Senovės Romėnų Vaisingumo, Derliaus ir Sėkmės Dievybės

Romėnų dievai yra senovės Romos politeistinės religijos pagrindas - tai daugybė dievybių, kurios valdė įvairias gyvenimo sritis: karą, meilę, žemdirbystę, namų židinį ir net gamtos reiškinius. Kiekvienas dievas turėjo savo specifinę funkciją ir buvo garbinamas per ritualus bei šventes, atspindinčias Romos visuomenės vertybes. Šie dievai buvo ne tik mitologinės būtybės, bet ir neatsiejama Romos kultūros dalis, susijusi su kasdieniu gyvenimu bei valstybės gerove. Romėnai buvo atviri kitų kultūrų įtakai, todėl jų panteonas nuolat plėtėsi, įtraukiant naujas dievybes.

Nors daugelis romėnų dievų buvo perimti iš graikų mitologijos, jų savybės skyrėsi: graikų dievai dažnai vaizduojami kaip turintys žmogiškas silpnybes ir emocijas, o romėnų dievai buvo labiau idealizuoti, susieti su moralinėmis vertybėmis, valstybės interesais ir visuomenės pareigomis. Romėnai savo dievus laikė pragmatiškais globėjais, saugančiais imperiją ir jos piliečius. Šie dievai buvo reikalingi tam, kad paaiškintų gamtos reiškinius, žmonių likimus ir valstybės įvykius. Žmonės tikėjo, kad dievai gali įtakoti jų gyvenimus, todėl meldėsi ir aukojo jiems, siekdami palankumo.

Vaisingumo Deivės: Gyvybės Pradas ir Tęstinumas

Senovės Romoje vaisingumas buvo itin svarbus tiek žemdirbystei, tiek šeimos tęstinumui, todėl šią sritį globojo daugybė dievybių.

Didžiosios Motinos ir Gimdymo Globėjos

• Junona (Iuno) - moterų, santuokos ir valstybės globėja, Jupiterio žmona. Ji gina moters orumą - tiek karalienės, tiek paprastos namų šeimininkės. Junona buvo santuokos, motinystės, moterų ir vaisingumo deivė. Romėnės ją laikė sargu ne tik per vestuves, bet ir gimdant. Kaip vaisingumo deivė, Junona buvo siejama su Faunu.
• Bona Dea (Geroji Deivė) - paslaptinga vaisingumo ir žemės galia, garbinta moterų apeigose. Jos šventės būdavo kupinos tylos, žolynų, mėnulio simbolikos. Vyrams buvo draudžiama apie ją kalbėti ar net žinoti jos tikrą vardą. Bona Dea buvo identifikuota su Fauno dukterimi, su Motina Žeme, Junona, Hekate, Ope. Ji siejama su mišku, augmenija, ypač vaistiniais augalais, magija.
• Diana - miškų, medžioklės ir skaistumo deivė, glaudžiai susijusi su mėnuliu. Ji saugo laukinę laisvę, bet kartu ir gimdančias moteris. Diana buvo skaisti medžioklės ir augmenijos deivė, gimdyvių globėja, mėnulio įsikūnijimas. Jai buvo ypač šventos ąžuolų giraitės.
• Karmenta (Carmenta) - pranašystės ir moterų žinių deivė, poetų ir kalbos globėja. Ji globojo motinas - kalbančias, gimdančias, mokančias.
• Intercidona (Intercidona) - kirvio dvasia, sauganti gimdančią moterį nuo blogųjų dvasių. Ji garbinama kartu su Pilumnu ir Deverra - saugančiomis gimdymo dievybėmis.
• Kuba - kūdikių deivė. Kuba globojo kūdikius.
• Aka Larentija (Acca Larentia) - paslaptinga motina, susijusi su Romos pradžia. Ji garbinama kaip žemės dosnumo ir motiniškumo dvasia.
• Kupidonas (lot. cupido - aistra; arba Amoras arba Amūras - lot. meilė) - meilės dievas, Veneros sūnus.

Gyvūnų ir Gamtanės Vaisingumo Dievybės

• Fauna (Fauna) - gamtos ir moteriškos išminties deivė, sesuo arba motina Faunui. Fauna globojo miškus ir visas laukines dvasines erdves. Ji buvo laikoma Fauno dukterimi ir vėliau tapo žinoma Bona Dea vardu.
• Faunas (Faunus) - miško dvasia, piemenų ir sapnų dievas, artimas graikų Panui. Tai laukų, miškų, ganyklų, gyvulių dievas. Faunas duoda ženklus, perspėja per sapnus, šnabžda ateities vaizdus. Kaip bandų ir kaimo gyvenimo užtarėją Fauną itin garbino žemdirbiai.
• Inuas (Inuus) - gyvulių ir jų poravimosi globėjas, panašus į Fauną. Jo apeigos buvo laukinės, susijusios su prigimtinių jėgų garbinimu.
• Bubona - arklių ir galvijų deivė. Identifikuojama su galų deive Epona.

Derliaus ir Žemės Dievybės: Gausos Garantas

Romėnų dievai globojo tam tikrą aiškiai apibrėžtą sritį: Saturnas - sėją, Cerera - javų augimą, derlingumą ir t. t.

Javų, Augalijos ir Žemdirbystės Globėjai

• Cerera (Ceres) - derlingumo, grūdų ir žemdirbystės deivė, romėniškoji Demetros atitikmuo. Ji globoja derlių, duonos kepimą, sezonų tvarką ir žemės ritmą. Cerera buvo chtoniška, žemės augimo galios, javų augimo, brandos, požemio pasaulio deivė. Ji taip pat buvo motiniškos meilės ir santuokos deivė.
• Flora - gėlių ir pavasario deivė, atgimimo simbolis. Ji buvo viena iš keleto romėnų derlingumo deivių, tačiau didžiausią reikšmę įgaudavo pavasarį. Flora globojo ne tik augalus, bet ir visą jauną, dar neišsiskleidusią gyvybę.
• Horta (Horta) - sodų globėja, sauganti augimą, brandą ir vaisių nokimą. Jos vardas susijęs su žodžiu hortus - sodas, derlius, gyvastis.
• Insitor (Insitor) - dievas, globojantis sėklos įterpimą į dirvą. Romėnai jam aukodavo prieš pasėlių pradžią.
• Proserpina - vaisingumo, vyno ir žemdirbystės deivė.
• Pomona - vaisingos gausos deivė.
• Saturnas - kartos, ištirpimo, gausos, turto, periodinio atsinaujinimo, išsivadavimo ir laiko dievas. Saturnas buvo sėjos dievas.
• Dea Dia - paslaptinga žemdirbystės deivė, garbinta Arvalių brolių. Jos šventė vyko laukų žydėjimo metu, meldžiant gero derliaus ir žemės taikos.
• Bakchas (Bacchus) - vyno, įkvėpimo ir laukinės ekstazės dievas.
• Feronia (Feronia) - laukinių vietų, laukų, miškų, vaistažolių požemio pasaulio deivė. Jos garbei lapkričio 15 d. vyko šventė.
• Fontas (Fontus) - šaltinių ir tekančio vandens dievas. Jis buvo gyvybės tekėjimo sergėtojas.

Sėkmės ir Gerovės Dievybės: Likimo ir Gausos Valdovės

Romėnų gyvenime sėkmė ir gerovė buvo neatsiejamos nuo dievų malonės.

Gausos ir Likimo Valdovės

• Fortūna (Fortuna) - likimo ir atsitiktinumo deivė, kurią romėnai laikė nenuspėjamą, bet ne aklą. Ji galėjo būti dosni ir nuožmi, priklausomai nuo žmogaus nuostatų, maldų ar aplinkybių. Vaizduojama stovinti, beveik neapsirengusi arba su prašmatniais drabužiais, laikanti kornukopiją.
• Abudantija - sėkmės, pertekliaus ir gerovės deivė. Jos simbolis - Kornukopija („Gausybės ragas“).
• Felicitata (Felicitas) - laimės ir sėkmės įsikūnijimas, dažnai vaizduojama šalia imperatorių kaip jų palydovė. Ji simbolizuoja išsipildymą, vidinę ramybę po pergalės ar klestėjimo laikotarpį.
• Eventas Bonas - žemdirbystės ir komercijos pasisekimo dievas. Jis užtikrino gerą pelną ir derlių. Buvo imperijos monetų standartiniu atvaizdu nuo Galbos iki Galieno valdymo.
• Hilaritas (Hilaritas) - džiaugsmo ir sielos lengvumo dvasia, lydinti šventes ir palankius laikus.
• Genijus (Genius) - kiekvieno žmogaus dvasinis globėjas, tarsi vidinis šešėlis, saugantis gyvybės srovę. Jis gimsta su žmogumi ir miršta kartu.
• Konkordija - personifikuota santarvės, vienybės deivė. Ji buvo Romos, romėnų tautos, senato ir imperatorių santarvė.
• Fides (Fides) - ištikimybės ir pasitikėjimo deivė, sauganti sutarčių ir pažadų šventumą.

Su Vaisingumu ir Derliumi Susiję Festivaliai ir Apeigos

Romėnai rengė įvairias šventes ir ritualus, siekdami palankumo iš vaisingumo, derliaus ir sėkmės dievybių.

• Luperkalijos - Fauno kulto vieta buvo Palatino kalno ola Luperkala. Per Luperkalijų šventes (vasario 15 d.) luperkai aukodavo Faunui šunį ir ožį. Luperkalijos buvo skaistinimo ir vaisingumo šventė. Ji buvo švęsta ir tam, kad nugintų vilkus nuo kaimenių.
• Floralia - Floros garbei skirta šventė, kuri vykdavo balandį arba ankstyvą gegužę. Floralijos metu buvo švenčiamas gamtos atsinaujinimo ciklas, buvo daug geriama ir šokama.
• Cerialijos (Cereros žaidynės) - pagrindinė Cereros šventė, švenčiama nuo balandžio 12 d. iki balandžio 19 d.
• Ambarvalija - gegužės mėnesį moterys švęsdavo Ambarvaliją, atlikdavo slaptus ritualus, susijusius su Cerera.
• Anna Perena - metų ciklo ir pavasario atsinaujinimo deivė. Romoje švenčiama kovo viduryje, šalia Tiberio, kur žmonės gerdavo, juokaudavo ir prašydavo ilgų metų.
• Fantalijos - Fontui skirtos šventės, kurios švenčiamos spalio 13 d. Gėles mesdavo į šaltinius ir jomis puošdavo šulinius.

Svarbiausios Romėnų Vaisingumo, Derliaus ir Sėkmės Dievybės

Ši lentelė apibendrina pagrindines dievybes, susijusias su vaisingumu, derliumi ir sėkme romėnų panteone.

tags: #senoves #romenu #vaisingumo #ir #derliaus #veliau

• Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ analizė
• Priežastys, simptomai ir gydymas lytinių organų karpų nėštumo metu
• Apžvelkite 2013 m. vaikų socialines paslaugas Lietuvoje
• Svarbūs medicinos veidai Elektrėnų gimdymo namuose
• Išsami informacija apie vėjaraupių skiepus