Kalvarijos savivaldybės vaikų laikinosios globos namai savo veiklą pradėjo 1999 metų kovo mėnesį. Įstaiga buvo įkurta Sangrūdos vidurinės mokyklos bendrabutyje. Tai mišraus tipo vaikų globos namai, kuriuose įkurdinami našlaičiai bei likę be tėvų globos vaikai. Šioje įstaigoje kartu gyvena įvairaus amžiaus bei poreikių vaikai, o grupės komplektuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus auklėtinių, maksimalus vaikų skaičius grupėje siekia iki 8 asmenų. Į šiuos namus vaikai nuo 4 metų amžiaus iki pilnametystės priimami ištisus metus.

Pagrindinis įstaigos tikslas - puoselėti vaikų dvasines ir fizines galias, atsižvelgiant į jų individualybę bei sveikatos būklę. Vaikų globos namuose teikiamos visos vaikui reikalingos socialinės paslaugos: vaikai yra maitinami, rengiami, auklėjami ir mokomi. Kalvarijos savivaldybės vaikų laikinosios globos namuose dirba 16 darbuotojų, tarp kurių yra direktorius, pedagogai bei aptarnaujantis personalas.
Šiuose globos namuose pedagogai atlieka ir socialinio darbuotojo funkcijas. Kadangi pedagogai geriausiai pažįsta ir supranta vaikus, jie nuolatos kelia savo kvalifikacinę kategoriją. Svarbi veiklos dalis yra bendradarbiavimas su specialistais, kurie padeda spręsti vaiko asmenines problemas, nes globos namuose gyvena skirtingų šeimų vaikai su skirtingais charakteriais.
Svarbu paminėti, kad atliekant socialinį darbą vaiko teisių apsaugos sistemoje būtina žinoti, kokiais įstatymais vadovaujasi globos namai. Moksliniai tyrimai rodo, kad patirta trauma daro neigiamą įtaką fizinei ir psichologinei vaiko raidai, todėl ypač aktualu apsaugoti vaikus nuo fizinio ar seksualinio išnaudojimo. Siekiant užtikrinti saugumą, įstaigoje organizuojamos paskaitos vaikams ir pedagogams, kurių metu specialistai supažindina su gresiančiais pavojais.
Remiantis duomenimis apie globos namų gyventojus, didžioji dalis vaikų į įstaigą patenka iš sudėtingos aplinkos.
| Vaikų kilmė | Dalies dydis |
|---|---|
| Iš asocialių šeimų | 80% |
| Našlaičiai | 5% |
| Iš kitų vaikų namų | 5% |
| Iš globėjų | 10% |
Dauguma vaikų, patekusių iš asocialių šeimų, jau turi susiformavusius savitus principus ir nusistatymus, todėl pedagogai ieško bendros kalbos, bando paaiškinti doro elgesio taisykles bei padeda ugdytiniams pamiršti patirtą fizinį smurtą. Suprantama, kad smurto priežastis dažnai laikytina prasta socialinė-ekonominė situacija - nedarbas, menkas uždarbis ir netikrumas dėl ateities. Nepaisant kylančių iššūkių, direktorius kartu su pedagogais deda visas pastangas, kad būtų užtikrinti visapusiški vaikų poreikiai, organizuojamas jų laisvalaikis bei rengiami dokumentai ateities studijoms.