Priežastys, kodėl dingsta menstruacijos po nuskausminamųjų
Nors moterys dažnai kreipiasi į šeimos gydytojus su įvairiais nusiskundimais, vienas iš dažnesnių klausimų, ypač vaisingo amžiaus moterims, susijęs su menstruacijų ciklo sutrikimais. Kartais šie simptomai gali priminti premenstruacinį sindromą (PMS), tačiau moterys jo tiesiogiai neįvardija. Svarbu suprasti, kad menstruacijų dingimas ar sutrikimai gali turėti įvairių priežasčių, įskaitant ir tam tikrų medikamentų, pavyzdžiui, nuskausminamųjų, vartojimą.
Kas yra premenstruacinis sindromas (PMS) ir premenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS)?
Premenstruacinis sindromas (PMS) - tai fizinių, psichologinių ir elgesio simptomų grupė, susijusi su mėnesinių ciklo liuteininės fazės laikotarpiu ir išnykstanti 2-3-ią mėnesinių dieną. Jis vargina apie 10-90 proc. reprodukcinio amžiaus moterų, dažniausiai tarp 20-40-ties metų. Padidėjęs dirglumas, įtampa, disforija ir nuotaikos svyravimai premenstruacinėje fazėje gali pasireikšti liga, sukeliančia sunkių gyvenimo ir bendravimo problemų, ji vadinama premenstruaciniu disforiniu sutrikimu (PMDS). Šį sutrikimą jaučia dalis moterų, kurioms pasireiškia PMS.
PMDS yra žymiai sunkesnė PMS forma. Skirtumas slypi ne tik simptomų stiprume, bet ir jų poveikyje moters gyvenimui. Jei PMS dažniausiai sukelia diskomfortą, PMDS gali tapti rimta psichikos sveikatos problema. PMDS būdingi intensyvūs emociniai sutrikimai - stipri depresija, nerimas, pykčio protrūkiai, beviltiškumo jausmas, kurie gali trukdyti dirbti, bendrauti ir normaliai funkcionuoti.
Atnaujinti mechanizmų aiškinimai
Premenstruacinio sindromo (PMS) simptomų etiologija nėra aiški. Manoma, kad tai yra psichoendokrininis sutrikimas. Centrinės nervų sistemos (CNS) serotoninerginius neuroninius mechanizmus veikia kiaušidžių sintezuojamų hormonų pokyčiai. Moterims, kurias vargina PMS simptomai, nustatoma mažesnė alopregnandiolio koncentracija liuteininėje fazėje. Šis progesterono metabolitas, smegenyse aptinkamas neuroaktyvus steroidas, turi anksiolitinį poveikį, − sumažėjus jo koncentracijai, atsiranda didesnė depresijos, nerimo bei psichologinės įtampos tikimybė.
Manoma, kad premenstruacinio disforinio sutrikimo (PMDS) priežastimi gali būti padidėjęs CNS jautrumas normaliam hormonų kiekiui ir serotonino mažėjimas. Pastarojo sumažėjimas pasireiškia požymiais, kurie būdingi ir PMS: dirglumas, disforija, impulsyvumas. Keletas tyrimų pažymi, kad PMDS patogenezėje svarbų vaidmenį atlieka kiti neurotransmiteriai - sumažėja γ-aminosviesto rūgšties (GABA), endogeninių opioidų.
Ilgą laiką buvo teigiama, kad Premenstruacinio sindromo (PMS) ir Premenstruacinio disforinio sindromo (PMDS) priežastis hipotaliaminės - hipofizinės hormonų disbalansas, tačiau dabar manoma, kad PMDS priežastimi gali būti padidėjęs CNS jautrumas normaliam hormonų kiekiui ir serotonino mažėjimas. Pastarojo sumažėjimas pasireiškia požymiais, kurie būdingi ir PMS: dirglumas, disforija, impulsyvumas, padidėjęs angliavandenių poreikis.
Kokie simptomai pasireiškia?
PMS simptomai skirstomi į dvi grupes: afektinius ir somatinius. PMDS galima traktuoti kaip sunkią PMS formą, vyraujant psichologiniams simptomams. Jam būdinga prislėgta nuotaika, beviltiškumo jausmas, nerimas, įtampa, „kraštutinės“ būsenos jausmas, padidėjęs jautrumas (greitai verkia, staiga gali pradėti liūdėti), pyktis ir dirglumas, tarpasmeniniai konfliktai, sumažėjęs interesas kasdienėje veikloje, sunku susikaupti, mieguistumas, greitas nuovargis, energijos stoka, apetito pokyčiai, padidėjęs apetitas, nemiga, mieguistumas, sunkumas susivaldyti ar savikontrolės praradimo jausmas, kiti somatiniai simptomai, pvz., krūtų tempimas, svorio padidėjimas ir kt. Afektinių sutrikimų simptomai (depresija, dirglumas, nerimas) yra bene dažniausiai pasireiškiantys požymiai, ir net 2- 10 proc. moterų jie pasireiškia labai stipriai.
Moteris vargina žymus emocijų labilumas (nuotaikų svyravimai, staigus nuliūdimas, verksmingumas, padidėjęs jautrumas išgirdus neigiamą atsakymą į prašymą), dirglumas, pyktis, padažnėję konfliktai su aplinkiniais, depresinė nuotaika, beviltiškumo jausmas, savęs nuvertinimo mintys, nerimas, įtampa, išsekimo, „negalėjimo savęs kontroliuoti“ jausmas. Pastaraisiais metais daug kalbama apie suicidinių minčių pavojų. Kartu būna bent vienas ar daugiau kitų simptomų: slopsta susidomėjimas kasdiene veikla, sunku susikaupti, atsiranda mieguistumas, nuovargis, energijos trūkumas, pasikeičia apetitas, galima nemiga ar, atvirkščiai, persimiegojimas. Taip pat galimi ir anksčiau minėti fiziniai simptomai (krūtų tempimas, galvos ar raumenų skausmai, kūno „paburkimo“ jausmas).
Dažniausiai simptomai prasideda 5-7 dienas iki mėnesinių. Būklė pradeda gerėti po keleto dienų prasidėjus mėnesinėms ir išnyksta praėjus savaitei nuo mėnesinių pradžios. Jei simptomai tęsiasi ilgiau ar trunka visą mėnesinių ciklą, tai gali būti kitų ligų požymiai, pavyzdžiui, depresijos ar nerimo sutrikimo.
PMS fiziniai simptomai gali būti labai įvairūs. Dažniausiai moterys skundžiasi pilvo pūtimu, skysčių kaupimuisi organizme, krūtų skausmingumu ar jautrumu, galvos skausmais, raumenų ir sąnarių maudimu. Taip pat gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, spuogai, padidėjęs apetitas ar potraukis saldumynams.
Dažniausiai pasitaikantys somatiniai PMS simptomai - pilvo, nugaros ir galvos skausmas, krūtų jautrumas ir pabrinkimas, padidėjęs kūno svoris, pykinimas, galūnių patinimas; elgsenos sutrikimai - miego sutrikimas, seksualiniai ir apetito pokyčiai, interesų sumažėjimas, užsisklendimas savyje; nuotaikos sutrikimai - depresija, dirglumas, nuotaikų kaita, nerimas, padidėjęs jautrumas, vienišumo jausmas.
Kaip atskirti PMS nuo PMDS?
PMDS trikdo kasdienę veiklą, santykius su šeimos nariais, kolegomis, bendramoksliais. Tuo tarpu PMS tokių sunkumų nesukelia. PMDS diagnostikai Amerikos Psichiatrų Asociacija sukūrė diagnostinius kriterijus. Pacientės, kurioms įtariamas PMDS, kelis mėnesinių ciklus pildo savo jaučiamų simptomų (psichologinių) dienyną, vertina simptomų stiprumą, jų pasireiškimo, stiprėjimo ir silpnėjimo bei išnykimo laiką pagal mėnesinių ciklo dienas. Vertinami ir fiziniai simptomai, tačiau jie nėra patys svarbiausi. Sutrikimo patvirtinimui būtini mažiausiai 5 nusiskundimai dėl psichologinės būklės, sutrikdantys kasdienį gyvenimą, sukeliantys bendravimo problemų.
Ar PMDS yra tas pats, kas PMS? Ne. PMS yra lengvesnė, daugeliui moterų pažįstama būklė, sukelianti laikiną fizinį ir emocinį diskomfortą prieš menstruacijas. PMDS (priešmenstruacinis disforinis sutrikimas) - tai sunkesnė PMS forma, kuri pasižymi stipriais emociniais ir psichologiniais simptomais bei gali rimtai sutrikdyti kasdienį gyvenimą.
Diagnostikos principai
Diagnostika remiasi simptomais, kurie susiję su menstruaciniu ciklu, t.y. kai minėti simptomai vargina pacientę, blogina gyvenimo kokybę ne mažiau kaip tris mėnesinių ciklus, yra susiję su liuteinine faze ir išnyksta 2-3-ią mėnesinių ciklo dieną. Diagnozuojant PMDS, reikia ne mažiau kaip penkių simptomų ir ne mažiau nei vienas iš jų turi būti psichologinis.
Kadangi PMS/PMDS pasireiškia cikliškai, tai reikėtų atskirti nuo tokių ligų, kurios pasireiškia ar paūmėja prieš menstruacijas. Psichikos sutrikimai - didžioji depresija, distimija, generalizuoto nerimo sutrikimas, bipolinis sutrikimas; kiti - perimenopauzė, endometriozė, hipotireozė, dismenorėja, autoimuninės ligos. Ryšys tarp PMS ir depresijos yra labai glaudus. Net 57 proc. moterų, sirgusių depresija, menstruacijų metu simptomai sustiprėjo, 80 proc. sergančių premenstruaciniu disforiniu sutrikimu patyrė didžiosios depresijos epizodą ir 29 proc. turinčių vaikų moterų sirgo pogimdymine depresija.
Kad menarchė artėja galima spręsti iš atsirandančių II lytinio brendimo požymių, pvz. Normaliai ciklas yra kas 24-38 dienas ir tęsiasi iki 8 dienų. Taigi, sutrikusiu/nereguliariu mėnesinių ciklu laikoma, kai ciklas trunka ilgiau nei kas 34 d. arba trumpiau nei 24 d. Stresas. Esant stresinėms situacijoms (stresui darbe, valgymo sutrikimams, ypač staigiam svorio netekimui, dažnai ir intensyviai sportuojant) streso hormonai laikinai sutrikdo hormonų gamybą galvos smegenyse, kurie atsakingi už reguliarų mėnesinių ciklą. Ligos. Esant skydliaukės ligoms ~ 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba atvirkščiai - ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis. Amžius. Perimenopauzė tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug ~ 40 metus ir gali tęsti iki ~10 metų.
Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu - į specialistą.
Gydymas
Nustačius sunkų PMS ar PMDS, nedelsiant pradedamas gydymas. PMS gydymą pagal veiksmingumą galima suskirstyti į tris grupes.
Nefarmakologinė terapija
Nors maistas negali apsaugoti nuo premenstruacinio sindromo, tačiau kai kurios maiste esančios medžiagos gali palengvinti simptomus. Rekomenduojama valgyti reguliariai, saikingai, daug kartų per dieną. Mažinti druskos kiekį maiste, mažiau valgyti šokolado, riboti alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų. Į maisto racioną turėtų įeiti kuo daugiau neskaldytų grūdų, daržovių, ankštinių kultūrų, vaisių. Angliavandeniai gali padėti padidinti serotonino kiekį smegenyse. Reikėtų vengti riebalų, perdirbto maisto. Alkoholis gali ne tik sustiprinti, bet ir sukelti PMS simptomus, todėl keletą dienų prieš menstruacijas reikėtų nuo jo susilaikyti.
Vienas iš dažniausių PMS simptomų - krūtų jautrumas. Jei moteris vargina būtent šis simptomas, reikia apriboti maistą, kuriame yra metilksantino (t.y. kavos, kokakolos, juodosios arbatos, kakavos, energetinių gėrimų). Menstruacijų metu ir prieš jas organizmas patiria stresą, todėl svarbu vartoti pakankamai kalcio. Neriebus pienas, sūris ar jogurtas, kalciu praturtintos apelsinų sultys ir sojų produktai turėtų būti veiksminga priemonė esant PMS. Reguliarūs fiziniai pratimai, pvz., trisdešimties minučių rytinė mankšta, važinėjimas dviračiu ar plaukiojimas baseine. Mankšta neturėtų sekinti. Stresas mažinamas relaksacijos pratimais, taikoma psichologinė terapija. Patariama ilgiau miegoti. Jei organizme susilaiko skysčiai, reikia patarti pacientėms vartoti natūralių „diuretikų“, pvz., agurkų, salierų, petražolių, taip pat kalio turinčių maisto produktų - bananų, apelsinų, džiovintų vaisių (slyvų, abrikosų), pomidorų, riešutų.
Prieskonis šafranas taip pat gali sumažinti premenstruacinio sindromo simptomus. Jau anksčiau buvo žinoma, kad šafranas sumažina skrandžio skausmus, virškinimo sutrikimus ir net depresiją. Manoma, kad šis prieskonis gali paveikti depresijos simptomus veikdamas serotonino cheminį ciklą smegenyse. Irano mokslininkų tyrimų duomenys parodė, kad šafranas ne tik sušvelnina depresijos simptomus, bet gali būti vartojamas ir PMS gydyti. Tačiau reikia išsamesnių tyrimų galutinei šioms išvadoms pagrįsti. Šafranas laikomas brangiausiu iš žinomiausių prieskonių pasaulyje.
PMS simptomai dažnai valdomi gyvenimo būdo korekcijomis. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir streso mažinimas gali reikšmingai pagerinti savijautą. Taip pat gali būti skiriami vitaminai (ypač B grupės, magnio papildai), vaistažolės ar nesteroidiniai vaistai nuo skausmo.
Jei moteris negali ovuliuoti ir turi reguliarų mėnesinių ciklą, pastojimas tampa problema. Antrinė amenorėja pasireiškia moterims, kurios išgyveno bent vieno periodo ciklą ir nustojo menstruacijos trims mėnesiams ar net ilgiau. Amenorėja yra būklė, kai moteris neturi mėnesinių ciklo. Ši liga tiesiogiai susijusi su reprodukcinės sistemos anatomija, ypač su kiaušidėmis, hipofize ir hipotalamu. Kiaušidės gamina estrogenus ir progesteroną, kurie yra būtini reguliuojant mėnesinių ciklą. Hipofizė išskiria hormoną, vadinamą folikulus stimuliuojančiu hormonu (FSH) ir liuteinizuojančiu hormonu (LH), kurie skatina kiaušidžių veiklą.
Veiksmingas farmakologinis gydymas
Taikomas, jei nefarmakologinė terapija neefektyvi. Tai gydymas SSRI antidepresantais (fluoksetinas, sertralinas, paroksetinas, venlafaksinas,citalopramas, klomipraminas), anksiolitikais (alprazolamas, bušpironas), sudėtinėmis kontraceptinėmis tabletėmis (SKT).
Sudėtinės kontraceptinės tabletės - tai vieni iš geriausiai ištirtų bei praktiškai patikrintų hormoninių preparatų, padedančių slopinti PMS simptomus. SKT sudarytos iš estrogenų ir progestinų, kurie pagal savo sandarą ir poveikį labai artimi natūraliems lytiniams hormonams. SKT skirtos apsisaugoti nuo nėštumo, dismenorėjai, disfunkciniam kraujavimui, endometriozei, hiperandrogenemijai, taip pat - premenstruaciniam sindromui gydyti. SKT keičia mėnesinių ciklo reguliaciją pogumburio- posmegeninės liaukos-kiaušidžių srityje (slopinama FSH ir LH sekrecija posmegeninėje liaukoje). Sudėtinės kontraceptinės tabletės PMS būdingus simptomus: krūtų tempimą, tinimą, pilvo, galvos ir nugaros skausmus, depresinę nuotaiką, dirglumą ar greitą nuovargį, sumažina tik iš dalies, bet, vartojant jas ilgaisiais ciklais, moterų savijauta gali pagerėti.
Nepertraukiamas vienfazių sudėtinių geriamųjų kontraceptikų vartojimas po 12 savaičių ir ilgiau, darant 7 dienų pertrauką be hormonų, vadinamas vartojimu ilguoju ciklu. Skiriant nepertraukiamą gydymą SKT, galima malšinti simptomus, susijusius su progesterono koncentracijos didėjimu liuteininės fazės metu, bei simptomus, sukeltus hormonų sumažėjimo prieš mėnesines.
Kiti vaistai: diuretikai - spironolaktonas, aldosterono antagonistas, struktūriškai panašus į steroidinius hormonus, efektyviai mažina krūtų tempimą ir skysčių susilaikymą. GnRH agonistai vartojami tik esant sunkiam ir kitaip nekoreguojamam PMDS.
PMDS gydymas paprastai yra kompleksinis ir individualiai pritaikytas, atsižvelgiant į simptomų stiprumą ir moters gyvenimo būdą. Vienas svarbiausių gydymo būdų - medikamentinis gydymas. Dažnai skiriami antidepresantai (ypač selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai - SSRI), kurie padeda stabilizuoti nuotaiką ir sumažinti emocinius simptomus. Taip pat gali būti taikoma hormoninė terapija, pavyzdžiui, tam tikros sudėties hormoninė kontracepcija, padedanti sumažinti hormonų svyravimus, kurie sukelia simptomus.
Ne mažiau svarbi yra psichologinė pagalba. Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, padeda atpažinti emocijų valdymo sunkumus, išmokti streso mažinimo ir savikontrolės strategijų. Papildomai rekomenduojamos gyvenimo būdo korekcijos: reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas miegas, kofeino ir alkoholio ribojimas.
Svarbiausia - PMDS nėra „silpnumo požymis“ ar išgalvota problema. Tai realus sveikatos sutrikimas, kurį galima ir būtina gydyti. Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai priešmenstruaciniai simptomai tampa tokie stiprūs, kad trukdo kasdieniam gyvenimui, darbui ar santykiams. Ypač svarbu nedelsti, jei pasireiškia depresijos požymiai, stiprus nerimas ar mintys apie savęs žalojimą.
Tikėtinai neveiksmingi preparatai
Preparatai, kurie, kaip tiki dalis moterų, padeda nuo PMS simptomų, tačiau jų veiksmingumo įrodymų nėra: estradiolis (monoterapija), progesteronas (monoterapija), vitaminai A ir E, dvimetės nakvišos aliejus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją reikėtų kreiptis tuomet, kai simptomai tampa per stiprūs ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui. Skubios pagalbos būtina ieškoti, jei atsiranda ilgalaikė depresija, stiprus nerimas ar mintys apie savęs žalojimą. Laiku suteikta pagalba gali padėti išvengti rimtesnių pasekmių.
Apibendrinant galima pasakyti, kad premenstruaciniai simptomai - problema sena, nors yra naujų mokslo įrodymų, padedančių išaiškinti ligos mechanizmus ar gydymo galimybes, tačiau ji išlieka aktuali tiek didelei daliai vaisingo amžiaus moterų, tiek ir šeimos gydytojams, į kuriuos pirmiausia kreipiasi pacientės. Nereikia ignoruoti simptomų, reikia patarti, kaip pacientė gali padėti sau, patarti vartoti preparatų, kurių veiksmingumas esant šiai būklei - tiek lengvesnei, tiek vidutinio sunkumo - seniai įrodytas.
Esant sunkesniems atvejams, siųsti pas specialistus - ginekologą ar net psichoterapeutą.
tags: #samones #netekimas #menstruaciju #metu #po #nuskausminamu
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
