Sirgti yra nesmagu, ypatingai, jeigu esi naujagimio, kūdikio ar mažo vaiko mama. O jeigu dar kurį nors iš vaikų žindai, sezoninės ligos, tokios kaip sloga, gerklės skausmas ar gripas, gyvenimą gali gerokai apsunkinti, keliant klausimus apie tai, ar žindyti saugu ir ar žindant saugu vartoti vaistus. Galbūt teko girdėti, kad kažkuriai mamai buvo liepta nutraukti žindymą ar atsiskirti nuo kūdikio susirgus gripu ar tam, kad ji galėtų vartoti vaistus nuo temperatūros. Susirgus pačiai, tokie prisiminimai greitai išlenda sukeldami abejonių, ar saugu kūdikį tuėti prie savęs ir žindyti? Ar nepakenksiu kūdikiui?

Motinos pienas laikomas sveikiausiu maistu naujagimiui nuo pirmųjų gyvenimo minučių ir toliau kūdikiui augant. Žindomi kūdikiai yra geriau apsaugoti nuo bakterinių, virusinių infekcijų ir parazitų. Jeigu taip nutiko, kad susirgote virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis prieš pat gimdymą, neišsigąskite. Priešpienis, kurį kūdikis valgo pirmomis dienomis po gimimo, yra antikūnų, saugančių nuo įvairių ligų, koncentratas. Po 7-10 dienų priešpienis pasikeičia į brandų pieną, kuris toliau saugo kūdikį ir stiprina jo imuninę sistemą.
Svarbu suprasti, kad per pieną ligą sukeliantys virusai nėra perduodami. Todėl žindymo nutraukimas ar atsiskyrimas nuo kūdikio tada, kai mamai pasirodo pirmieji ligos požymiai, nėra prasmingas: tas kelias dienas, kol jūs dalijotės virusu pati to nežinodama, mažylis su juo jau susidūrė. Kūdikis, būdamas kartu, taip pat susiduria su ligos sukėlėjais, paprastai net dar anksčiau, negu pati mama pasijunta serganti.
Dabar žindymą tęsti ypatingai svarbu, nes mamos kūnas pradeda kovoti su ligos sukėlėjais ir gamina antikūnus. Antikūniai taip pat patenka į mamos pieną ir padeda su virusais kovoti ir kūdikio imuninei sistemai. Jam reikia padėti, ir tą pagalbą teikia būtent motinos pienas, atnešdamas kūdikiui specifinius antikūnus, saugančius, kad mažylis nesusirgtų arba bent nesirgtų taip stipriai, kaip pati mama ar kiti ta liga užsikrėtusieji.
Nutraukiant žindymą, kūdikio organizmas paliekamas vienas tvarkytis su ligos sukėlėjais, o tai jam gali būti sunkiau, nei gaunant palaikymą iš mamos. O žindymą ligos metu nutraukus, atvirkščiai, pavojus kūdikiui susirgti padidėtų. Ir dar - kūdikis netektų motinos artumo teikiamo nuraminimo ir paties geriausio maisto. Kai kurie kūdikiai dėl apsaugančio mamos pieno poveikio kartais kai kuriomis ligomis praserga be jokių simptomų. Gali taip nutikti, kad žindomas kūdikis bus vienintelis šeimos narys, kuris išliks sveikas per gripo sezoną!
Yra vos keletas tikrai sunkių užkrečiamų ligų, kuriomis sergant ir/ar kurias gydant žindymas nerekomenduojamas, pavyzdžiui, ŽIV, AIDS, aktyvios formos tuberkuliozė, vėžys. Mamos apsinuodijimas maistu žindymui netrukdo. Tol, kol tokios būklės simptomai apsiriboja virškinimo traktu (mama vemia, viduriuoja, jai spazmuoja skrandis), reikėtų žindyti toliau, nes kūdikiui jokios rizikos nėra. Tačiau jei būklė sunkėja ir ligos sukėlėjas persikelia į mamos kraujotaką (mamai nustatoma septicemija ir ji turi būti gydoma jau ligoninėje), tuomet sprendimas dėl žindymo priimamas kiekvienu atveju individualiai.
Net ir esant rizikai, kad sukėlėjas pateks iš mamos kraujotakos į jos pieną, tačiau mamą gydant su žindymu suderinama antibiotikų terapija, žindymas išlieka saugiausiu kūdikio maitinimo būdu. Jei mamą užpuolusi infekcija ypač agresyvi (pvz., invazinė A grupės streptokokinė infekcija, sukėlusi sunkią mamos ligą), žindymas turėtų būti tęsiamas po laikino jo sustabdymo pirmosioms 24 mamos gydymo valandoms.
Ar saugu maitinti naujagimį ar kūdikį, jeigu žindanti mama karščiuoja, kūno temperatūra pakyla daugiau kaip 38 laipsniai? Gal tuomet ir jos krūtų pienas būna per karštas, todėl geriau nusitraukti ir iš buteliuko sugirdyti atvėsintą? O gal mamai vėlgi derėtų pieną ištraukti ir išpilti arba kūdikiui duoti jau pasterizuotą, t.y., pakaitintą beveik iki virimo, sunaikinus ligų sukėlėjus mikroorganizmus?
Tai pats keisčiausias iš senovės atėjęs mitas. Sergant mamai pieno virinti griežtai negalima! Jei mama karščiuoja, jos pienas kūdikio tikrai nenudegins, tačiau labai retai kūdikiai atsisako gerti neįprastai jiems šiltą pieną. Nekarščiuojančios mamos pienas yra jos kūno - maždaug 36,6-37 laipsnių - temperatūros. Karščiuojančios mamos pienas jos kūdikiui gali būti ypatingai naudingas. Kūno temperatūros pakilimas yra žmogaus apsauginė reakcija kovai su ligos sukėlėjais. Kovojant su infekcija, mamos kraujyje padaugėja imuninių medžiagų (ypač daug sekrecinio imunoglobulino A, saugančio gleivines) ir gyvųjų ląstelių - leukocitų, gebančių naikinti bakterijas. Jos patenka ir į mamos pieną, kad nuo tokių pačių sukėlėjų saugotų ir jos vaiką.
Jeigu mama savo pieną ištrauks ir išpils, o kūdikiui vietoje jo duos imunine prasme visiškai bejėgį „maistelį“ - mišinuką, kūdikis tokios apsaugos tikrai negaus. Jeigu mama ištrauktą savo pieną sugirdys kūdikiui, prieš tai jį nukenksminusi - pasterizuos kaitindama beveik iki virimo - tada žus visos tos gerosios ląstelės ir bus suardyta dauguma imunoglobulinų molekulių. Iš mamos pieno liks jau nebe „ir vaistas“, bet tik „geriausias maistas“.
Ar keičiasi karščiuojančios mamos pieno sudėtis? Taip, pokyčių gali būti. Pavyzdžiui, jeigu mama serga pūlingu krūties uždegimu ir pūlinys atsiveria į pieno latakus, jais iš krūties ištekantis pienas gali būti užterštas pūliais ir juose esančiomis bakterijomis. Būtent iš tos krūties kūdikio geriau nežindyti, laikinai - kol krūtis pasveiks.
Požiūris, kad susirgus ir vartojant vaistus, žindyti draudžiama, neturi pagrindo. Jeigu žindančiai mamai prisireikia vaistų, juos reikėtų parinkti taip, kad padėtų mamai sveikti ar jaustis geriau, kad būtų saugūs žindomam kūdikiui ir kad nemažintų pieno gamybos. Todėl, kai kreipiatės į gydytoją, priminkite jai, kad jūs žindote kūdikį ir norite žindymą tęsti. Iš tiesų mažai yra tokių vaistų, kurie būtų nesaugūs žindymo laikotarpiu, o tiems, kurie nėra saugūs, dažniausiai yra pakankamai saugios alternatyvos.
Dauguma vaistų yra absoliučiai suderinami su žindymu, o tie, kurių nerekomenduoja vartoti žindant, beveik visada gali būti pakeisti saugiu alternatyviu vaistu. Būtina atkreipti dėmesį, kad jei norima vartoti nuo peršalimo skirtus kompleksinius vaistus - įvertinti, kiek viso per parą paracetamolio gaus mama ir atskirai pasitikrinti kiekvieno tokio vaisto komponento suderinamumą su žindymu.
Kūno temperatūros pakilimas yra žmogaus apsauginė reakcija kovai su ligos sukėlėjais. Todėl neverta skubėti numušti iki normalios temperatūros neaukšto, iki maždaug 38-38,5 laipsnių, karščiavimo. Tačiau, net ir žindanti mama neprivalo kęsti didelio varginančio karščiavimo ir skausmų. Karščiavimui mažinti tinka ibuprofenas arba paracetamolis. Juos reikia vartoti pagal informacinio lapelio nuorodas ir perspėjimus. Įprastai šie nereceptiniai vaistai žindomam kūdikiui nepakenks.
Taip pat kosulį raminantys ir atsikosėti padedantys vaistai su ambroksoliu ir ecetilcisteinu, sloguojančios nosies praplovimai „jūros vandeniu“ yra saugūs. Nuo kosulio maitinančiai mamai saugu vartoti gvaifeneziną. Pavyzdžiui, maitinančiai mamai nerekomenduojama vartoti pakankamai įprastą aspiriną, manoma, padidinantį Rejė sindromo riziką.
Jeigu prireiktų antibiotikų, tai galima rinktis, pavyzdžiui, iš tų, kuriais gydomi susirgę vaikai, net naujagimiai. Natūralių ir sintetinių penicilinų, gentamicino, daugumos cefalosporinų, eritromicino ir azitromicino mažiau kaip vienas procentas nuo motinai paskirtos dozės patenka į jos pieną, o iš pieno į kūdikio kraują - dar mažiau. Retai pasitaiko alergija antibiotikams, o gydymui tęsiantis ilgiau, kūdikį reikia stebėti dėl galimos pienligės ar viduriavimo - gal prireiks ir gerųjų bakterijų. Tačiau rizika nedidelė, nes motinos pienas padeda žarnyne išlaikyti normalią mikroflorą. Jei mamai reikia antibiotikų - gydytojas turi išrašyti suderinamus su žindymu. Didžiausias suderinamų su žindymu antibiotikų šalutinis poveikis - nežymus kūdikio išbėrimas ir/ar viduriavimas (tuomet jam galima duoti gerųjų bakterijų, nesant tokiems požymiams, probiotikų vartoti nereikia).
Vaistai nuo alergijos (antihistamininiai vaistai) yra gan saugūs, tačiau jie gali slopinti pieno gamybą, sukelti mieguistumą tiek mamai, tiek ir kūdikiui. Antihistamininiai vaistai gali sustabdyti slogą, bet kartu ir sukelti mieguistumą, o tuo pačiu - ir kūdikio mieguistumą, dėl ko jis daugiau miegos ir mažiau prašys krūties. Kartais vaistai gali sumažinti pieno gamybą, pvz., tie, kurie sumažina gleivinių patinimą (pseudoefedrinas, fenilefrinas, fenilpropanolaminas) - jų net 1-2 dozės gali ženkliai sumažinti mamos prolaktino lygį, dėl ko gali sumažėti pieno, ypač, jei laktacija jau stabili.
Homeopatiniai vaistai gali būti vartojami be jokių apribojimų. Vaistažolės - tiesiog saikingai, prisimenant, kad kartais jos gali slopinti pieno gamybą (šalavijas, čiobreliai, mėtos). Medaus galima valgyti tiek, kiek pačiai mamai nesukelia alergijos. Jei pastebima, kad vaikui prasidėjo alergija ir įtariamas mamos vartojamas medus, jo vartojimą, žinoma, reikia nutraukti.
Vaistų poveikiui labiausiai jautrūs naujagimiai. Jų žarnynas lengviausiai praleidžia vaistus į kraują, kepenys dar nepakankamai subrendusios vaistus nukenksminti, o inkstai nepajėgūs juos efektyviai pašalinti iš organizmo. Ne mažiau svarbu žinoti, kada vaistas mamos kraujyje pasiekia didžiausią koncentraciją. Tai yra tas laikotarpis, kai žindymo reikėtų vengti. Paprastai taip būna tarp 1 - 3 valandų išgėrus vaisto. Tokiu atveju geriau būtų vaistą vartoti tuojau pat po žindymo ir kitą kartą kūdikį žindyti praėjus bent 3 valandoms. Arba vaistą išgerti (jeigu jis vartojamas tik kartą per dieną) prieš ilgiausią kūdikio miegą. Daugumą vaistų rekomenduojama vartoti prieš pat maitinimą, tuomet jie dar nespės pasklisti po motinos organizmą ir nepateks į pieną.
Žindyvei, jeigu tik įmanoma, reikėtų rinktis lokaliai veikiančius, ne plataus spektro vaistus. Taip pat labiau tinka ne leidžiami (intraveniniai), o geriamieji vaistai. Vaisto koncentracija, dažnas žindymas, krūtų anatomija ir kūdikio šalinimo sistemos branda yra veiksniai, darantys įtaką vaistų perdavimui į pieną. Iškart po gimdymo krūtyse, tarp pieno liaukų ląstelių (laktocitų) yra daug mažyčių tarpų, pro kuriuos lengviau prasiskverbia ne tik kūdikio imunitetui svarbūs imunoglobulinai, bet ir vaistai.

Kai žindanti mama susiduria su liga - paprasčiausiu galvos skausmu ar visas jėgas atimančiu gripu, - kyla dilema: galima vartoti vaistus ir žindyti ar ne. Iš tiesų, dėl etinių sumetimų tyrimai su nėščiosiomis ir žindyvėmis nėra atliekami. Tačiau įvertinus vaisto veikliąją medžiagą, jos gebėjimą patekti į mamos kraujotaką, išsiskyrimą į pieną, galima sužinoti, kaip vienas ar kitas preparatas gali paveikti pieno gamybą ir žindomo kūdikio organizmą. Dėl vaistų vartojimo žindant kūdikį būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
Vienas iš tinklalapių, kuriuo patogu naudotis, tai www.e-lactancia.org. Šią duomenų bazę nuo 2002 m. kuria vaikų ligų gydytojai ir farmakologai ir joje galima rasti visus dažniausiai vartojamus vaistus, augalinius ir homeopatinius preparatus, netgi kosmetines ir medicinines procedūras. Šiame tinklalapyje informacija pateikiama spalviniu kodu, nurodančiu preparato suderinamumą su žindymu:
| Spalva „e-lactancia.org“ sistemoje | Suderinamumo lygis | Rekomendacijos žindančiai mamai |
|---|---|---|
| Žalia | Visiškai suderinama | Mama gali vartoti vaistą be apribojimų. |
| Geltona | Ribotas suderinamumas, maža rizika | Rekomenduojama stebėti mamą ir kūdikį dėl galimų nedidelių šalutinių reiškinių. |
| Oranžinė | Atsargus vartojimas, vidutinė rizika | Būtina apsvarstyti vartojimo dažnumą, dozę ir atidžiai stebėti žindymo diadą. |
Visais kitais atvejais būtina pasverti vaisto teikiamą naudą ir galimą žalą, paieškoti saugesnių alternatyvų - pažymėtų žalia spalva.
Karščiavimas, viduriavimas ar vėmimas sparčiai šalina skysčius iš mamos organizmo, o didelis skysčių netekimas gali mažinti pieno gamybą. Kai mama yra sveika, jai svarbu gerti tiek, kiek ji nori, kad nejaustų troškulio. Ligos metu mamos pieno kiekis gali sumažėti dėl įvairių priežasčių. Galbūt sirgdama mama žindo rečiau, nei tai darytų būdama sveika. Kai kurioms mamoms ligos, lydimos karščiavimo, gali sumažinti pieno kiekį. Galbūt pati to nežinodama vartoja vaistus, kurie mažina pieno gamybą.
Dažniausiai pieno kiekio sumažėjimas nėra toks dramatiškas, kad reikėtų papildomai primaitinti kūdikį dirbtiniu maistu. Jeigu pajutote, kad sergant pieno kiekis mažėja, stenkitės žindyti dažniau, gerti daugiau ir pasitikrinkite, ar jūsų vartojami vaistai neturi neigiamo poveikio pieno kiekiui.
Daugeliu atvejų mamai susirgus geriausia, ką galima padaryti, tai persikraustyti į lovą, tęsti žindymą ir gerti daug skysčių. Kai mama serga, dažniausiai geriausia mintis yra tiesiog gulėti lovoje su vaiku ir leisti jam žįsti tiek dažnai ir taip ilgai, kaip tik jam to reikia.
Jei žindanti mama susirgo, reikia imtis įprastų profilaktikos priemonių: dažnai plauti rankas, nečiaudėti ir nekosėti ant mažylio, riboti kontaktą veidas prie veido, dažnai vėdinti patalpas ir palaikyti jų švarą. Kūdikio užkrėtimo galimybę dar labiau sumažinkite, užkirsdama kelią infekcijai plisti: plaukite rankas, nekosėkite ir nešnarpškite nosies arti vaiko. Jeigu smarkiai sloguojate, čiaudite, kostite, gali praversti apsauginė kaukė ant burnos ir nosies, kad padėtų sulaikyti bent dalį išskyrų nuo naujagimio. Apsauginės kaukės dėvėti nereikia, nebent jaučiatės patogiau. Siekiant išvengti infekcinio mastito, svarbu tinkamai rūpintis higiena - prieš ir po maitinimo apiplauti krūtis.

Kosuliui palengvinti gali padėti tokios paprastos ir žindančioms mamoms prieinamos priemonės, kaip kvėpavimas šiltais garais, inhaliacijos, gerklės skalavimai druska, medetkų nuoviru, kojų kaitinimas šiltame vandenyje su druska ir pan. Taip pat labai svarbu gerti pakankamai skysčių, kad kosulys galėtų būti drėgnesnis ir ne taip smarkiai varginantis. Jeigu reikia daugiau pagalbinių priemonių, norisi gerti specialių arbatų, verta pasižiūrėti, kurios vaistažolės yra saugios žindymo laikotarpiu, gerti nedideliais kiekiais ir keisti žoles.
Moterys bijo krūtų uždegimo - mastito, tačiau jis neatsiranda pirmosiomis paromis. Prevencija - kuo anksčiau po gimdymo pradėti žindyti ir tai daryti pagal naujagimio poreikius, taisyklingai glausti vaiką prie krūties, stebėti, kad nebūtų spenelio įtrūkimų. Mastitas (krūties infekcija) nėra priežastis nutraukti žindymą. Krūties pūlinys (abscesas) - šiais laikais tai gydoma pūlių ištraukimu adata ar drenažu, o ne visa operacija. Jeigu mamai prireikia operacijos (ne tik krūties, bet ir bet kurios kūno vietos), sustabdyti žindymo nereikia.
Mastitas dažniausiai vystosi dėl krūtyje atsiradusio pieno sąstovio (laktostazės). Dėl užsilaikiusio krūtyje pieno gali užsikimšti pieno latakėliai ir taip blokuoti pieno tekėjimą. Kiti rizikos veiksniai apima netinkamą žindymo techniką, nepakankamą žindymą, pieno paklausos-pasiūlos disbalansą ir spenelių pažeidimus. Dėl pieno sąstovio vystosi neinfekcinis mastitas, kuris, nesiimant priemonių ir susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, gali virsti skausmingu, labai ūmiu, rimtesnėmis komplikacijomis gresiančiu infekciniu mastitu.
Mastito simptomai yra pakankamai akivaizdūs, todėl papildomi tyrimai įprastai nėra atliekami. Gydytojas tiesiog apžiūri ir apčiuopia krūtį, pamatuoja kūno temperatūrą, paklausinėja apie kitus simptomus, jų pradžią ir pan. Jeigu ligos eiga itin sunki ir/arba neįprasta, gali būti imamas pasėlis.
Gydymas labai priklauso nuo ligos stadijos, tačiau svarbiausia taisyklė yra nenutraukti žindymo ir stengtis žindyti kuo dažniau. Natūralu, kad skausmą jaučianti moteris nenori žindyti, tačiau reikėtų suprasti, kad tai pati efektyviausia mastito gydymo priemonė. Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių nebepavyksta žindyti, pieną reikėtų nusitraukti pientraukiu arba rankomis. Pieną nusitraukti reikėtų taip pat dažnai, kaip ir žindyti.
Prieš žindymą šildykite krūtis. Šiluma numalšina skausmą, tempimo jausmą, padeda pienui geriau tekėti. Prieš žindymą galite trumpai pastovėti po šiltu dušu arba kelioms minutėms užsidėti šiltą kompresą. Po žindymo krūtis šaldykite. Šaldymas padeda numalšinti skausmą ir sumažinti tinimą. Pažeistą krūtį šaldykite iškart po maitinimo. Geriausia šaldyti uždedant ledo kompresą - ledukus, kopūsto lapą arba šaldytų daržovių pakelį suvyniokite į rankšluostį ir priglauskite prie krūties, vengiant spenelio srities. Pasirinkite tinkamiausią žindymo pozą. Kūdikį prie krūties glauskite taip, kad jis smakriuku, nosyte arba apatiniu žandikauliu remtųsi į sukietėjusią, uždegimo pažeistą krūties vietą. Būtinai ištuštinkite abi krūtis.
Antibiotikų skiriama, jeigu iškart įtariamas infekcinis mastitas, jei ant krūties spenelio yra įtrūkimų arba jeigu moters būklė nepagerėja po 12-24 val., nors krūtis tikrai gerai ištuštinama. Pagrindine mastito komplikacija yra įvardijamas ankstyvas žindymo nutraukimas. Infekciniam mastitui komplikuojantis krūtyje gali atsirasti pūlinių (abscesas). Jie gali būti paviršiuje (tuomet matoma pakitusi, „gumbuota“ krūties forma) arba giliau viduje (tuomet judinant krūtį jaučiamas stiprus skausmas). Mastitas gali komplikuotis į spenelių pienligę. Susirgus jaučiamas labai stiprus, deginantis skausmas spenelių srityje. Pienligės nustatymas yra pakankamai komplikuotas.

Nemalonių pojūčių sukelia suskilinėję speneliai. Tai yra netaisyklingo krūties apžiojimo pasekmė. Svarbiausia, kad akušerė pastebėtų, kokia yra žindymo pradžia. Kartais mamos į tai dėmesio neatkreipia - svarbu, kad vaikelis ramus, ir tai gerai. Tačiau jau po dienos tokia praktika gali pasibaigti nemaloniais pojūčiais, o užsigydyti užtruks laiko. Jei skauda žindant, vadinasi, apžioja netaisyklingai. Kaip gydyti? Pabūti atvirais speneliais, padeda vadinamosios oro vonelės, rekomenduojama dažnai krūtų neplauti, nes vanduo džiovina odą, galima patepti riebiu priešpieniu arba naudoti specialių tepaliukų šiems įtrūkimams gydyti. Žindančioms moterims visada patariama saugoti krūtis: neiti į skersvėjį, į balkoną ar terasą nuogomis krūtimis, net ir vasarą jas saugoti labiau nei nemaitinančioms moterims.
Kai kurios mamos serga autoimuninėmis ligomis: idiopatine trombocitopenine purpura, autoimuninėmis skydliaukės ligomis, autoimunine hemolizine anemija ir daugeliu kitų. Šioms ligoms būdingi antikūnai, gaminami pačios mamos organizme prieš jo paties audinius. Tokiomis ligomis sergančios mamos bijo, kad antikūnai patenka į pieną ir gali sukelti tokią pat ligą kūdikiui. Tai yra visiškas mitas. Autoimunine liga serganti mama tikrai gali žindyti. Antikūnai, kurie sudaro didžiąją dalį pieno antikūnų, yra vadinamojo sekrecinio IgA tipo. Autoimuninės ligos nėra sukeltos sekrecinio IgA. Net jei taip ir būtų, į kūdikio kūną sekrecinis IgA neįsigeria.
Jeigu svarstote klausimą apie laikiną žindymo atsisakymą dėl vaistų vartojimo, taip pat svarbu atsižvelgti ir į trumpo nežindymo keliamą riziką kūdikiui. Be to, kad dirbtinis maitinimas turi savų nepageidaujamų poveikių mažylio sveikatai, sergančiai, nežindančiai mamai, norinčiai išlaikyti pieno gamybą, dar teks ir ištraukinėti pieną rankomis ar pientraukiu, didėja pieno sąstovių, mastito tikimybė.
Deja, iki šiol pas mus gajus mitas, jog žindymas nesuderinamas su mamos gydymu ir sveikatos priežiūra. Bet kurios kitos „įprastos“ ligos metu, pvz., esant peršalimui, gerklės skausmui, gripui, virusiniam gastroenteritui, karščiavimui, mastitui ir t.t., mama turėtų tęsti žindymą. Tiesiog reikia apie tai priminti gydytojui, kad jis paskirtų su žindymu suderinamus vaistus. Dauguma gydytojų žinios apsiriboja vaistų pakuotės lapeliu, kur parašyta, kad maitinančioms motinoms vaisto vartoti nerekomenduojama. Taip rašoma todėl, kad išsamūs vaisto saugumo klinikiniai tyrimai nėra atlikti, o jie yra labai brangūs ir ilgai užtrunka. Daugumos vaistų anotacijose rašoma „nėščioms ir žindančioms moterims nerekomenduojama“.
Žindymo konsultantė mamas perspėja ir apie naują pavojingą madą žindant - naršyti telefone. „Skrolini“, kadangi žindymo metu „snūdas“ ateina, ir užkrenta „divaisas“ ant kaukolės. Ir čia jau yra problema, nes tie telefonai arkliški visų“, - apibendrino akušerė, žindymo konsultantė Ieva Girdvainienė. Tad traumos dėl iškritusių telefonų, anot medikės, dabar dažnesnės nei kūdikių nuplikymai kava.