar išlieka pakartotinai, kartu pakyla kraujospūdis ar atsiranda tinimų, tai gali būti preeklampsijos pradžia.
Šlapimo tyrimas taip pat padeda diagnozuoti besimptomę bakteriuriją - būklę, kai šlapime aptinkama bakterijų (dažniausiai E. coli), tačiau nėščioji jaučiasi gerai. Jeigu bakteriurija laiku nenustatoma arba negydoma, ji gali sukelti infekcinį inkstų uždegimą.
Kaip teisingai surinkti mėginį?
Siekiant tikslių rezultatų, svarbu laikytis higienos taisyklių:
- Prieš pasišlapinant reikėtų kruopščiai apiplauti lytinius organus po tekančio vandens srove.
- Tyrimui tinka tik vidurinis šlapimas.
- Į laboratoriją šlapimo mėginį reikėtų pristatyti per 1 valandą.
Atminkite: reguliarūs tyrimai ir gydytojo priežiūra yra geriausias būdas užtikrinti sklandų nėštumą. Jei pastebėjote, kad šlapimas pradėjo putoti, tapo tamsus arba jaučiate kitų nerimą keliančių simptomų, nedelsdami kreipkitės į specialistus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
