Saulius Šaltenis: „Kalės vaikai“ – modernios lietuvių prozos švyturys

Šioje šiuolaikinio lietuvių rašytojo Sauliaus Šaltenio rinktinėje spausdinamas romanas „Kalės vaikai“, apysaka „Duokiškis“, trys pjesės, pluoštas apsakymų ir publicistikos. Centrinėje vietoje - romanas „Kalės vaikai“, kuriame atsiskleidžia sudėtingas ir daugiasluoksnis naratyvas, pasakojantis apie gyvenimo skausmą, meilę, išdavystes ir paieškas.

„Kalės vaikai“ yra Sauliaus Šaltenio sukurtas literatūros kūrinys, kuriame atsiskleidžia žiaurus, bet kartu ir stebuklingas pasakojimas, susipynęs iš šviesos ir tamsos siūlų. Kūrinys gilinasi į žmogaus prigimties gelmes, tyrinėja moralines dilemas ir siūlo nepaprastą emocinę patirtį. Ši knyga - ryškus lietuvių literatūros pavyzdys, kuris palieka gilų įspūdį ir verčia susimąstyti apie gyvenimo paradoksus.

„Kalės vaikai“ - žiaurus stebuklas lietuvių literatūroje

„Kalės vaikai“ - žiaurus stebuklas, ataustas auksiniais šviesos ir juodais požemių siūlais. Knyga, kokios lietuvių literatūroj dar nebuvo. Knygoje baisioji žemiškosios būties marmalynė yra begaliniai skaidri, nes visa joje kibirkščiuoja, atrodo, Kalėdų naktį laikai tarp pirštų šaltosios ugnelės šakelę, ir jos šviesa apšviečia sielos patamsius.

Mirę ir gyvieji sėdi po vienu medžiu, ir jų kojas, kaulus, veidus iš lėto apauga žemiškojo laiko žolė, o kažkur neaprėpiamose aukštybėse dunkso sustingęs visa apimantis Amžinas laikas. Tyla, kurioje įvyksta stebuklai. Visa knyga tarsi skendi auksinių dulkių debesy. Ir tas švytėjimas sustiprina maldos pojūtį, maldos žodžiai (neištarti, net neužrašyti) prasimuša pro skreplių, purvo, kruvinų gaurų ir dvišakų liežuvių grūstį.

Nagrinėdamas puslapį juodai-drumzlinai-kruvinai-pilkame fone įžiūri trūkinėjantį, vertikalų, švytintį punktyrą, kuris tarsi suriša (panašiai surišamas rugio pėdas) puslapį į viena. Šitoks vertikalus Dvasios pėdsakas - labai retos knygos bruožas. Teksto audinys primena papirusą - rodos, net negali įžiūrėti struktūros.

Dailininkas ir rašytojas Leonardas Gutauskas apibūdino šią knygą kaip „žiaurų stebuklą“, kuris išsiskiria savo originalumu ir gilumu lietuvių literatūros kontekste. Romano veiksmas, kaip ir parašyta anotacijoje, nėra apibrėžtas. Kažkur palei Lietuvą gyvena karalius, kažkada prieš kelias dešimtis metų praslinkęs maras, po kiek laiko vyksta karas, bet neaišku kuris iš dviejų, ir tų aplinkybių nereikia per daug paisyti, nes jos čia vaidina tik priežastinį vaidmenį visiems veikėjų išgyvenimams ir gyvenimų vingiams.

Veiksmas, galima sakyti, rutuliojasi aplink parapijos kleboną, šviesulį poną Kristijoną, o, pažindami Šaltenio stilių, galime numanyti, kaip sodriai ir išsamiai ir dar vaizdingiau bus nupieštas visas Kristijono gyvenimas nuo dar negimusių dienų iki nukeliavimo į dausas ir netgi savųjų sutikimo aukštybėse. Kitiems veikėjams Šaltenis irgi nepagailėjo laiko ir kantrybės (labiau tiktų „žaismo ir fantazijos“), kad aprašytų jų jaunas bei paskutines dienas - tai Lotės Sužadėtinės, parapijos pono Smarduko, varpininko Karvelio, bepirščio mokytojos Limbos ir kitų veikėjų būties keliai ir vieškeliai. Visiems skirta vieta romane ir visų jų gyvenimo linijos taip susipynusios, kad narplioti kartu ir sudėtinga, ir saldu. Tai dar viena priemonė Šaltenio sumanymų išraiškai ir jos būdams.

Veikėjais ir jų gyvenimu pavaizduojama realybė, kurios aprašymo stilius pretenduoja į postmodernfolk arba tiesiog neofolk srovę, nes Šaltenio vaizduojama realybė - tai kaimo tvartas, padabintas obelų žiedais. Niekas negožia nei vaizdo, nei kvapo, bet kad nebūtų taip žiauru ir nešvaru, obelų žiedai nukenksmina visą neigiamą efektą. Taip ir romane - mergelės jau nebe baltos lelijėlės, berneliai ne artojėliai - ir išgeria, ir prievartauja, bet kažkur giliai, kažkur paties pasakotojo pasąmonės kloduose, pasislėpęs pirmapradis naivumas ir tikėjimas amžinybe.

Moderni prozos saviraiška ir universalumas

„Be galo įdomi ir autentiška lietuvių prozos saviraiška - S. Šaltenio romanas „Kalės vaikai“. Čia, kitaip nei kituose mūsų prozininkų kūriniuose, įtvirtinamas moderniajai prozai būdingas literatūrinis persikūnijimas. Tai iš esmės naujo tipo literatūrinis modelis, kuriame regėčiau tiek lietuvių, tiek latvių prozos perspektyvą. Tokie tekstai bene geriausiai atspindi dvasinę lietuvių kultūros raidą ir bene geriausiai įterptų mus į pasaulio literatūros kontekstą.

Kaip ir būdinga Šalteniui, romane įspūdingai derinamas komiškumas ir tragizmas, humoras ir groteskas. Autoriui svarbu atskleisti šiandienos mūsų padėtį ne laikinumo, o amžinybės formomis reiškiamu buvimu. „Kalės vaikai“ - man pačiam toks Lietuvoje nutylėtas romanas.

Rašytojo kūryba dažnai lyginama su kitų Europos literatūros klasikų darbais. „Skaitydama dažnai prisimindavau Sauliaus Šaltenio Kalės vaikus, kuri man labai panaši, ir daug artimesnė“, - rašė viena skaitytoja, lygindama su Selmos Lagerlöf kūryba. Ši knyga - tarsi iššūkis jūsų žmogiškumui, jūsų lietuvybei. S. Šaltenio romanas kaip nacionalinės dramaturgijos kūrinys aktualus šiuo laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į šimtmetį.

Sauliaus Šaltenio biografija ir kūrybinis kelias

Saulius Šaltenis gimė 1945 m. gruodžio 24 d. mokytojų lituanistų šeimoje. Mokėsi Utenos 2-oje vidurinėje mokykloje. 1963-1964 m. Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete studijavo filologiją, dirbo Vilniaus grąžtų gamykloje darbininku, tačiau po pirmo kurso buvo paimtas tarnauti į sovietinę armiją, iš kurios grįžęs studijų nebetęsė. 1969-1972 m. dirbo Lietuvos kino studijos scenarijų redakcinėje kolegijoje.

Pirmieji Sauliaus Šaltenio apsakymai buvo atspausdinti 1963 m. „Literatūroje ir mene“. 1966 m. išleido pirmąją knygą - apsakymų ir apysakos rinkinį „Atostogos“.

Visuomeninė ir politinė veikla

Saulius Šaltenis aktyviai dalyvavo Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Jis buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo narys 1988-1990 m. Vėliau, 1990-1992 m., tapo LR Aukščiausiosios Tarybos deputatu ir signataru. Seimo nariu išrinktas ir 1992-1996 m. bei 1996-2000 m. laikotarpiams. Nuo 1996 m. iki 1999 m. Gedimino Vagnoriaus Vyriausybėje ėjo Lietuvos kultūros ministro pareigas. 1989 m. kartu su Arvydu Juozaičiu ir Sauliumi Stoma įsteigė savaitraštį „Šiaurės Atėnai“ ir 1990-1994 m. jį redagavo. 1994-1996 m. dirbo dienraščio „Lietuvos aidas“ vyr. redaktoriumi.

Nuo 1971 m. Saulius Šaltenis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys, o nuo 1986 m. - šios sąjungos prezidiumo narys. Taip pat yra Lietuvos kinematografininkų sąjungos valdybos narys ir žurnalistų draugijos narys.

Kiti svarbūs kūriniai

Saulius Šaltenis yra ne tik prozininkas, bet ir dramaturgas. Kartu su prozininku Leonidu Jacinevičiumi parašė pirmąjį lietuvišką miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais“ (1976 m.), su Sigitu Geda - miuziklą „Komunarų gatvė“ (1978 m.).

S. Šaltenio „Lituanica“ yra viena įdomiausių pjesių Lietuvos pokario dramaturgijoje. Ji kupina teatro poezijos. Jokioje lietuviškoje pjesėje iki šiol taip jautriai ir subtiliai nebuvo paliesta Lietuvos žydų tragedija, kaip Šaltenio „Lituanicoje“. Vlado Žvirblio išgelbėta ir jo Birute pavadinta žydaitė - trapiai gražus nežemiškas charakteris. Jaunasis Kantarovičius, eilėraščio apie Darių ir Girėną autorius, išlieka gyvas paslėptas krosnyje-rūsyje - konclagerių krosnys naikina, o ši pasakiška lietuviška krosnis išsaugo gyvybę.

Šaltenio „Lituanica“ įdomi ne tiktai savo idėjomis, teatrine poezija, bet ir mitine dimensija. Šioje pjesėje mitai ginčijasi ir kaujasi tarp savęs. Lietuviškasis Dariaus ir Girėno mitas bematant užmezga dialogą su germaniškuoju „Fausto“ mitu.

S. Šaltenio kūryba įtraukta į „Mokinio skaitinių“ seriją, kurią sudaro virš 150-ies pavadinimų knygų, rekomenduojamų švietimo programos. Šiame leidinyje publikuojamas S. Šaltenis.

tags: #saltenio #romanas #vaikai

• Kaip tinkamai maudyti naujagimį
• kaip apskaičiuojama motinystės išmoka
• Ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos paslaugos
• Darželių maitinimo reglamentavimas
• Cinamon kino bilietų kuponai