Tragiškos netektys keliuose ir artimųjų ryžtas globoti našlaičius vaikus
Lietuvos keliuose nuolat vykstančios tragedijos palieka gilias žaizdas ne tik nukentėjusiųjų šeimose, bet ir visoje visuomenėje. Šioje straipsnio apžvalgoje nagrinėsime keletą skaudžių autoavarijų, kurių metu žuvo tėvai, o vaikai liko našlaičiais. Ypatingas dėmesys bus skiriamas artimųjų, ypač seserų, pastangoms ir ryžtui pasirūpinti šiais vaikais, suteikiant jiems naujus namus ir meilę. Taip pat apžvelgsime istorines paraleles, kaip seserys (tiek biologinės, tiek vienuolės) prisiėmė globos naštą sunkiais laikais.
Skaudi nelaimė Kaišiadorių rajone: du mažamečiai prarado gyvybes
Penktadienio rytą Kruonio sankryžoje, Kaišiadorių rajone nutrūko dviejų vaikų gyvybės. Pirminiais policijos duomenimis, susidūrė „Volvo“ ir BMW. Pirmieji į nelaimės vietą atvykę ugniagesiai rado du vaikus jau be sąmonės. Du mažamečiai, gimę 2018 m. ir 2019 m., berniukai buvo gaivinami įvykio vietoje, tačiau neišgyveno. Atskubėję ir medikų laukiantys gelbėtojai juos dar bandė gaivinti, tačiau abiejų mažylių gyvybės užgeso. Mačiau tik, kaip juos pasiėmė atvažiavęs morgas, - pasakojo liudininkas.
Iš viso į ligoninę išvežti trys suaugusieji, taip pat dar vienas vaikas ir kūdikis. 30-metė „Volvo“ vairuotoja ir nė metų neturintis kūdikis taip pat atsidūrė ligoninėje. BMW vairuotojas bei kartu važiavusi moteris ir mažametis dėl patirtų sužalojimų pristatyti į gydymo įstaigą.
Pirminiais duomenimis, įtariama, kad avarija įvyko, kai automobilis „Volvo“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Po susidūrimo „Volvo“ pakibo šalikelėje, o BMW vertėsi į griovį ir liko gulėti ant šono. Automobiliu „Volvo“ važiavę du mažamečiai žuvo, o BMW važiavę trys asmenys - mažametis ir du suaugusieji - buvo sužaloti ir pristatyti į Kauno klinikas, - nurodė Kelių policijos skyriaus viršininkas Vigintas Lukošius.
Gelbėti žmonių atvyko šešios medikų brigados. Automobiliai buvo karpomi laisvinant nukentėjusiuosius - žmonės buvo prispausti. Pirmieji į įvykio vietą atskubėjo ugniagesiai gelbėtojai, paramedikų teko laukti. Iš pradžių vienam vaikui pulsas dingo, po to - antram. Ugniagesiai gelbėtojai du mažamečius gaivino, - teigė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė.
Dėl tragiškos avarijos eismas abiem kryptimis daugiau nei trims valandoms buvo visiškai sustabdytas. Kelias ten visiškai lygus, tad vis dar neaišku, kodėl nuo Švėkšnos pusės važiavusi 60-metė moteris „Toyota prius“ išvažiavo į priešpriešą. Visi matėme, kad eismo sąlygos buvo labai blogos, tačiau ne visada sąlygos yra kaltininkas - žmogiškasis faktorius lemia eismo įvykių kilimą, - teigė V. Lukošius. Pareigūnai penktadienį Kauno apskrityje darbo turėjo daug. Situacija sudėtinga. Nesakau, kad netikėtai, prognozavo, kad snygis bus, bet iki tol beveik mėnesį laiko važiavome be sniego. Pirma diena būna iššūkis visiems vairuotojams, - nurodė V. Lukošius.
Įtampai atslūgus ašaras sunkiai tvardo ir vaikus gelbėję ugniagesiai ir medikai. Dėl tragiškos avarijos pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Šilutės rajono tragedija: keturi vaikai liko be mamos, globa rūpinsis sesuo
Šalikelėje netoli Šilutės dega žvakutės, lietus laisto padėtas baltažiedes gėles. Šioje vietoje šeštadienį susidūrus dviem automobiliams žuvo jų vairuotojos, sužeisti 8 kartu važiavę vaikai. Šeštadienio pavakarę kelias Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda virto tragedijos vieta. Rudynų kaimo apylinkėse susidūrus trims automobiliams, žuvo dvi moterys, dar aštuoni vaikai buvo išvežti į ligoninę.
Medikai sako, jei ne prisegti saugos diržai ir vaikiškos kėdutės, ši tragedija galėjo baigtis kur kas šiurpiau. Vyresnio amžiaus paaugliai patyrė mažesnius sužalojimus ir jie buvo tik pragydyti intensyvioje terapijoje. Pagrindinės bėdos yra su mažaisiais - 8-9 metų amžiaus. Kurie patyrė praktiškai vienodus sužalojimus. Ir krūtinė, ir pilvo organai. Ten kur ėjo saugos diržai, ten ir sužalojimai, - TV3 Žinioms sakė reanimacijos skyriaus vedėjas Linas Mikelis. Patyrė [sužalojimus] dėl saugos diržų, dėl didelio greičio. Traumos metu saugos diržai irgi sukelia tam tikrus sužalojimus, - teigė gydytojas.
Vienas paauglys guli Kauno klinikų reanimacijoje, trys vaikai - Klaipėdos vaikų ligoninės reanimacijoje. Dar keturi vaikai šios uostamiesčio ligoninės chirurginiame skyriuje. Pasak L. Mikelio, į ligoninę buvo atvežti 7 vaikai - visi paaugliai. Anot L. Mikelio, sunkesnius sužalojimus dėl saugos diržų patyrė jaunesni - 7-8 metų vaikai. Nors dėl saugos diržų gali atsirasti tam tikrų sužalojimų, tai nepalyginama su tuo, kokios katastrofiškos pasekmės galėjo būti apskritai jų nesisegus.
Pirminiais duomenimis, „Toyota Prius“ vairuotoja, gimusi 1965 metais, dėl kol kas neaiškių priežasčių išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Automobilis trenkėsi į „BMW 3 Series“, kuriuo važiavo 1982 metais gimusi moteris. „BMW“ vairavo 43-ejų moteris. Netrukus po tragiško įvykio pradėjo plisti pagalbos prašymas. Tragiškoje avarijoje žuvo mama ir draugė - šviesus, nuoširdus žmogus, viena auginusi keturis vaikus. Ji visada spinduliavo gerumu, rūpinosi kitais, mylėjo savo vaikus labiau už viską.
Be mamos liko keturi vaikai. Moteris juos augino viena. Dabar našlaičius, tikėtina, perims globoti sesuo. Egidija buvo ne kartą minėjusi, kad juodvi labai artimos su sese. Todėl nė neabejoju, kad ji nepaleis vaikų, - įsitikinusi žuvusiosios draugė Lijana. Su naujienų portalu tv3.lt velionės sesuo sutiko pasidalinti detalėmis, kaip šiuo metu jaučiasi ji, kokios būklės yra vaikai bei atsivėrė apie judviejų su seserimi ryšį - jis buvo ypatingas. Kaip gali jaustis, kai netenki savo brangiausio žmogaus gyvenime? Tai tarsi košmaras, iš kurio negaliu pabusti, o atsimerkus, jis toliau tęsiasi. Ji man buvo viskas, mūsų sesių ryšys buvo labai stiprus, mes visur kartu, viską tardavomės, viską išgyvendavome, ir džiaugsmą, ir nesėkmes, - širdį atvėrė sesuo.
Sesuo taip pat užsimena ir apie tai, kad bandys vaikučius pasiimti savo globai. Ji meldžia, kad tik jai pavyktų. Dabar noriu vieno, kad niekas nesutrukdytų man juos pasiimti globoti, nes jie mano šeima, mano kraujas, nes mano sesės vaikai, - nurodo ji. Moters giminaičiai prašo visų Lietuvos žmonių pagalbos be artimiausios žmogaus likusiems vaikams.
Avarija
Apie žuvusiąją atsiliepė gerai: gyvenimas nebuvo lengvas ir paprastas. Viena jos buvusių klienčių net paatviravo, kad moteris paatviravusi ir apie savo asmeninį gyvenimą - kaip gyveno su smurtaujančiu vyru, kuris nepalaikydavo jos, negrįždavo naktimis, jai nieko nepadėdavo. Ji nuomojosi butą, kad galėtų blakstienas tvarkyti. Buvo atsargi, o vaikai jai buvo viskas, - teigė velionę pažinojusi šilutiškė. O štai metų pradžioje velionės šeima išgyvenusi dar vieną skaudžią netektį - mirė šios brolis.
Pasak medikų, vaikams labai sunku ir dabar. Nusiraminti padeda tik tam skirti vaistai. Vaikams kol kas tikrai nereikia psichologo pagalbos dėl to, kad jie, kaip pasakyti... Kol kas nereikia. Sakykim taip. Jie yra gydomi medikamentiškai ir psichologinė pagalba galbūt bus reikalingai vėliau, - aiškino reanimacijos skyriaus vedėjas Linas Mikelis.
Končių šeimos tragedija: močiutės rūpestis trimis našlaičiais
Mama, tėtis ir trys laimingi vaikai. Končių šeimos nuotraukų, kaip ir jų bendro gyvenimo, nebebus. Policijos duomenimis, sutuoktinių gyvybes nusinešusi avarija įvyko labai neaiškiomis aplinkybėmis - tik trečiadienį, po kelių dienų, buvo rastas iš įvykio vietos pasprukęs automobilis ir nustatytas jo vairuotojas. Iš viso avarijoje dalyvavo du lengvieji automobiliai ir sutuoktinių motociklas. Pirminiais duomenimis, eismo įvykis įvyko, kai iš šalutinio kelio važiavęs automobilis trenkėsi į pagrindiniu keliu važiavusį automobilį. Šis persimetė į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su motociklu, - teigė Panevėžio policijos atstovė Odeta Jukniūtė.
Šokas, stresas ir rūpestis našlaičiais bei laidotuvėmis - tai likusios giminės dabartinė būsena ir užduotys. Tikrasis tragedijos suvokimas, kaip sako artimieji, ateis vėliau. Trimis mažamečiais našlaičiais rūpinasi žuvusiojo mama - vaikų močiutė. Lyg tragedijos būtų maža, vienas iš mažylių susirgo. Vaikučiai dabar pas močiutę, bet yra dvi likusios močiutės. Viena gyvena Visagine, dabar ji atvykusi į Klaipėdą padėti. Kadangi jauniausias vaikas susirgo, viena močiutė jį nuvežė į ligoninę, o kita prižiūri likusius du, - pasakojo žuvusiojo pusbrolis Mantas Končius.
Aurimas Končius - aktyvus Šaulių sąjungos narys. Socialiniuose tinkluose plinta Šaulių sąjungos prašymas padėti trims nepilnamečiams žuvusiųjų vaikams.
Vairavimo kultūra ir kelių saugumas: visuomenės atsakomybė
Aš staigiai suktelėjau vairą į dešinę, į sniego pusnis ir sudariau tam juodam automobiliui minimalią erdvę pralysti tarp lenkiamo sunkvežimio ir mano mikroautobuso. Mano mašiną, išlėkusią į šlapio sniego priverstą šalikėlę, sumėtė. Net pats nežinau, kaip man pavyko išvairuoti. Turiu būti dėkingas savo Angelui sargui. O jei nebūčiau išvairavęs? Būčiau nulėkęs nuo kelio ir apsivertęs. Klausimas: jei likčiau gyvas, ar kaip nors rasčiau avarijos kaltininką? Atsakymas: niekaip. Beprotis, rizikuojantis savo ir kitų žmonių gyvybėmis, važiuotų ir nuvažiuotų... - rašė P.Skomantas.
Daug važinėju Lietuvos ir Europos keliais, kasmet sukariu po 60-80 tūkst. kilometrų. Matau akivaizdų skirtumą - lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, Lietuvoje vairavimo kultūra yra tragiška. Daug žmonių mūsų šalyje vairuoja gerai, kultūringai, tačiau vis dar daug išsišokėlių, atsilupėlių, kurie nesupranta, kad lėkti, viršyti greitį, lenkti gerai neįvertinus visų aplinkybių - tai lyg švaistytis užtaisytu ginklu. Dar gerai, jei tas užtaisytas ginklas sužeistų arba užmuštų patį jo šeimininką. Deja, neretai būna pražudomi visai niekuo dėti žmonės, o patys avarijos kaltininkai net nenukenčia...
Istorinės paralelos: seserys ir vaikų globa
Sabonių šeimos pavyzdys
Geiboniškis Vincas Sabonis su vieviške Elena Rinkevičiūte susilaukė penkių vaikų. Per paskutinį gimdymą į pasaulį beldėsi dvi mergaitės, tačiau išgyventi buvo lemta tik vienai. Ilgai netrukus likimas smogė dar kartą - dėl gimdymo komplikacijų vaikai neteko ir mamos, kuriai tebuvo 35 metai. Po žmonos mirties kurį laiką tėvas vaikus augino vienas. Kad palengvintų našlio dalią, jauniausiąją dukrelę auginti paėmė Vinco Sabonio sesuo iš Bajorų kaimo. Aleksas pamena, kaip tėtis pasakojo, kaip jis skalbdavęs vaikų drabužius. Po kelerių metų tėvas vedė našlę Marijoną, gyvenusią Lekavičių kaime. Mūsų pašnekovas negaili gerų žodžių pamotei, kuri svetimus vaikus augino kaip savus, buvo darbšti, gerai verpė ir gražiai audė. Duok jai dangų, tokia gera buvo, - pasakodamas savo šeimos istoriją vis dėkoja pamotei Aleksas.
Sesuo Stefutė Eigelytė ir Utenos vaikų namai
Šeimoje buvo 10 vaikų: keturios mergaitės ir šeši berniukai, Stefutė devinta. Po jos gimusi sesutė greitai mirė, užaugo devyni. Stefutė anksti pajuto norą pasišvęsti Dievui ir, kai vyresnioji sesuo Apolonija (sesuo Marija Gertrūda, vėliau išvykusi į JAV), vyko į Marijampolę, į vienuolyną, drauge važiavo ir Stefutė. Atėjo lemtingoji 1940 metų vasara. ... vienuoliai išvaryti iš savo vienuolynų. Seserys Juozapa Kibelaitė ir Zuzana Janušaitytė išvyko į Žemaitiją, pas sesers Juozapos gimines. Ten jos išbuvo iki 1941 m. liepos mėn., kai, prasidėjus karui, pasikeitė padėtis ir, kanauninko Petro Raudos pakviestos, vėl abi sugrįžo dirbti į Utenos vaikų prieglaudą.
Čia rado didžiulę betvarkę: Vaikų prieglaudos vedėja pabėgusi, vaikai išdalinti kaimo žmonėms. Į Vaikų prieglaudą žmonės iš kaimų grąžino jiems globoti atiduotus vaikus. Vėl susirinko apie šešiasdešimt globotinių. Vaikų namuose ypatingomis karo sąlygomis turėta drąsos imtis ir ilgalaikės rizikos - gelbėti žydus, nes karo pradžioje per bombardavimą Utenoje buvo sužeisti žydų tautybės motina su sūneliu Šinderiai. Dėl to vaikas Aleksiukas Šinderis ir buvo priglaustas Utenos Vaikų namuose. Kad nekiltų įtarimo, vardas jam buvo paliktas, o pavardė pakeista. Be seserų Juozapos ir Zuzanos tuomet tai žinojo seserys Stefutė Eigelytė ir Veronika Rakauskaitė.
1947 m. jos išsikelia į Jasonis kartu su mažaisiais ugdytiniais. Ūkio dalies vedėjos pareigas gavo sesuo Juozapa Kibelaitė, sesuo Zuzana Janušaitytė buvo įdarbinta buhaltere, sesuo Ona Juozūnaitė vaikų namų šeimininke, sesuo Stefanija Eigelytė sandelininke. Tokiu būdu sovietai, nerasdami kitos išeities, Jasonių vaikų namuose įdarbino visas seseris, nors ir žinojo, kad jos vienuolės. Vaikelių, atvežamų iš įvairiausių paskirstymo punktų ir kūdikių namų, vis daugėjo. Vaikai mylėjo gerąsias sesutes, kurios jiems buvo tarsi rūpestingos mamos.
Atėjo laikas atsisveikinti su mielais vaikučiais, su pamėgtu darbu ir išeiti į pensiją. Kartu iš Jasonių vaikų namų pasitraukė ir kitos seserys. Visos grįžo gyventi į Uteną, ne be Dievo pagalbos už nedidelę kainą įsigijusios namą Bažnyčios gatvėje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
