Skarlatina - tai ūminė infekcinė liga, kurią sukelia bakterija - A grupės beta hemolizinis streptokokas. Nors dažniausiai ja serga vaikai, skarlatina gali užklupti ir suaugusiuosius, o nėštumo metu kelia papildomą susirūpinimą dėl galimų komplikacijų motinai ir vaisiui. Ši liga plinta oro lašeliniu būdu, tad užsikrėsti galima nuo sergančiojo ar net nuo sveiko šios bakterijos nešiotojo. Ypač didelė rizika kyla vaikų kolektyvuose, kur nepakankamai vėdinamos patalpos.
Daugiausia serga vaikai, lankantys ikimokyklines vaikų ugdymo įstaigas nuo dvejų iki aštuonių metų. Jie sudaro 83 proc. visų susirgusiųjų. Statistika rodo, kad skarlatina labiausiai paplitusi ikimokyklinio ugdymo įstaigose, pradinėse mokyklose ir pan. Statistikos duomenimis, sergamumas šia liga Lietuvoje kasmet auga. Skarlatina kasmet suserga apie 2 tūkst. žmonių. Tarp vaikų iki vienerių metų skarlatina pasitaiko retai dėl antikūnų, gautų iš mamos.
Skarlatina plinta ten, kur yra daug susibūrusių vaikų, nepakankamai vėdinamos ir valomos patalpos. Užsikrečiama nuo sergančiojo skarlatina arba šios ligos sukėlėjo nešiotojo. Negydomas ligonis 3 savaites gali platinti užkratą ir apkrėsti aplinkinius. Į žmogaus organizmą ligos sukėlėjas dažniausiai patenka oro lašeliniu būdu nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus. Taip pat galima užsikrėsti liečiantis prie žmogaus, kuris turi odos streptokokinę infekciją, arba sąlyčio būdu per užkrėstus daiktus nuo sergančio asmens (per rankšluosčius, rūbus, patalynę, žaislus ir kt.). Nors retai, tačiau galima užsikrėsti liečiant ar vartojant užkrėstą maistą, ypač pieną.
Inkubacinis laikotarpis iki pirmųjų ligos požymių trunka 1-7 dienas (kitur rašoma 2-5). Liga prasideda staiga, temperatūros pakilimu iki 38 - 39°C, gerklės, galvos, pilvo skausmu ar vėmimu. Pirmą ar antrą ligos dieną atsiranda bėrimas, pasireiškiantis ryškiais raudonais smulkiais taškeliais, susiliejančiais į raudonas dėmeles. Ligonio veidas pasidaro ryškiai raudonas, lieka pabalęs tik nosies - smakro trikampis (skarlatinos trikampis). Liežuvis pasidengia gelsvai baltu apnašu, kuris po poros dienų nusivalo ir tampa panašus į avietę (avietinis liežuvis). Bėrimas dažniausiai apima krūtinę, pilvą, nugarą, o vėliau išplinta ant rankų ir kojų. Oda atrodo lyg „šiurkšti“. Dažniausiai paveikiamos pažastų, kirkšnių, kaklo sritys, kur susidaro odos raukšlės.
Kiti galimi simptomai:
Bėrimui išnykus (po 3-5 dienų), oda gali pradėti šerpetoti, ypač delnų ir pėdų srityje. Tai gali tęstis iki 6 savaičių.

Nors skarlatina ilgą laiką buvo laikoma pavojinga liga, šiandien, dėl šiuolaikinio gydymo antibiotikais, ji valdoma gana sėkmingai. Tačiau nėštumo metu ši infekcija gali kelti papildomų rūpesčių. Nors tekste pateikta informacija apie skarlatinos poveikį nėštumui yra ribota, viena iš forumo dalyvių mini, kad skarlatina apsigimimų nesukelia. Taip pat minima, kad skarlatina yra streptokokinė infekcija, kuri gydoma antibiotikais, o negydoma komplikuojasi. Kai kurios moterys, sirgusios pirmame trimestre, gėrė vaisiaus apsigimimų nesukeliančius antibiotikus ir jų vaikeliams viskas buvo gerai.
Vis dėlto, svarbu suprasti, kad bet kokia infekcija nėštumo metu gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi. Galimos komplikacijos - pūlingas ausies, limfmazgių uždegimas, sinusitas, galvos smegenų dangalo uždegimas (meningitas). Retai, negydant ar nesėkmingai gydant, streptokokinė infekcija gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą. Todėl, įtarus skarlatiną nėštumo metu, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Skarlatiną dažnai gydytojai nustato vien tik iš simptomų. Tačiau diagnozei patvirtinti taip pat imamas tepinėlis iš burnos ir laboratorijoje ieškoma bakterijų. Diagnozė gali būti patvirtinta atsižvelgiant į gerklės tamponą, kuris tada yra siunčiamas į laboratoriją, kad būtų nustatytos infekciją sukeliančios bakterijos. Gali būti atliekami ir serologiniai bei antigenų nustatymo testai.
Skarlatina gydoma antibiotikais (penicilinu, o jei vaikas jam alergiškas, skiriama eritromicino, klindamicino arba cefalosporinų grupių antibiotikų). Įprastas antibiotikų kursas - 10 dienų. Svarbu visą kursą suvartoti iki galo, net jei asmuo pasijunta geriau. Gydomas antibiotikais asmuo tampa nebeužkrečiamas praėjus 24-48 valandoms nuo gydymo pradžios.
Be antibiotikų, svarbu užtikrinti, kad sergantis asmuo gertų daug vandens, ilsėtųsi ir valgytų lengvai virškinamą maistą. Karščiavimui mažinti galima vartoti gydytojo rekomenduotus vaistus. Sergantis asmuo neturėtų lankyti darželio ar mokyklos bent 24 valandas po antibiotikų vartojimo pradžios.
Specifinės skarlatinos profilaktikos, skiepų, nėra. Pagrindinė prevencijos priemonė - vengti kontakto su sergančiu asmeniu. Jei šeimoje yra sergantis vaikas, jis turėtų būti izoliuotas nuo kitų šeimos narių, ypač jaunesnių brolių, seserų. Sergančio vaiko indus, virtuvės įrankius laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių. Aplinkai valyti ir dezinfekuoti reikia naudoti karštą vandenį ir buitines valymo arba dezinfekcines valymo priemones. Valyti ir dezinfekuoti galima virinant, skalbiant, plaunant, šluostant.
Svarbu reguliariai vėdinti patalpas ir palaikyti tinkamą patalpų higieną. Įtarus skarlatiną, labai svarbu nedelsiant informuoti tuos, su kuriais vaikas turėjo kontaktą, t. y. darželio, mokyklos bendruomenę ir pan.

Nors persirgus šia liga įgyjamas trumpalaikis imunitetas, jis neapsaugo nuo pakartotinio susirgimo, kadangi A grupės streptokoko toksino tipų yra keli.
tags: #skarlatina #ir #nestumas