Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika - bažnyčia Šiluvos miestelyje, prie kelio 148 Raseiniai-Tytuvėnai-Radviliškis. Tai Romos katalikų bažnyčia ir parapija, išgarsėjusi Švč. Mergelės Marijos apsireiškimu ir stebuklingu paveikslu. Ši vieta yra svarbus piligrimystės centras Lietuvoje.
Bazilikos adresas: Jono Pauliaus II g. M. Jurgaičio a. 5, Šiluva, 60432 Raseinių r. Geografinės koordinatės: 55°31′49″š. pl. 23°13′29″r. ilg.

Pirmoji katalikų bažnyčia Šiluvoje pastatyta 1457 m. Didikas Petras Simonas Gedgaudas 1457 m. rugsėjo 1 d., sekmadienį, užrašė ir savo antspaudu patvirtino „bažnyčios Šile“ (taip anksčiau vadinta Šiluva) steigimo aktą. Tais pat metais jis pastatydino bažnyčią ir dovanojo jai 146 valakus žemės.
Šiluvos savininkas Andrius Zaviša apie 1500 m. bažnyčią atstatė. Tačiau jo sūnus Jonas apie 1532 m. perėjo į reformaciją ir pasisavino katalikams tėvo dovanotą žemę. Bažnyčia palikta katalikams, tačiau ji sparčiai nyko. Evangelikai reformatai 1594 m. pasistatė mūrinę bažnyčią Zbaro kaime prie Šiluvos. 1592-1622 m. čia veikė vienintelė Žemaitijoje reformatų vidurinė, vėliau parapinė mokykla. Tarp evangelikų reformatų ir katalikų bendruomenių XVII a. 1669 m. įvyko ginkluotas susirėmimas. Evangelikų reformatų parapija 1754 m. prijungta prie Kėdainių parapijos. XVIII a. pabaigoje bažnyčia sunyko.

Vyskupas Jurgis Tiškevičius 1646 m. mini stebuklingą Šiluvos Švč. Marijos paveikslą. Katalikų literatūroje aprašoma Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo istorija pirmąkart aprašyta Šiluvos klebono Mykolo Sviechauskio. Jo ir vėlesnių aprašymų duomenimis, apie 1608 m. apsireiškusi Švč. Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų. Ji verkusi, kad toje vietoje, kur buvo garbinamas jos sūnus, dabar ariama ir sėjama.
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas 1608 m. ir po jo sekę įvykiai, kai žemėje užkastoje skrynioje buvo surasti katalikų bažnyčios dokumentai ir stebuklingas paveikslas, padėjo žemes atgauti katalikams. Vyskupo atstovui oficiolui Jonui Kazakevičiui senelis parodęs vietą prie didžiojo akmens, kur buvo užkasta skrynia. Joje rastas bažnyčios steigimo aktas, Švč. Marijos paveikslas, brangus arnotas. Bylą dėl Šiluvos katalikų bažnyčios grąžinimo iškėlė vyskupas Merkelis Giedraitis.
1622 m. teismo sprendimu reformatai privalėjo grąžinti katalikams žemę ir sumokėti 9000 auksinų. J. Kazakevičius savo lėšomis 1627 m. Šiluvoje pastatė nedidelę medinę bažnyčią. Netrukus buvo pastatyta kita, didesnė, kryžiaus plano bažnyčia. 1651 m. įsteigta mokykla. Švč. Mergelės Marijos paveikslas 1674 m. restauruotas ir papuoštas sidabriniu aptaisu.
Kražių jėzuitų kolegijos auklėtiniai 1677 m. pradėjo procesines eisenas į Šiluvą. Vyskupas Antanas Tiškevičius 1752 m. įsakė artimesnių parapijų klebonams organizuotai eiti į Šiluvą. 1760 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia (apmūrijama senoji). Statyti baigė Tadas Bukota 1775 m. (vidaus dekoras T. Podgaiskio).
1786 m. rugsėjo 8 d. Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas su iškilmėmis vainikuotas vad. popiežiaus karūnomis. Rugsėjo 10 d. konsekruota pati bažnyčia. Raudonų plytų mūrinė bažnyčia pastatyta 1786 m.

1892 m. bažnyčioje kilus gaisrui, sudegė bokštai, stogas, išsilydė 5 varpai, vargonai, sudegė klebonija, prieglauda. 1893 m. parengtas bokštų atstatymo projektas. 1896 m. nulietas varpas, įsigyti vargonai. Kunigo Povilo Katelos rūpesčiu bažnyčia 1925 m. restauruota, atstatyti bokštai. Ona Šmigelskienė 1957 m. restauravo Švč. Mergelės Marijos paveikslą.
Nuo 1932 m. Šiluvoje rengiami eucharistiniai kongresai. 1993 m. baziliką aplankė popiežius Jonas Paulius II.
Bažnyčia vėlyvojo baroko stiliaus, stačiakampio plano, halinė, su dviem bokštais pagrindiniame fasade ir trisiene apside. Prie apsidės bažnyčios kampuose prigludusios žema zakristija ir koplyčia. Išorė raudonų plytų mūro, su balto tinko akcentais (bokštai, langų apvadai etc.). Vidus trijų navų, atskirtų pilioriais.
Didžiajame bažnyčios altoriuje yra Marijos paveikslas, garsėjantis stebuklais. Tai XVII a. pr. nutapytas ir stebuklais išgarsėjęs Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, kuris buvo karūnuotas 1786 m. Paveikslas ir šiandien garsėja malonėmis, tai liudija ir šalia kabantys gausūs votai.
Bazilikoje yra Ligonių Sveikatos koplyčia. Šventoriaus tvora mūrinė. Šventoriuje palaidotas vyskupas Juozapas Matulaitis-Labukas (1894-1979).

Ilgą laiką Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietoje stovėjo medinė koplyčia. Mūrinė koplyčia suprojektuota Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 300 metų sukakties proga (architektas A. Vivulskis). 1912 m. kertinį akmenį pašventino kunigas ir poetas Maironis. 1924 m. koplyčia galutinai baigta, jos aukštis - 44 m. Jos viduje ant Apsireiškimo akmens pastatytas altorius, virš jo Švč. Mergelės Marijos skulptūra.

Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikoje ir Apsireiškimo koplyčioje vyksta reguliarios šv. Mišios bei kitos pamaldos. Piligrimai ir lankytojai kviečiami dalyvauti dvasiniame gyvenime.
| Vieta | Diena | Laikas | Pastabos |
|---|---|---|---|
| Bazilika | Šiokiadieniai | 12 val. | |
| Bazilika | Šeštadieniais | 10 val., 12 val. | |
| Bazilika | Sekmadieniais | 10 val., 12 val. | |
| Apsireiškimo koplyčia | Pirmadieniais - šeštadieniais | 18 val. | Gegužės - rugsėjo mėnesiais |
| Bazilika | Šiokiadieniais ir šeštadieniais | 18 val. | Spalio - balandžio mėnesiais |

Piligriminė kelionė - tai ne tik dvasinis ieškojimas ir atsidavimo aktas, bet ir fizinis iššūkis. Po ilgos kelionės pėsčiomis, dviračiu ar kitomis transporto priemonėmis, kiekvienam piligrimui ypač svarbu rasti vietą, kur galėtų atsipūsti, atgauti jėgas ir pasidalinti savo patirtimis su bendraminčiais. Piligrimų apgyvendinimas yra daugiau nei tik stogas virš galvos; tai - bendrystės, ramybės ir pagalbos erdvė, kuri palengvina dvasinę kelionę.

Dėl papildomos informacijos galite kreiptis nurodytais kontaktais:
Piligrimų apgyvendinimo klausimais: Mob. +370 618 11 701, el. p.