Vėjaraupių skiepai: Išsami informacija tėvams ir darželių lankytojams

Vėjaraupiai - tai ūminė, itin užkrečiama virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Sergant vėjaraupiais visą kūną išberia vandeningomis pūslelėmis, kurias labai niežti. Liga tęsiasi mažiausiai 10 dienų, tad maždaug apie 2 savaites sergantysis turi būti izoliuojamas, privaloma neleisti vaiko į darželį, mokyklą, nevesti į lauką. Šis virusas yra itin lakus - užsikrečia apie 90 proc. kontaktavusių asmenų.

Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai. Vaikystėje persergama lengva šios ligos forma, tačiau negalima nuvertinti vėjaraupių, nes net ir vaikams liga gali būti sunki ir sukelti komplikacijų.

Kodėl skiepytis nuo vėjaraupių yra svarbu?

Vėjaraupius sukelia Varicella-zoster virusas, priklausantis Herpesviridae šeimai. Nors vaikystėje liga dažnai praeina lengviau, suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, o komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpnėjęs. Paaugliams, suaugusiems ir žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, komplikacijų dažnis yra keliolika kartų didesnis.

Vėjaraupių komplikacijų atsiranda 1 iš 50 atvejų. Gali būti pneumonija, hepatitas, trombocitų sumažėjimas. Sunkiausios komplikacijos yra vėjaraupių encefalitas ir pneumonija.

Be to, persirgus vėjaraupiais, lieka ne tik ilgalaikis imunitetas, tačiau visam gyvenimui nugaros smegenų mazguose išlieka ir šią užkrečiamąją ligą sukeliantis virusas, galintis reaktyvuotis ir pasireikšti juostine pūsleline. Šia liga pasireiškia vienpusiu, skausmingu pūsleliniu bėrimu - dažniausiai krūtinės ar veido srityje, ir po to mėnesius ir metus gali tęstis skausmas bei įvairūs nemalonūs jutimai.

Skiepijimas - efektyviausia prevencijos priemonė

Rekomenduojama taikyti efektyviausią šios virusinės infekcijos prevenciją - skiepijimą. Skiepas nuo vėjaraupių - tai šiuolaikiška, efektyvi ir saugi prevencinė priemonė, apsauganti nuo šios itin užkrečiamos ligos ir jos galimų komplikacijų.

Nors skiepai negali 100 proc. apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos, susirgimų po pilno pasiskiepijimo pasitaiko ypač retai. Įprastai tokiais atvejais simptomai būna lengvesni, ligos eiga gali būti be niežtinčių pūslelių, o tik su raudonomis dėmelėmis, kartais be karščiavimo. Skiepijimasis vėjaraupių vakcina ne tik padeda išvengti ligos, bet ir ženkliai sumažina ligos sunkumą bei komplikacijų riziką tiems, kurie vis dėlto užsikrečia.

Kam rekomenduojama skiepytis?

• Visiems vyresniems nei 12 mėnesių vaikams ir suaugusiesiems, kurie nėra sirgę vėjaraupiais.
• Ypač patartina skiepyti visus anksčiau nesirgusius vaikus, lankančius darželius bei mokyklas, ar sergančius lėtinėmis ligomis, imunodeficitais.
• Jei moteris planuoja nėštumą ir nėra tikra, ar yra sirgusi vėjaraupiais, skiepytis reikėtų mažiausiai prieš mėnesį iki nėštumo, arba 1 mėnesį po gimdymo.

Jeigu tikrai esate persirgę vėjaraupiais, papildoma vakcinacija dažniausiai nėra būtina, nes natūraliai įgytas imunitetas paprastai išlieka visą gyvenimą. Tačiau net ir persirgus yra atvejų, kai vėjaraupiais susergama ir antrakart.

Vėjaraupių vakcina: tipas ir veiksmingumas

Vėjaraupių vakcina buvo sukurta 1970 metais ir yra gyva susilpninto viruso vakcina. Ji skatina organizmo imuninę sistemą sukurti apsaugą nuo šios ligos, tačiau nesukelia aktyvios infekcijos. Jos efektyvumas nuo vėjaraupių siekia 71-100 procentų, o nuo vidutinio sunkumo ir sunkios ligos formos apsauga yra 95-100 procentų.

„Varilrix“ 0,5 ml N1 yra viena iš pasaulyje pripažintų ir plačiai naudojamų vakcinų nuo vėjaraupių. Jos veiklioji medžiaga yra gyvas susilpnintas „Varicella Zoster Oka“ padermės virusas, išaugintas žmogaus diploidinių ląstelių MRC-5 kultūroje. Ši vakcina tinka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, kurie nėra sirgę vėjaraupiais arba nėra paskiepyti anksčiau. „Varilrix“ švirkščiama į poodį, kaskart į kitą vietą. Ši vakcina apsaugo tik nuo Varicella zooster viruso, sukeliančio vėjaraupius.

Po dviejų rekomenduojamų dozių vakcina nuo vėjaraupių paprastai užtikrina ilgalaikę, dažniausiai visą gyvenimą trunkančią apsaugą. Imunitetas susidaro po 6 savaičių ir išlieka 10 metų ar net ilgiau.

Skiepijimo schema ir dozavimas

Siekiant užtikrinti optimalią ir patikimą apsaugą nuo vėjaraupių, rekomenduojamos dvi vakcinos dozės:

• Vaikams iki 13 metų amžiaus rekomenduojamos dvi dozės mažiausiai 3 mėnesių intervalu.
• Vyresniems nei 13 metų asmenims minimalus laikotarpis tarp dviejų dozių yra 4-8 savaitės.
• Antroji dozė kūdikiams turėtų būti sušvirkščiama maždaug po 3 mėnesių.
• Visiems, anksčiau gavusiems vieną dozę, rekomenduojama įskiepyti antrąją.

Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų, parotitinės infekcijos ir raudonukės (MMR) vakcina arba atskirai.

Pasiruošimas skiepams ir kontraindikacijos

Paprastai jokio ypatingo pasiruošimo prieš vėjaraupių vakciną nereikia. Skiepijamas asmuo turi būti sveikas, t. y. neturėti ūmių infekcijų, karščiavimo ar kitų aktyvių ligos požymių. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą ir galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą.

Vakcinos naudoti negalima šiais atvejais:

• Jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų ar antibiotikui neomicinui.
• Jei šiuo metu sergate ūmia liga arba yra lėtinės ligos paūmėjimas.
• Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų, nes nėščiosios neskiepijamos gyvomis vakcinomis. Jei moteris planuoja nėštumą ir nėra tikra ar yra sirgusi vėjaraupiais, skiepytis reikėtų mažiausiai prieš mėnesį iki nėštumo, arba 1 mėn po gimdymo.
• Asmenims, sergantiems sunkiomis imuninės sistemos ligomis ar vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus.

Galimi šalutiniai reiškiniai ir priežiūra po skiepo

Po vakcinacijos dažniausiai pasitaiko lengvos nepageidaujamos reakcijos, kurios praeina be gydymo per 1-3 dienas. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo:

• Paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosruva injekcijos vietoje.
• Bėrimas.
• Karščiavimas, negalavimas, nuovargis.
• Galvos skausmas.
• Pykinimas, vėmimas.

Skausmą ir diskomfortą dūrio vietoje sumažins šaltas kompresas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., Ibuprofeno ar Paracetamolio, vaikams dozuojant pagal kūno masę, pvz., 10mg/kg Ibuprofeno ar 15mg/kg Paracetamolio).

Labai retai, maždaug po dviejų savaičių nuo vakcinos įskiepijimo gali atsirasti keletas pūslelių odoje. Užkrečiamumas tokiais atvejais yra itin retas.

Bent parą po vakcinacijos negalima:

• Vartoti alkoholio.
• Drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti).
• Aktyviai sportuoti.

Taip pat, 6 savaites po vakcinacijos negalima daryti tuberkulino mėginio, kad būtų išvengta klaidingai neigiamų tyrimo rezultatų, ir negalima vartoti salicilatų.

Vėjaraupių situacija Lietuvoje ir skiepų kaina

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) surinkta statistika rodo, jog sergamumui vėjaraupiais būdingas „bangavimas“, t. y., sergančiųjų skaičius kas 3-5 metus išauga net iki keleto kartų. Pavyzdžiui, per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota pusantro karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį (atitinkamai 11 879 ir 7 473).

NVSC duomenimis, šiemet sausio-balandžio mėn. nuo vėjaraupių, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pasiskiepijo 60 proc. daugiau suaugusiųjų (444).

Lietuvoje vėjaraupių vakcina nėra įtraukta į privalomų skiepų kalendorių, todėl skiepijamasi savo lėšomis.

tags: #skiepai #nuo #vejaraupiu #tevu #darzelis

• Sužinokite apie licencijų atšaukimą Lietuvoje
• Iššūkiai ir džiaugsmai auginant dvynukus
• ankstesnis priešmokyklinis ugdymas
• Informacija tėvams apie „Riešutėlį“
• Finansavimo naujovės Vilijampolės globos namuose