Ovuliacija - tai vienas svarbiausių moters menstruacinio ciklo etapų, kuomet subrendusi kiaušialąstė išsiskiria iš kiaušidės ir tampa pasirengusi apvaisinimui. Tai natūralus biologinis procesas, kuris vyksta maždaug ciklo viduryje ir yra esminis veiksnys moters vaisingumui. Tačiau, nors ovuliacija vyksta kiekvieną mėnesį, daugelis moterų ne visada tiksliai žino, kada ji įvyksta. Kiekviena moteris gali jausti skirtingus ovuliacijos simptomus - kai kurios pastebi aiškius kūno pokyčius, o kitos gali visai nepastebėti jokių požymių. Ovuliaciją gali signalizuoti tokie simptomai kaip pilvo skausmas, padidėjęs lytinis potraukis, krūtų jautrumas ar net emociniai svyravimai. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime dažniausius ir rečiau pasitaikančius ovuliacijos simptomus.
Ovuliacija yra sudėtingas, tačiau itin tiksliai organizme reguliuojamas procesas, kuris vyksta kiekvieną menstruacinį ciklą. Paprastai ji įvyksta maždaug 12-16 dienų nuo pirmosios mėnesinių dienos, tačiau tikslus laikas gali skirtis priklausomai nuo moters ciklo ilgio. Pagrindinį vaidmenį šiame procese atlieka hormonai - ypač liuteinizuojantis hormonas (LH) ir estrogenai. Ciklo pradžioje didėjantis estrogeno kiekis skatina kiaušialąstės brendimą, o kai šis pasiekia aukščiausią tašką, organizmas staiga išskiria didelį kiekį LH. Tai vadinama „LH šuoliu“, kuris yra pagrindinis signalas, kad per artimiausias 24 valandas įvyks ovuliacija. Kai kiaušialąstė išsilaisvina iš kiaušidės, ji patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta spermatozoido. Ši kelionė trunka apie 12-24 valandas - tai laikas, per kurį pastojimas yra labiausiai tikėtinas. Jei kiaušialąstė neapvaisinama, ji suyra ir išsiskiria per makštį menstruacijų metu. Tačiau ovuliacija nėra vien tik fizinis procesas - ją gali paveikti daugybė išorinių ir vidinių veiksnių, tokių kaip stresas, hormonų disbalansas, svorio svyravimai ar net miego trūkumas. Dėl šios priežasties vienoms moterims ovuliacija vyksta reguliariai, o kitoms gali būti nenuspėjama. Žinodamos, kaip vyksta ovuliacija, moterys gali ne tik tiksliau planuoti nėštumą, bet ir geriau suprasti savo sveikatą bei galimus hormonų svyravimus. Kitas žingsnis - išmokti atpažinti signalus, kuriuos organizmas siunčia ovuliacijos metu. Aptarkime, kokie simptomai gali rodyti, kad kiaušialąstė jau pasiruošusi apvaisinimui.
Kai kurios moterys gali iškart atpažinti artėjančios ovuliacijos požymius, o kitos - nepastebėti jokių akivaizdžių pokyčių. Tačiau yra keletas pagrindinių simptomų, kurie signalizuoja, kad organizmas ruošiasi išleisti kiaušialąstę.
Vienas iš pirmųjų ovuliacijos požymių - pasikeitusi gimdos kaklelio gleivių konsistencija. Artėjant ovuliacijai, estrogeno lygis organizme kyla, o tai skatina gleivių gamybą. Jos tampa skaidrios, tamprios ir slidžios - primena žalią kiaušinio baltymą. Tokios gleivės palengvina spermatozoidų judėjimą gimdos link.
Kai kurios moterys ovuliacijos metu jaučia lengvą skausmą pilvo apačioje ar spazmus, dažniausiai vienoje pusėje. Jis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Šis skausmas žinomas kaip Mittelschmerz (vok. kalba - "vidurio skausmas") ir atsiranda, kai kiaušidės paleidžia kiaušinėlį. Skausmas gali plisti į nugarą, kojas, dubens dugno sritį. Jis gali būti spaudžiantis, maudžiantis arba aštriai duriantis, gali atsirasti ar suintensyvėti lytinių santykių metu. Kartais ciklo vidurio skausmą lydi virškinimo sutrikimai ar padažnėjęs šlapinimasis. Ciklo vidurio skausmas būdingas 30-40 proc. moterų, tačiau tik apie 17 proc. moterų jį jaučia kiekvieno ciklo metu, kitoms jis gali pasitaikyti kas trečią - ketvirtą ciklą. Šio skausmo kilmė nėra visiškai aiški, tačiau manoma, kad tai gali būti dėl gimdos raumenų susitraukimų, kaip atsako į hormonų poveikį, arba dėl raumenų jautrumą didinančių cheminių junginių (prostaglandinų) poveikio.

Bazinė kūno temperatūra (BBT) - tai ramybės būsenoje matuojama kūno temperatūra. Ovuliacijos metu ji pakyla maždaug 0,3-0,6°C. Tai atsitinka dėl progesterono lygio padidėjimo po ovuliacijos. BBT matavimas gali padėti nustatyti ovuliacijos laiką.
Ovuliacijos metu daugelis moterų pastebi padidėjusį lytinį potraukį. Tai susiję su hormonų pokyčiais (estrogeno padidėjimu). Be to, kai kurios moterys šiuo metu jaučiasi patrauklesnės, o jų oda tampa skaistesnė ir švytinti - tai natūrali organizmo reakcija į vaisingąjį laikotarpį. Padidėjęs lytinis potraukis yra ypač vertingas požymis moterims, norinčioms pastoti.
Dėl hormoninių svyravimų ovuliacijos metu gali padidėti krūtų jautrumas, jos gali tapti pilnesnės ir kiek skausmingos. Šis simptomas atsiranda dėl didėjančio progesterono kiekio ir gali tęstis iki pat mėnesinių.
Hormoniniai svyravimai gali turėti įtakos emocinei būsenai - ovuliacijos metu kai kurios moterys jaučiasi energingesnės, laimingesnės ar net labiau pasitikinčios savimi. Tačiau kai kurioms gali pasireikšti ir priešingas poveikis - didesnis dirglumas ar jautrumas. Kai kurios moterys ovuliacijos metu gali jausti blogą nuotaiką, nerimą, depresiją ar net agresyvumą.
Dėl estrogeno lygio padidėjimo organizme gali kauptis daugiau skysčių, o tai gali sukelti lengvą pilvo pūtimą. Nors šis simptomas nėra pats ryškiausias, kai kurios moterys pastebi, kad ovuliacijos metu jų drabužiai tampa šiek tiek ankštesni. Kartais ovuliacijos metu gali pasireikšti ir žarnyno veiklos sutrikimai (pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas).

Pagalbiniai vaisingumo požymiai nėra būdingi visoms moterims, be to, gan subjektyvūs. Net tos pačios moters skirtingų ciklų metu galimi skirtingi ar nevienodo stiprumo pojūčiai. Jie neparodo vaisingosios fazės ribų, tačiau gali būti naudingi vertinant pagrindinius požymius. Naudojant NŠP tikslinga stebėjimų lentelėse žymėti tiek pagrindinius, tiek pagalbinius vaisingumo požymius (bendras savęs stebėjimas). Dalis toliau minimų pagalbinių vaisingumo požymių priskiriama premenstruaciniam sindromui (PMS).
Be jau minėtų, gali pasireikšti ir kiti simptomai:
Jei ovuliacija nevyksta reguliariai arba visai nepasireiškia, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri hormoniniai ar sveikatos sutrikimai. Pagrindinės ovuliacijos stokos priežastys gali būti policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), skydliaukės disfunkcija, per didelis stresas, staigūs svorio pokyčiai arba per intensyvus fizinis aktyvumas. Taip pat kai kurioms moterims ovuliacija gali nevykti po kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo - organizmui gali prireikti kelių mėnesių, kad atstatytų natūralų ciklą. Jei įtariate, kad ovuliacija nevyksta, svarbu atidžiai stebėti savo menstruacinį ciklą, tikrinti kūno siunčiamus signalus ir, esant poreikiui, naudoti ovuliacijos testus. Jeigu ciklas nereguliarus arba mėnesinės visai dingsta, verta kreiptis į ginekologą ar endokrinologą.
Ovuliacijos testai yra patikimas būdas nustatyti vaisingiausias ciklo dienas ir tiksliau suplanuoti nėštumą ar geriau suprasti savo menstruacinį ciklą. Šie testai nustato liuteinizuojančio hormono (LH) lygio šuolį šlapime, kuris įvyksta likus 24-36 valandoms iki ovuliacijos. Tai reiškia, kad teigiamas testas rodo, jog ovuliacija netrukus įvyks, ir tai yra geriausias metas planuoti lytinius santykius, jei siekiama pastoti. Norint gauti tiksliausius rezultatus, ovuliacijos testus rekomenduojama pradėti naudoti likus kelioms dienoms iki numatomos ovuliacijos, geriausia - kasdien tuo pačiu metu. Testo juostelė panardinama į šlapimo mėginį, o rezultatas vertinamas pagal spalvos intensyvumą - jei testinė linija yra tokia pat ryški arba ryškesnė nei kontrolinė, LH lygis yra aukštas, ir ovuliacija turėtų įvykti per artimiausias 12-36 valandas.
Ciklo vidurio skausmas - ypatingai vertingas požymis poroms, siekiančioms pastoti, nes jo metu pastojimo tikimybė daug didesnė. Nepamirškite pasižymėti savo stebėjimų lentelėje. Vyro pastebėjimai taip pat gali būti gana reikšmingi.