Šiuolaikinis priešmokyklinis ugdymas: pagrindiniai metodai ir principai

Priešmokyklinis ugdymas yra nepaprastai svarbus vaiko vystymuisi. Šis etapas skatina vaikus atrasti, tyrinėti ir žaisti, tuo pat metu ugdant esminius socialinius, emocinius ir pažintinius įgūdžius. Vaikai ne tik mokosi bendrauti su bendraamžiais ir mokytojais, bet ir lavina kalbą, įsitraukia į kūrybines veiklas, kurios skatina jų smalsumą.

L.Šiaučiukėnės, O. Visockienės, P. Talijūnienės vadovėlis „Šiuolaikinės didaktikos pagrindai“ (2006) yra vienintelis vadovėlis Lietuvoje, kuris parašytas mokymosi paradigmos kontekste, kuriame analizuojamas mokymo ir mokymosi santykis bei šių procesų kaita. Jame šiuolaikiniai didaktikos klausimai nagrinėjami lyginant tradicinę (klasikinę) didaktiką su šiuolaikine. Vadovėlyje pateikiami šiuolaikiniai mokymo(si) metodai ir būdai, nes tinkamas jų parinkimas tiesiogiai lemia mokymo tikslų realizavimo sėkmę. Tai rodo vadovėlio svarbą ne tik teoriniu, praktiniu, bet ir švietimo politikos įgyvendinimo požiūriu, nes dabartiniai Lietuvos švietimą reglamentuojantys dokumentai rekomenduoja taikyti metodus, skatinančius mokinių aktyvų mokymą(si) ir mokymą(si) be nesėkmių.

Pagrindiniai šiuolaikinio priešmokyklinio ugdymo principai

Šiuolaikinis priešmokyklinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis humanistinės pedagogikos holistiniu (visuminiu) požiūriu į ugdomą asmenybę jos saviraidos procese. Humanistinė pedagogika vaiką priima tokį, koks jis yra. Esminė priemonė tikslui pasiekti yra bendravimas, kuris teikia vaikams kasdienį džiaugsmą, stiprina jų asmenybę, dovanoja jiems pasirinkimo laisvę, skatina bendradarbiavimą. Vaiko poreikis turėti geras socialines, edukacines vystymosi sąlygas yra vienas pagrindinių ir su vaiko amžiumi nesikeičiančių interesų.

Ugdymas nukreiptas į vaiko individualią pažangą. Vaikas ugdomas visapusiškai - skatinamas pažinti, atrasti, išlaisvėti, tobulėti nebijant suklysti! Klaidų nėra, tik pamokos. Grupėse žaidimas yra svarbiausia ugdymo(si) priemonė leidžianti vaikui daug kartų mėginti, atrasti, keisti, priimti sprendimus, modeliuoti ir kūrybiškai interpretuoti. Ugdymo(si) veikla orientuota į pagrindinius vaiko poreikius: saugumą, savarankiškumą, aktyvumą, žaidimą, bendravimą, bendradarbiavimą, pažinimą, saviraišką.

Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą, siekiančią atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.

Ugdymo sritys ir kompetencijos

Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys, kurios padeda užtikrinti visapusišką vaiko vystymąsi:

Įgyvendinant programą, ugdomos šios kompetencijos:

Pažinimo kompetencija

Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio, kalbinio, matematinio, meninio, visuomeninio, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.

Kūrybiškumo kompetencija

Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.

Komunikavimo kompetencija

Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Visose ugdymo srityse vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius, bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus.

Skaitmeninė kompetencija

Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį, išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.

Pilietiškumo kompetencija

Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija

Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko - nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis.

Kultūrinė kompetencija

Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms.

Šiuolaikiniai ugdymo metodai ir aplinkos

Atradimais grįstas ugdymas

Atradimais grįstas ugdymas unikalus tuo, kad sistemingai sudaromos sąlygos vaikui kiekvieną dieną mokykloje pažinti kažką naujo: daiktą, reiškinį, gamtos objektą, emociją, šalį ar pan. Taip sukuriamas nuolatinis ir intriguojantis pasaulio tyrinėjimo procesas, kuris brandina mažamečio smalsumą, norą mokytis ir pažinti. Štai pavyzdys, kaip galima įgyvendinti atradimais grįstą ugdymą, tyrinėjant ąžuolą:

1. Vaikams pristatomas ąžuolas, jo sudėtis, lapai, gilės. Užrašomas pavadinimas ant lentos.
2. Analizuojama vaizdinė medžiaga: skaitoma knyga apie ąžuolą, rodomas mokslinis video turinys.
3. Keliaujama į gamtą: apkabinamas medis, bandoma nuspėti jo amžių, tyrinėjama jo struktūra, užuodžiamos ir aptariamos kvapų asociacijos. Parsinešus gilę į klasę, tyrinėjama jos žievės gabalėlis.
4. Metas kūrybai! Pasirinkta technika piešiamas medis, o jo lapai nudažomi įvairiomis spalvomis.
5. Laikas neįtikėtinam vaidmenų žaidimui! Klausydami miško garsų, įsivaizduojame, kad esame skirtingi medžiai bei miško gyventojai. Kuriame trumpo metro filmuką.
6. Apibendrinamos žinios, aptariama, ką sužinojome ir ką dar norėtume sužinoti ateityje. Vaikai pasidalina savo įspūdžiais apie ąžuolą bei kitus medžius.

Projektinis mokymasis ir STEAM/STREAM

Projektinis mokymasis (PBL) išsiskiria tuo, kad jis apjungia teoriją ir praktiką, skatina mokinius spręsti realaus pasaulio problemas ir mokytis bendradarbiaujant. Projektinio mokymosi metodas patrauklus ir duoda puikių rezultatų visose vaikų amžiaus grupėse. Jis ne tik skatina akademinius pasiekimus, bet ir formuoja būtinus gyvenimiškus įgūdžius - gebėjimą mąstyti kritiškai, dirbti komandoje ir kūrybiškai spręsti problemas.

STEAM (Science, Technology, Engineering, Arts, Mathematics) ir jo išplėstinė versija STREAM (su papildomu skaitymo ir rašymo aspektu) integruoja įvairias disciplinas, skatina analitinį ir kūrybinį mąstymą.

Montessori ugdymas

Montessori ugdymas yra orientuotas į savarankiškumą, patirtinį mokymąsi ir individualų vaikų vystymąsi. Vaikai skatinami tyrinėti aplinką, mokytis savo tempu ir pasitelkti natūralų smalsumą.

Dvikalbė aplinka

Ugdymo turinys gali būti perteikiamas lietuviškai ir angliškai. Mažiausiai 20 % dienos ugdymo turinio gali būti perteikiama anglų kalba naudojant ,,panardinimo“ į kalbą metodiką. Nuo priešmokyklinės klasės vaikams prasideda ir anglų kalbos pamokos, kurios vyksta mažiausiai tris kartus per savaitę naudojant atitinkamus vadovėlius bei pratybas.

Visos dienos mokyklos modelis

Visos dienos mokyklos modelis sudaro sąlygas vaikui tobulėti vienoje vietoje. Būdami mokykloje vaikai ne tik mokosi pagal programą, bet taip pat turi laiko atsipalaiduoti, pasirinkti neformalų ugdymą, gauti individualias konsultacijas, bendrauti su draugais bei sveikai maitintis. Pavyzdžiui, vaikai gali išbandyti tokius neformalaus ugdymo būrelius kaip šachmatai, karate, futbolas, joga, robotika, gimnastika, šokiai, muzika, gamtininkų būrelis, plaukimo pamokos baseine, tapyba, keramika, pilietiškumo būrelis „Tėvynės labui”.

Tvaraus mąstymo ugdymas

Aplinka, unikalios edukacinės priemonės ir profesionalūs mokytojai ugdo vaikus, kurie ne tik drąsiai tyrinėja pasaulį, bet ir supranta žmogaus ir gamtos draugystės svarbą. Tvarumo pagrindų mokomės per ryšį su gamta bei augmenija, antrinių žaliavų panaudojimą, projektines veiklas ir integruotą ugdymo turinį, kuris paremtas Jungtinių Tautų organizacijos iškeltais 17 tvarumo tikslais.

Mokykla be sienų

Vaikai ugdomi ne tik mokyklos aplinkoje, bet ir aktyviai keliaujant: organizuojamos kontekstinės išvykos, kurios skirtos pažinti, tyrinėti aplinką ir susieti ją su savaitės tema. Mokiniai aplanko įvairius gamtos objektus, muziejus, parodas, parkus, organizacijas.

Bendruomeniškumas

Mokytojai siekia sukurti bendruomeniškumo jausmą kiekvienam mokiniui. Profesionali pedagogų komanda planuoja mokymo turinį taip, kad vaikai ugdytų komandinio darbo įgūdžius, gebėjimą klausytis, girdėti aplinkinius ir padėti kitiems. Bendruomenės jausmas, susitelkimas ir šiltas ryšys tarp šeimų, mokytojų ir administracijos yra labai svarbūs šiuolaikiniame ugdyme.

Įtraukusis ugdymas ir specialieji poreikiai

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymas yra esminė šiuolaikinio priešmokyklinio ugdymo dalis, siekiant didinti asmens ugdymosi veiksmingumą. Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje.

Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.

Ugdymo principai ir metodai

Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, paprastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.

Individualizuotas ugdymas pagal poreikius

• Sutrikusios klausos mokiniams: daugiau naudojamos regimosios priemonės, tobulinamas bendravimas sakytine kalba (tarimas ir skaitymo iš lūpų įgūdžiai), daugiau informacijos pateikiama rašytine kalba, organizuojamos individualios pratybos. Ypač svarbios vaizdinės priemonės, įvairi regimoji informacija (schemos, paveikslai, lentelės, formulės, sutartiniai ženklai), taip pat specifinės kalbinio bendravimo priemonės - bendravimas gestais ir bendravimas pirštų kalba (daktilologija). Ugdant kurčiuosius, labai svarbus yra meninis ugdymas.

• Sutrikusios regos vaikams: naudojamos specialios mokymo priemonės. Kiekvienam silpnaregiui, kuriam gresia pavojus apakti, skiriama Brailio rašto mokymuisi.
• Intelekto sutrikimų turintiems mokiniams: specialiosios lavinamosios klasės mokytojas rengia individualią ugdymo programą. Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis.

Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirtose kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei. Mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius bei numatomą pažangą.

Priešmokyklinio ugdymo administravimo aspektai

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Toks ugdymas gali būti teikiamas ir anksčiau tėvų prašymu, jeigu vaikas yra pakankamai tam subrendęs, bet ne anksčiau, negu jam sueis 5-eri metai. Tai tarpinė ugdymo grandis tarp ikimokyklinio ugdymo ir pradinės mokyklos.

Vietų skaičius grupėse nustatomas pagal Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nustatytus reikalavimus. Priimant vaikus į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas bus reikalaujama nurodyti jų skiepijimų būklę, atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 75:2010 nuostatas. Tokie patys reikalavimai taikomi ir vaikams, kurie jau lanko įstaigą ir kasmet pateikia „Vaiko sveikatos pažymėjimą“, kuris galioja vienerius metus nuo jo išdavimo datos.

tags: #siuolaikiskas #priesmokyklinis #ugdymas

• Sužinokite, kaip placentos ekstraktas gali padėti kovoti su plaukų slinkimu
• Pagalbinio apvaisinimo eigos vadovas poroms
• Stilingi ir patogūs batai vaikams
• kultinė 9-ojo dešimtmečio komedija
• kaip prasmingai laukti Kalėdų