Vaikų gerovė ir teisinė apsauga skyrybų atveju: Darželio ir institucijų vaidmuo

Skyrybos - tai sudėtingas ir emociškai išsekiančios procesas ne tik sutuoktiniams, bet ypač jautrus ir skausmingas etapas nepilnamečiams vaikams. Lietuvoje kasmet santuoką nutraukia apie 8 tūkst. porų, o oficialias tėvų skyrybas išgyvena daugiau kaip 6 tūkst. vaikų. Toks didelis skyrybų skaičius, be abejo, lydi įvairius buvusių sutuoktinių nesutarimus, kuriuos vaiko teisių gynėjams tenka padėti spręsti ir nuo jų apsaugoti vaikus.

Artimiausių žmonių atsiskyrimas sukrečia vaiko pasaulį, pažeidžia jo saugumo jausmą, tad padarykime viską, kad apsaugotume vaiką nuo papildomų išgyvenimų. Pirmiausia tėvų skyrybos sujaukia vaiko mintis, sukelia liūdesį, skausmą, jis mano, kad neteks vieno iš tėvų emocinės paramos, jaučiasi nesaugus.

Kaip kalbėti su vaikais apie skyrybas?

„Su vaikais, be jokios abejonės, reikėtų kalbėti. Būtina paaiškinti jiems, kas vyksta, kad kuo mažiau būtų nežinomybės. Nes dėl jos jie labiausiai išgyvena.“ Šiek tiek vyresni vaikai yra egocentriški, jie įsitikinę, kad viskas gyvenime vyksta dėl jų - tiek geri dalykai, tiek blogi. Ypač šioje fazėje reikia kalbėti ir pabrėžti, kad ne dėl jų tėvai skiriasi ir ne dėl jų pykstasi.

Psichologė akcentuoja, kad yra itin svarbu papasakoti vaikams kuo daugiau apie ateitį - kaip dabar bus švenčiamos šventės, kaip bus gyvenama, kaip bus bendraujama šeimoje ir t. t. Vaikas turi tiksliai žinoti, kas dabar jo laukia. „Pažadas, kad „viskas bus gerai“ nėra tinkamas šiuo atveju. Nes vaikams „gerai“ dažniausiai reiškia taip, kaip buvo iki tol. O juk to nė vienas iš tėvų, deja, pažadėti negali“, - pabrėžia Monika Kuzminskaitė.

Svarbiausiais klausimais su vaiku geriausia kalbėti abiem tėvams kartu, prieš tai pasitarus tarp savęs. O naujienas sūnui ar dukrai praneškite pirmiausiai patys jau tvirtai apsisprendę dėl jų. Dažnai primename, kad skiriasi pora, bet ne tėvai. Tad vaikui gyvybiškai reikalinga iš abiejų tėvų išgirsti, kad jie ir toliau lygiai taip pat myli vaiką, o pokyčiai įvyko tik suaugusiųjų santykiuose - tai niekaip nekeičia tėčio ir mamos santykio su juo.

„Perdėm civilizuotos“ skyrybos ir susijungimo viltis

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos“ skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra, teigia Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė. Žmonės tuokiasi tikėdami, kad gyvens kartu ir drauge įveiks gyvenimo sunkumus. Kai nepavyksta, kyla daug gilių jausmų - nesaugumo, nuoskaudų, pykčio, liūdesio. Jeigu gedėjimo procesas pristabdomas, tiems jausmams neleidžiama pasireikšti. Žmogus pasirenka neišgedėti, bet pernelyg staigiai eiti prie pozityvaus buvimo kartu.

Pokyčiams ir sunkumams įveikti reikia skirti laiko ir dėmesio. Jei to nėra, išsiskyrusieji atima iš savęs galimybę susidurti su savo jausmais ir juos įveikti. Suaugusiems žmonėms tai gali būti problema, jų vaikams - juolab. Jei gedėjimo procesą prašoka tėvai, įsivaizduoju, jie ir iš vaiko to tikisi: „Juk viskas gerai, kas tau yra? Pažiūrėk, kaip gražiai mes bendraujame, kaip gražiai viskas vyksta”, - pateikė pavyzdį psichologė.

Matydami, kaip tėvai vengia išgyventi skyrybų skausmą, vaikai gali susipainioti: „Kodėl mes gyvename atskirai, jei tėvai taip gražiai sutaria? Tai būkime visi kartu!“ Perdėm civilizuotos skyrybos vaikams kursto nebepagrįstą susijungimo viltį. Jie gali pradėti galvoti: „Tikriausiai turėčiau šiek tiek pasistengti ir tėvai vėl bus kartu - štai kaip gražiai sutaria”.

Svarbu suvokti, kad tėvų skyrybos yra baigtinės. Kad tiesiog reikės padėti tašką. Jeigu tėvai labai neigia ir slepia savo jausmus ir priėmę sprendimą išsiskirti stengiasi greitai pereiti į labai pozityvų, išoriškai gražų bendravimą, vaikui gali susidaryti įspūdis, kad taškas nepadėtas, yra vilties ir vaikas taip pat savo energiją nukreipia ne krizei įveikti, o iliuzijai palaikyti. Tai slopina vaiko galimybę susitaikyti su pakitusia realybe ir kreipti žvilgsnį į kitus reikšmingus raidos tikslus - mokymąsi, draugystę.

Vaiko teisės ir gyvenamosios vietos nustatymas po skyrybų

Tėvams išsiskyrus, esminės vaiko teisės išlieka tos pačios: vaikas turi augti saugus ir mylimas, juo tinkamai rūpinamasi ir užtikrinta vaiko prigimtinė teisė bendrauti su abiem tėvais. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas vaikui ir toliau palaikyti įprastą ryšį su seneliais, tetomis, dėdėmis, kitais artimais giminaičiais. Jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių šeimoje vaikas liks gyventi tuose pačiuose namuose, lankys tą pačią mokyklą ir būrelius, išsaugos ryšį su draugais - irgi labai gerai. Kuo mažiau pokyčių vaiko gyvenime įvyks, tuo saugesnis jis jausis.

Apie visas būtinas permainas raskite laiko su vaiku ramiai pasikalbėti, paaiškinkite, kas pasikeis ir kaip, išgirskite vaiko nuomonę. Abu tėvai savo pareigas vaikui vykdo tiek gyvendami drauge, tiek skyriumi. Visi sprendimai dėl vaiko sveikatos, gydymo, kokią mokyklą ir būrelius vaikas lankys bei kiti svarbūs klausimai yra priimami abiejų tėvų, nesvarbu su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tai suprantame kaip tėvų brandaus ryšio palaikymą visais su vaiku susijusiais klausimais, nuolatinį tarimąsi, apsikeitimą informacija.

Jeigu kaip nors ribojamas vieno iš tėvų bendravimas su vaiku, nuslepiama svarbi informacija ar vaikas negrąžinamas po susitikimo tam tėvui, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta, tai laikoma vaiko teisių pažeidimu. Tokiais atvejais įsitraukia vaiko teisių gynėjai ir pasikalbėję su tėvais, išklausę vaiko nuomonę, ieško vaikui geriausio spendimo, inicijuoja pagalbą šeimai, kuri padės įveikti sunkumus. Patariame prioritetą visada teikti ne asmeniniams tikslams pasiekti, o vaiko geriausiems interesams užtikrinti.

Jei tarp tėvų yra ginčas dėl to, su kuriuo iš tėvų turi gyventi nepilnametis, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas yra sprendžiamas teisme. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma vadovaujasi vaiko geriausiais interesais. Nors anksčiau vyravo nuomonė, kad vaikai skyrybų atveju dažniausiai lieka su mama, šiuolaikinėje teismų praktikoje situacija keičiasi. Tėvų teisės ir pareigos yra lygios, todėl tiek tėvas, tiek motina gali prašyti nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo.

Faktoriai, į kuriuos atsižvelgia teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą:

• Vaiko poreikiai: kokie yra vaiko amžius, sveikatos būklė, ugdymo poreikiai ir kiti specifiniai poreikiai.
• Tėvų gebėjimą patenkinti vaiko poreikius: tai apima ne tik finansines galimybes, bet ir tėvų emocinį stabilumą, auklėjimo įgūdžius, galimybes skirti vaikui pakankamai dėmesio ir laiko.
• Gyvenimo sąlygas: teismas vertina kiekvieno iš tėvų gyvenamąją aplinką, jos saugumą ir tinkamumą vaikui augti.
• Vaiko nuomonę: sulaukęs 10 metų, vaikas gali būti apklausiamas ir jo nuomonė, gebėjimas išreikšti savo pažiūras, yra svarbus, nors ir ne visada lemiamas veiksnys.

Pagal teismų praktiką, maži vaikai, ypač kūdikiai, dažniausiai lieka gyventi su mama, nes manoma, kad motina gali užtikrinti artimesnį ryšį ir nuolatinę priežiūrą. Tačiau tai nėra absoliuti taisyklė, ir tėvo galimybės auginti vaiką yra vertinamos lygiai taip pat atsakingai.

Tėvai vis daugiau domisi vaiko raidos, auklėjimo klausimais, yra linkę ieškoti pozityvių sprendimų, nes supranta, kad jų tarpusavio santykiai tiesiogiai veikia vaiką. Vaikas myli abu savo tėvus ir dažniausiai nori bendrauti su jais abiem. Jam ypač skaudu, net jeigu to neparodo, kai vienas iš tėvų apie kitą kalba nepagarbiai, jį menkina. Taip kompensuodami savo nuoskaudas, ambicijas tėvai žaloja vaiką emociškai - vaikas tapatinasi su abiem tėvais, tad kritika vieno iš jų adresu, tarsi sumenkina dalį vaiko asmenybės.

Gali būti, kad nedarniuose santykiuose augantis vaikas dėl bejėgiškumo, patiriamos neteisybės, užslopintų jausmų pats jaus pyktį, o jį išreikš destruktyviu elgesiu kitoje aplinkoje - darželyje, mokykloje. Toks elgesys byloja apie vaiko jaučiamą nesaugumą. Pirmojo prieraišumo patyrimas vaikystėje nulemia, kaip vėlesniuose gyvenimo etapuose sugebėsime priimti sutiktus žmones, pasitikėti jais. Tad sklandus ryšys su abiem tėvais vaikui labai reikšmingas.

Bendravimo su vaiku tvarka ir 50/50 modelis

Išsiskyrimas, net jei pora nebuvo oficialiai susituokusi, yra emociškai ir teisiškai sudėtingas etapas, ypač kai šeimoje auga nepilnamečiai vaikai. Skyrium gyvenantis tėvas (ar motina) turi ne tik pareigą, bet ir teisę bendrauti su savo vaiku, o vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais. Net jei nebuvote sudarę santuokos - santykių nutraukimas, ypač turint vaikų, reikalauja daug teisinių žinių. Siekiant išvengti tokių situacijų, būtina tiksliai apibrėžti bendravimo tvarką - numatyti, kokias šventines dienas, atostogas ar savaitės dienas vaikas praleidžia su kartu negyvenančiu tėvu ar motina, tiksliai nustatyti vaiko pasiėmimo ir grąžinimo vietą, laiką.

Pastaruoju metu išsiskyrusios poros vis dažniau renkasi lygiavertę tėvystę, kai vaikas vienodą laiką gyvena pas abu tėvus. Dažnu atveju tai labai geras pasirinkimas, nes vaikas išsaugo vienodą ryšį su tėčiu ir mama. Lietuvoje daugėja bylų, kuriose sprendžiamas klausimas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelio, pagal kurį vaikas su abiem tėvais praleidžia vienodai laiko, kitaip dar vadinamo „50:50 procentų laiko“ modeliu.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma ne su abiem tėvais, bet su vienu iš tėvų, o sprendžiant ginčą dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą. Tačiau minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Išlaikymas (alimentai) vaikui

Skyrybų atveju vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena nuolat, privalo mokėti alimentus vaiko išlaikymui. Abu tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo susituokę, ar ne, ir ar gyvena kartu. Pareiga mokėti alimentus atsiranda nuo vaiko gimimo ir tęsiasi iki jo pilnametystės (18 metų) arba ilgiau, jei vaikas mokosi pagal dieninės studijų programą (iki 24 metų) ir jam reikalinga parama.

Alimentų dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų finansinės padėties. Paprastai atsižvelgiama į tai, kad sumos pakaktų maistui, drabužiams, laisvalaikiui, būreliams ir mokslams. Teismų praktikoje dažnai orientuojamasi, kad minimalus išlaikymas vienam vaikui turėtų būti ne mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos (MMA), tačiau kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Alimentai gali būti mokami periodinėmis išmokomis (dažniausiai kas mėnesį) arba vienkartine suma, taip pat turtu (jei tai nepažeidžia vaiko interesų).

Dažniausiai daromos klaidos sprendžiant vaiko išlaikymo klausimus:

1. Nepakankamas dėmesys sutarties sąlygoms: Skiriant nepakankamai dėmesio šių klausimų aptarimui sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (kai skiriamasi bendru sutarimu), taikos sutartyje ar teismo proceso metu, gali atsirasti ateityje nepatogumų keliančių pasekmių.
2. Per mažas išlaikymo dydis: Kartais nutraukdami santuoką tėvai nenumato išlaikymo vaikui, ar numato labai mažą sumą. Teismai vis rečiau tvirtina tokius susitarimus, tačiau pasitaiko atvejų, kai esant geriems tėvų santykiams išlaikymo suma nenustatoma arba nustatoma labai maža. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ilgą laiką formuojama praktika, abiejų tėvų teikiamo vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Taigi, vienas iš tėvų turėtų teikti maždaug 317 eurų dydžio išlaikymą.
3. Išlaikymo mokėjimas tik iki pilnametystės: Tėvai, spręsdami dėl vaiko išlaikymo, gali neapgalvoti, jog vaikui 18 metų sukanka dar būnant 11-12 klasėje, o vaiko poreikiai išlieka nekintantys iki pat vidurinės mokyklos baigimo ar net ilgiau. Remiantis aktualia teismų praktika, tėvai gali numatyti vaiko išlaikymą ne tik iki pilnametystės, bet ir iki vidurinės mokyklos baigimo ar net kol vaikui sukaks 24 metai, jei vaikas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje.
4. Mokėjimas grynaisiais pinigais: Kartais tarp vaiko tėvų susiklosto tokia praktika, jog išlaikymo suma yra ne pervedama, o mokama grynaisiais pinigais. Tokioje situacijoje savo teisėmis piktnaudžiaujanti pusė gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o iškart po to - į antstolį dėl neišmokėto išlaikymo išieškojimo.
5. Išlaikymas turtu: Išlaikymą turintis teikti vienas iš tėvų nusprendžia vaiko nuosavybėn perduoti butą, namą ar kitą turtą. Pirma, vaikas turtu galės savarankiškai naudotis tik sulaukęs pilnametystės, taigi iki 18 metų turtu rūpinsis tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Be to, teismas vertina, ar toks būdas iš tiesų užtikrina vaiko geriausius interesus.

Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kalbant apie bylų dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjimo ypatumus, reikia pažymėti, kad teisminiai procesai, ypač jeigu naudojamasi teise apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka, jeigu yra daug įrodymų, liudytojų, atsakovas slapstosi, vengia atvykti į teismo posėdį, gali užtrukti nemažai laiko. Siekiant išvengti situacijų, kai dėl per ilgo teisminio proceso vaiko interesai gauti išlaikymą yra pažeidžiami, Civiliniame kodekse buvo numatyta galimybė įpareigoti atsakovą mokėti vaikui laikiną išlaikymą.

Darželio vaidmuo vaiko gyvenime po tėvų skyrybų

Paprastai vaikų elgesio pasikeitimai darželyje gana aiškiai indikuoja apie tai, kad šeimoje vyrauja įtampa. Žinoma, kiekvienas vaikas skyrybas išgyvena skirtingai, tačiau tam tikras elgesio pokyčių tendencijas galima išskirti. Ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai rodo daugiau emocijų, pykčio, būna jautresni, atsiranda dar didesnis dėmesio poreikis iš suaugusiųjų, neretai pasireiškia regresas į ankstesnius raidos etapus. 3-5 metų vaikui gali atrodyti, kad yra nemylimas ar kad skyrybos yra jo kaltė, nes šis blogai elgėsi ir pan. Tokia savigrauža gali būti labai kenksminga tolimesniam vaiko vystymuisi, tad svarbu apie pokyčius šeimoje tiek su vaiku, tiek su jį supančioje aplinkoje esančiais žmonėmis pradėti kalbėti kuo anksčiau.

Kodėl apie pokyčius šeimoje reikėtų informuoti ir vaiko ugdymo įstaigą?

Darželis - viena pirmųjų bendruomenių vaiko gyvenime. Čia jis mezga ryšį su bendraamžiais, bendrauja, žaidžia, mokosi, todėl labai svarbu, kad šioje erdvėje jis jaustųsi gerai. Dėl šios priežasties visuomet patariu apie šeimoje vykstančius pokyčius informuoti ir darželio bendruomenę. Žinodamas, kokią situaciją vaikas išgyvena šeimoje, darželio personalas gali susieti pakitusį vaiko elgesį su pokyčiais namuose, reikalui esant skirti jam daugiau individualaus dėmesio. Siekiant išvengti traumos, tokioje situacijoje svarbu veikti prevenciškai, o suprasdama, kas vyksta šeimoje, darželio bendruomenė gali padėti vaikui. Visuomet raginu tėvus bendradarbiauti, pasikalbėti - tai gali būti naudinga visiems.

Mitas, kad darželis yra išskirtinai mamų pasaulio dalis, šiandien jau neturėtų būti aktualus. Visuomet akcentuoju, kad darželyje paramą turi gauti visa šeima. Tai erdvė, kurioje galima pasikalbėti, padiskutuoti rūpimais klausimais, tad tiek vaiko mama, tiek tėtis, turi galimybę ateiti pasišnekėti atskirai. Tiek mama, tiek tėtis turi teisę žinoti, kaip jo vaikui sekasi darželyje, lygiavertiškai bendrauti su darželio bendruomene.

Kokios pagalbos galima tikėtis iš darželio?

Auginantys mažus vaikus puikiai žino, kokia svarbi mažamečiams yra kasdieninė rutina, pasikartojantys įvykiai, užtikrinantys stabilumą. Šeimai išgyvenant skyrybas, įprastą gyvenimo ritmą ir stabilumą išlaikyti sunku, todėl darželis vaikui turi būti tarsi saugumo ir ramybės uostas. Net jei vaiko aplinkoje daug kas keičiasi, darželio bendruomenė išlieka pastovia vaiko gyvenimo dalimi, kur jis yra suprantamas ir palaikomas.

Pavyzdžiui, jei vaikas verkia, atsisako bet kokios veiklos ir pan., darželio personalas jį kalbina vienaip, o žinodami, kad šeimoje vyrauja įtampa ir išgyvenami pokyčiai, lengviau suprasti tokio elgesio priežastis ir atitinkamai į jį reaguoti, skirti papildomo dėmesio - pasikalbėti, pabandyti drauge atrasti vaikui priimtiną užsiėmimą. Pokyčių metu vaikams asmeninio dėmesio iš suaugusiųjų reikia dar daugiau nei įprastai. Be to, ikimokyklinukams labai svarbu, kad jų jausmai ir išgyvenimai būtų atliepti, o darželio auklėtojos - tai žmonės, kurie priima vaiko jausmus, emocijas ir padeda išlaikyti saugumo bei stabilumo jausmą darželio aplinkoje.

Taisyklės, rutinų ir naratyviniai žaidimai

Kad vaiko pasaulis nesugriautų, svarbios ir tam tikros taisyklės. Išlaikyti stabilumą vaiko gyvenime padeda ir nusistovėjusios rutinos bei ribos. Vienas didžiausių pokyčių tėvams išsiskyrus yra tai, jog prie įprastų vienų namų vaiko pasaulyje atsiranda ir antri, tad kai kurios anksčiau susiformavusios taisyklės pasikeičia savaime. Tuo tarpu darželyje jos nekinta, tad net jei vaikas piktas ar įskaudintas, negalime darželyje leisti muštis, stumdytis ar kitaip nederamai elgtis.

Tačiau vaikams svarbu parodyti, kaip jie susiduria su sunkiomis emocijomis ir kaip su jomis reikėtų tvarkytis. Tam puikiai tinka „Kimochis“ programa, kurios metu vaikai mokomi aiškių bei gerai įsimenamų frazių, padedančių suprasti savo jausmus. Pavyzdžiui, liūdesys ateina, bet ir praeina. Smagu žaisti tol, kol smagu visiems. Viena iš „Kimochis“ patarlių sako, jog normalu pykti, bet nedera elgtis nemaloniai, tad pakalbame apie tai, kaip galima išreikšti pyktį - trepsėti, giliai kvėpuoti ir pan.

Naratyviniai žaidimai - pagalba aiškinant apie vykstančius pokyčius. Dažnai patiems tėvams sunku kalbėti apie skyrybų procesą ir išgyvenamus jausmus, o dar sunkiau apie vykstančius pokyčius paaiškinti mažiems vaikams. Tam į pagalbą patariu pasitelkti vaikiškas knygeles, pasakojimus, kuriuose vaikas atpažintų savo išgyvenamą situaciją. Pavyzdžiui, Sakmėje apie Saulę ir Mėnulį, turėjusius dukrą Žemę, Saulė ir Mėnulis susipyksta, tuomet atsiranda Perkūnas, kuris ir nutaria, kad dieną Žemę prižiūrės Saulė, o naktį - Mėnulis. Tokia su gamta susieta istorija gali padėti vaikui aiškiau suprasti tam tikrus dalykus. Žaisdami vaikai išlieja savo emocijas, susikaupusią energiją tiesiog „išžaidžia“.

Kaip pavyzdys galėtų būti istorija apie peliuką Džiugą, kurio tėvai turėjo du namus, nes vienas norėjo vienokios spalvos namo, o kitas - kitokios. Nors iš pradžių peliukui buvo baisu, galiausiai tai netgi tapo savotišku privalumu - juk visi turi vienus namus, o jis - dvejus. Toks pasakojimas puikiai iliustruoja skyrybų procesą vaikui suprantama kalba, o tuo pačiu siunčiama žinia, kad viskas bus gerai.

Darželiai namuose - ne problemos sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (VTAKI) vadovė Edita Žiobienė atkreipė dėmesį, kad Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pateiktos pataisos, siūlančios įteisinti „šeimos darželius“, labiau susijusios ne su vaikų ugdymu, o su vaikų priežiūra. „Priežiūros paslaugos irgi labai reikia. Bet šiandien, kai kalbame ir su Europos institucijomis, ir su įvairiais mokslininkais, matome, kad kuo ankstesniame amžiuje investuosime į vaiką ir kuo daugiau investuosime, <...> tai tik priežiūros vaikams neužtenka. Mes kuo toliau, tuo labiau Europoje kalbame apie ankstyvąjį ugdymą ir turime omenyje švietimo turinį. Ne raides, bet šiaip ugdymą, žmogaus rengimą gyvenimui. Šiuo atveju, kalbame apie labai mažą amžių - apie 2 metų amžiaus vaikus. Kada pereiname į alternatyvias paslaugas - priežiūros - ten švietimo specialistų nėra“, - dėstė E. Žiobienė.

„Darželis nėra privalomas, ikimokyklinio ugdymo užtikrinimas, šeima renkasi, bet jei mes nekuriame darželių tinklo, neplečiame jo, tai mes stumiame šeimas tik į alternatyvias priežiūros paslaugas. <...> Ugdymas labai svarbus, tad norėtųsi, kad šioje vietoje mes nežengtume žingsnių atgal“, - pridūrė ji.

Vaiko teisė į būstą ir uzufruktas

Skyrybos - sudėtingas procesas visai šeimai, o ypač nepilnamečiams vaikams. Lietuvoje, kur skyrybų skaičius nuolat auga, užtikrinti vaiko teisę į būstą po tėvų skyrybų tampa itin aktualu. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnį, visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tai reiškia, kad kilus ginčui dėl vaiko teisių, prioritetas teikiamas vaiko teisėms, o nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto.

Siekiant užtikrinti vaiko teisę į būstą, Civiliniame kodekse nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas. Kai po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, kuris neturi jam nuosavybės teise priklausančio būsto, įstatymai užtikrina nepilnamečio vaiko teisę naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa - šeimos turtu, o kartu ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai.

Uzufruktas kaip priemonė užtikrinti vaiko teisę į būstą

Tokią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK) įtvirtintas uzufrukto institutas. CK 4.141 str. 1 d. nurodyta, kad uzufruktas - asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas.

Nagrinėjamu atveju įstatymas numato galimybę santuokos nutraukimo atveju teismo sprendimu nustatyti uzufruktą į svetimą daiktą, t. y. jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Siekiant, kad šeimos iširimo atveju nenukentėtų nepilnamečio vaiko interesai, patartina teisminiu keliu nusistatyti uzufruktą į bankui hipoteka įkeistą turtą.

CK 3.71 straipsnis suteikia teisę teismui savo sprendimu nustatyti uzufruktą ir palikti kitam sutuoktiniui gyventi, jei su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai ir gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas sulaukia pilnametystės (CK 3.71 straipsnis 1 d.). Asmenims, neįregistravusiems santuokos, uzufrukto teisė į gyvenamąją patalpą gali būti nustatoma remiantis CK 3.234 str. Nors šeimos turto teisinis rėžimas pasibaigia sutuoktiniams nutraukus santuoką, tačiau jis nenutrūksta nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Uzufrukto nustatymo sąlygos ir teismų praktika

Sprendimą dėl uzufrukto teisės nustatymo teismas gali priimti tik tuomet, kai kyla grėsmė, kad vaiko tėvas, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, ir vaikas gali atsidurti gatvėje. Spręsdamas uzufrukto taikymo klausimą, teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t. y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamųjų būstų, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste, taip pat teismas vertina tėvų elgesį.

Teismo sprendimu galima nustatyti uzufrukto teisę į visą būstą, įpareigojant kitą sutuoktinį išsikelti iš jo, arba į dalį būsto - tokiu atveju gyvenamojoje patalpoje liktų abu buvę sutuoktiniai kartu su nepilnamečiu vaiku. Sprendžiant uzufrukto teisės apimties klausimą, teismai vertina tai, ar asmuo, kuriam priklauso būstas, tinkamai elgiasi su šeimos nariais, ar tarp jų nekyla buitinių konfliktų, ar yra visos būtinos vaiko augimui sąlygos ir nėra kitų aplinkybių, kurios gali pakenkti vaiko psichologinei raidai. Teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, netenkina prašymo dėl uzufrukto nustatymo į dalį būsto.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant uzufruktą yra ribojama savininko nuosavybės teisė. Todėl teismai, sprendžiant klausimą dėl uzufrukto nustatymo, turi įvertinti, ar tai yra objektyvi būtinybė ir ar nebus pažeistas proporcingumo principas, t. y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei suvaržant daiktinę teisę (pvz., priteisiant išlaikymą). Kiekviena situacija yra unikali, todėl teismas vertina, ar uzufrukto nustatymas yra geriausias būdas apsaugoti vaiko teises ir interesus, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir sutuoktinio, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, materialines galimybes užtikrinti vaiko teisę į būstą kitais būdais, nei nustatant uzufruktą.

Hipotekos kreditorius (bankas) neretai prieštarauja uzufrukto nustatymui, mat uzufrukto nustatymas pažeidžia banko, kaip kreditoriaus ir hipotekos turėtojo teises, nes apsunkinus daiktą uzufrukto nustatymu, panaikinama bankui galimybė ateityje pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo, teise, kadangi priverstinio skolos išieškojimo atveju uzufruktu apsunkintas turtas neabejotinai bus parduotas už mažesnę sumą. Be to, esant uzufruktui, nustatytam iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, asmenų, siekiančių įsigyti šį butą varžytinėse, kiekis sumažėtų iki minimumo, ar jų visai neatsirastų.

Valstybės institucijų pagalba ir iššūkiai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai atlieka svarbų vaidmenį nustatant vaiko gyvenamąją vietą. Jie gali atvykti į namus, įvertinti gyvenimo sąlygas, apklausti vaiką ir pateikti išvadą teismui. Ši išvada yra vienas iš svarbių dokumentų, į kuriuos teismas atsižvelgia priimdamas sprendimą. Dažniausiai besiskiriančios poros nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos, vaiko išlaikymo dydžio klausimų.

Padedant vaiko teisų gynėjams arba nukreipiant pagalbos tėvus į mediatorių, psichologą ir pan., didžiąją dalį tokių nesutarimų pavyksta išspręsti taikiai. Sudėtingiausi atvejai, kai besiskirianti pora vienas kitą kaltina netinkamu elgesiu su vaiku arba kai vaiku manipuliuojama, vaikas pasitelkiamas skaudinti vienam kitą - prasideda teisminiai ginčai, tada įveikti sunkumus prireikia daugiau laiko.

Iššūkiai ir sprendimų paieška

Valstybės vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vadovė Edita Žiobienė pripažino, kad vis dar didele problema išlieka tėvų skyrybos. Pasak jos, paslaugos yra tai, kas labiausiai trūksta, siekiant padėti tėvams. „Čia ko mums labiausiai trūksta, ne įstatymo, ne įstatyminio reguliavimo, o įgyvendinimo. Čia turiu omenyje savivaldybes ir teikiamas paslaugas. Tik paslaugomis mes galime padėti tėvams. Tai yra psichologinė pagalba įveikti jiems iškilusias problemas ir išmokyti vienas kitą gerbti po skyrybų, kas yra labai sudėtinga, išmokyti dalinti vaiku. Mes matome, kad pagarbos teismo sprendimams tikrai yra didelis trūkumas.“

Besiskirdami tėvai nagrinėja tris labai svarbius klausimus - vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, bendravimo tvarką ir išlaikymą. E. Žiobienė pastebėjo, kad jei gyvenamoji vieta yra nustatyta ir jos yra laikomasi, vaiko išlaikymas keliauja pas antstolį ir jis yra teikiamas, tai bendravimo tvarka yra ta sritis, kuri labai sunkiai įgyvendinama. „Dažniausiai tai vieno iš tėvų negeranoriškumas, ne bendravimas, nesutikimas įgyvendinti tvarkos, kuri priklauso. Čia ne kartą kreipėmės į Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą, prašydami, kad būtų sprendžiami ir tėvų atsakomybės klausimai, nes kitaip šioje situacijoje nebus. Bet aš labiausiai būčiau už paslaugų teikimą ir didesnį bendradarbiavimą. Paslaugos sėkmingos bus tik tada, kai tėvai sutiks, kad jiems reikia tų paslaugų ir sutiks bendradarbiauti. Prievarta ne kažką pakeisime“, - teigė VTAKI vadovė.

Iškilus sunkumams, būtina kreiptis pagalbos, keisti savo elgesį, padaryti viską ryšiui atkurti. Vaikui reikalingi abu tėvai ir vien dėl savo vaiko gerovės verta stengtis paminti nuoskaudas ir išlaikyti darnų tarpusavio ryšį. Juk vaiko interesai yra aukščiau visų nesutarimų. Skyrybų procesas, ypač kai sprendžiami vaikų globos klausimai, yra sudėtingas ir reikalauja profesionalios pagalbos, todėl svarbu kreiptis į teisininkus.

tags: #skyrybu #atveju #vaikas #turi #lankyti #darzeli

• Kaip formuoti dantukų priežiūros įpročius
• Čiurlionio biografija
• Norvegijos importo reikalavimai
• Bronislovo Burgio biografija
• Ką svarbu žinoti apie vaikų taksi