Salantų gimimo metrikų paieška: giminės istorijos pėdsakais

Gimimo metrikai yra itin svarbūs genealoginiams tyrimams, nes jie suteikia informacijos apie asmens gimimą, tėvus ir kitus svarbius gyvenimo įvykius. Salantų regionas, kaip ir kitos Lietuvos dalys, turi turtingą istoriją, kurią atspindi išlikę gimimo metrikai. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie šaltiniai prieinami ieškant Salantų gimimo metrikų, kokios institucijos juos saugo ir kokią istorinę informaciją jie gali suteikti.

Gimimo metrikų svarba genealogijoje

Gimimo metrikai yra vienas pagrindinių šaltinių genealoginiuose tyrimuose. Jie padeda nustatyti asmens gimimo datą, vietą, tėvų vardus ir pavardes, taip pat kitą svarbią informaciją, pavyzdžiui, krikšto datą ir krikštatėvius. Šie duomenys leidžia sudaryti šeimos medį ir atsekti giminės istoriją. Be to, gimimo metrikai gali suteikti informacijos apie socialinę ir ekonominę aplinką, kurioje gyveno asmens šeima.

Pagrindiniai šaltiniai ieškant Salantų gimimo metrikų

Ieškant Salantų gimimo metrikų, verta atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius šaltinius:

• Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA): LVIA saugo didelę dalį Lietuvos bažnyčių metrikų knygų, įskaitant ir Salantų. Archyve galima rasti gimimo, santuokos ir mirties įrašus.
• Bažnyčių archyvai: Kai kurios bažnyčios vis dar saugo savo metrikų knygas. Todėl verta kreiptis tiesiogiai į Salantų bažnyčią ar kitas aplinkines parapijas.
• Civilinės metrikacijos skyriai: Civilinės metrikacijos skyriai saugo civilinius gimimo įrašus, kurie pradėti vesti XX a. pradžioje.
• Skaitmeninės duomenų bazės: Internetinėse duomenų bazėse, pvz., "Epaveldas", galima rasti suskaitmenintų metrikų įrašų.

Istorinis kontekstas ir parapijos

Norint sėkmingai ieškoti gimimo metrikų, svarbu žinoti Salantų regiono istoriją ir administracinį suskirstymą. Salantai istoriškai priklausė Žemaitijai, o tai reiškia, kad metrikų knygos gali būti saugomos archyvuose, susijusiuose su Žemaitijos vyskupija. Be to, svarbu žinoti, kuriai parapijai priklausė Salantai. Parapijos dažnai apėmė kelis kaimus ar miestelius, todėl ieškant metrikų, reikia atsižvelgti į aplinkines parapijas.

Remiantis pateiktais duomenimis, galima rasti metrikų knygų iš aplinkinių vietovių, tokių kaip Lenkimai, kur 1845 m. buvo sudarytas gyventojų-katalikų sąrašas rusų kalba. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į Žemaičių vyskupystės 1845-1847 m.

Papildomi šaltiniai ir informacija giminės tyrimams

Be pagrindinių metrikų knygų, verta ieškoti ir kitų šaltinių, kurie gali suteikti papildomos informacijos apie Salantų gyventojus:

• Revizijos: Revizijos buvo vykdomos Rusijos imperijos laikais ir jose buvo surašomi gyventojai. Šie sąrašai gali padėti atsekti šeimos istoriją.
• Gyventojų surašymai: Gyventojų surašymai, ypač XX a., gali suteikti informacijos apie asmens gimimo datą ir vietą, taip pat apie jo šeimos narius.
• Dvarų inventoriai: Dvarų inventoriai, tokie kaip Anykščių dvaro inventorius (1773 m., 1780 m., 1817 m., 1823 m.) arba Salako dvaro inventoriai (1739 m., 1772 m., 1796 m.), gali suteikti informacijos apie dvare gyvenusius žmones.
• Tremtinių sąrašai: Jei jūsų giminaičiai buvo ištremti, tremtinių sąrašai, tokie kaip Ignalinos 1941-1952 m. tremtinių sąrašas arba Kupiškio tremtinių sąrašai, gali suteikti vertingos informacijos.
• Katalikų bažnyčios dokumentai: Sąrašai, tokie kaip Adakavo RKB parapijiečių sąrašas (1845 m.) arba Alsėdžių RKB sąrašai (1807 m., 1831 m., 1852 m., 1866 m., 1878 m., 1883 m.), gali būti naudingi ieškant informacijos apie Salantų gyventojus.

Vietovardžių svarba genealoginiuose tyrimuose

Ieškant metrikų, svarbu atkreipti dėmesį į vietovardžius. Vietovardžiai gali keistis laikui bėgant, todėl svarbu žinoti senus ir naujus vietovardžių pavadinimus. Pateikti duomenys rodo, kad kai kurie kaimai ir dvarai turėjo skirtingus pavadinimus, pavyzdžiui:

• Beržinė (dab. Bezobi, Lenas par.)
• Gazenpotas (dab. Grobino kaimas?)
• Leinikai (dab. Ritinės k.)
• Mitava (dab. Muravjovo gelež. st.)
• Petreliai (dab. Petreliai (dab.Vindava (dab.

Detalizuoti archyviniai šaltiniai Salantų ir apylinkių regionui

Detalesnė informacija apie prieinamus archyvinius dokumentus, susijusius su Salantų regionu ir apylinkėmis, apima įvairius sąrašus ir inventorius:

Katalikų bažnyčios parapijų sąrašai

• Adakavo RKB parapijiečių sąrašas 1845 m. (djvu), sudarytas kunigo Juozapo Jankausko 1845 m. rugsėjo 7d.
• Alsėdžių RKB sąrašai: 1807 m. / 1831 m. / 1852 m. / 1866 m. / 1878 m. / 1883 m.
• Ariogalos RKB gyventojų surašymas 1887 m.
• Balninkų RKB katalikų sąrašas 1910 m.
• Balninkų RKB įvairūs raštai 1895-1905 m.
• Čekiškių 1845 m. sąrašas, sudarė kunigas klebonas Vincentas Radavičius 1845 m. spalio 25d. (3391 žmogus).
• Daugų RKB parapijiečių sąrašų knygos bažnyčioje: 1853-1856 m.
• Girdiškės RKB parapijiecių ir kaimų sarašas 1927 m.
• Ilukstės (Latvija) parapijiečių 1879-1895 sąrašai (Naujosios Žagarės RKB).
• Joniškio RKB mokesčių knyga XX a.Ip. ~1920-1930 m.
• Joniškio RKB parapijiečių sąrašai: 1838-1840 m. / 1851 m. / 1853-1 m. / 1853-2 m. / 1863 m.
• Kauno parapijiečių sąrašas 1879 m.
• Kaltinėnų RKB parapijiečių sąrašai 1845 m.
• Kėdainių parapijiečių sąrašai (Kauno pavietas) 1800 m.
• Kriukų RKB 1859 m. revizija.
• Leckavos 1846 m.
• Lenkimų RKB gyventojų-katalikų sąrašas, 1845 m. rusų kalba. Sudarytas 1845m. Gyvenvietės: Lenkimų miestelis ir kaimas, Sriauptai, Kuksinė, Margininkai, Žemytė, Juodeikiai, Pakalniškiai, Pelagija, Medininkai, Žirnikai, Pliauginiai, Večiai, Litvinai, Kalviai, Semeniškiai, Veitai, Jazdučiai. (LVIA, F.605, Ap.2, B. 723, l.180-199).
• Linkmenų RKB parapijiečių sąrašai (bažnyčioje): 1843 / 1851-1853 / 1895, 1900, 1902 / 1905, 1909, 1913, 1914 / 1935.
• Linkmenų RKB parapijiečių sąrašai 1865 m.
• Lygumų RKB 1839 / 1842 / 1845 / 1858 / 1868 / 1876 / 1903-1904 m. parapijiečių sąrašai (LVIA F.1411, Ap.2, B.8,9,10,11,12,13,14).
• Molėtų RKB katalikų sąrašas 1843 m.
• Onuškio RKB 1929-1936 m.
• Pašvitinio RKB parapijiečių sąrašai: 1859-1860 / 1878 m. / 1923 m.
• Pušaloto RKB parapijiečių sąrašai (išorinės nuorodos): 1837 m. / 1844 m. / 1853 m. / 1854 m.
• Sedos RKB parapijiečių sąrašas 1845 m. (djvu - LVIA F.605, Ap.8. B.49), sudarė kunigas Leonas Monkevičius 1846 m. kovo 30 d. (Lenkų kalba).
• Skiemonių RKB parapijiečių sąrašai 1954-1955 m.
• Šakynos RKB parapijos gyventojų-katalikų sąrašas 1844 m. (djvu, LVIA, F.669, Ap.48, B.489, l.1-12).
• Švenčionių dekanato bažnyčių 1922 m. metrikų nuorašų knygų apyrašas nr. 37 (LVIA F. 604, Ap. 37, B.
• Telšių dekanato mirusiųjų abėcėliniai sąrašai: 1930 m. / 1931 m. / 1932 m. / 1933 m. / 1934 m. / 1935 m. / 1936 m. / 1937 m. / 1938 m. / 1939 m. (F669 Ap 59, Sv.
• Telšių dekanato santuokų abėcėliniai sąrašai: 1931 m. / 1932 m. / 1933 m. / 1934 m. / 1935 m. / 1936 m. / 1937 m. / 1938 m. / 1939 m. / 1940 m.
• Telšių RKB ir filijų tikinčiųjų sąrašas 1853 m. (djvu). LVIA F.696.
• Telšių RKB gyvenviečių, kaimų, dvarų ir palivarkų sąrašas 1853 m. (djvu). LVIA F.696.
• Tverų RKB mirusiųjų sąrašas bažnyčioje: 1835-1939 m.
• Tverų RKB įrašų originalai: 1735-1762 m., 1735-1766 m. mirties metrikos, 1738 m. parapijiečių sąrašai (vizitacija).
• Tverų RKB įrašų perrašyta knyga 1735-1827 m.
• Upynos RKB (Šilalės raj.) Škaplierių brolijos 1738-1802 m.
• Upynos RKB parapijiečių sarašas 1928 m.
• Užvenčio RKB parapijiečių sąrašas apie 1852 - 1853 m.
• Vabalninko RKB parapijiečių sąrašai 1898 m. - bažnyčioje.
• Zarasų (Novoaleksandrovsko) parapijiečių Romos katalikų bažnyčios vardinis sąrašas 1866 m.
• Zarasų dekanato bažnyčių krikštų sąrašai 1872 m.
• Žagarės (Naujosios) RKB 1834 m. gimusiųjų sąrašai (djvu failai): 1810 m. / 1811 m. (LVIA F.
• Žagarės (Naujosios) RKB mirusiųjų sąrašai (djvu failai): 1810 m. / 1811 m. / 1822-1830 m. / 1831-1838 m. (LVIA F.
• Žagarės (Naujosios) RKB parapijiečių sąrašai: 1840 m. / 1844 m. / 1845 m. / 1860 m. / 1899 m.
• Žemaičių vyskupystės 1845 - 1847 m. gyventojų sąrašai - djvu failai (Batakių, Betygalos, Gaurės, Girdiškių, Janapolės, Kantaučių, Kelmės, Kražių, Kruopių, Kurtuvėnų, Laukžemės, Lenkimų, Mosėdžio, Onuškio, Pagramančio, Pašilės, Pikelių, Platelių, Plungės, Sedos, Skaudvilės, Skirsnemunės, Šilalės, Šiluvos, Švėkšnos, Tenenių, Tirkšlių, Tytuvėnų, Tverų, Vėžaičių, Vilkijos Raudonvario, Žemalės, Žvingių).
• Židikų Romos katalikų filijinės bažnyčios tikinčiųjų sąrašas 1845 m. (LVIA F.605, Ap.8.
• Punsko parapijos 1888 m. susituokusiųjų pavardės.
• Čikagos bažnyčių lietuvių, 1904-1925 m.

Revizijos ir gyventojų surašymai

• Adutiškio k. valstiečių atleidimas nuo įsiskolinimų 1882 m.
• Anykščių 1817-1818 m. valstiečių sąrašai (LVIA, F.381, Ap.24, B.
• Kauno gubernijos 1881 m.
• Gruzdžių gubernijos (valsčiaus) 1816 m. reviziniai sąrašai (LVIA f. 515, ap. 25, B.
• Šiaulių apskrities dalies Pašilės, Kaltinėnų, Varnių parapijų reviziniai sarašai 1796 m.
• Telšių apskaitos revizinių sąrašų knygos (įrašai prasti) : 402 (1816 m., iki 201 psl) / 403 -1816 m. / 404 1816-1817 m. (LVIA, F.515, Ap.25, B. 401, 402, 403, 404).
• Ukmergės apskrities revizija 1800 m.
• Vilniaus gub. valstiečių sąrašai pagal apskritis ir metrikiniai išrašai 1836-1872 m. (LVIA.

Dvarų ir seniūnijų inventoriai

• Anykščių dvaro inventorius 1773 m. / 1780 m. (F.11, Ap.2, S.N.114, 93, - iš eilės pagal nurodytus metus) / 1817 m.-pirmą puslapį apversti / 1823 m. (F.525, Ap.8, S.N.864, 823) / Činšo inventorius 1766 m.
• Anykščių miesto inventorius 1773 m. (F.11, Ap.2, S.N.131) / 1853 m.
• Astraviškių palivarkas, 1818 m.
• Ažvinčių dvaro inventorius 1798 m. (LVIA F.525 Ap. 8, B. 402) / 1830 m.
• Besmerčių tenutijos (Čekiškės sen., Kauno r.) inventorius.
• Besmerčių kaimo ūkininkų sąrašas - 1776 m.
• Dusmenų m. inventorius 1844 m.
• Dirgėlų arba Jaunadavos inventoriai 1774, 1779 m.
• Glebavos dvaro (mstl. Liad, Baltarusija) 1711 m. inventorius.
• Gučkampio inventorius.
• Gučkampio tenutijos inventorius - 1771 ir 1775 m.
• Gučkampio k. ūkininkų sąrašai (LVIA F.11, Ap.1, B. 1141/2.) - Gučkampio k., Pernaravos sen., Kėdainių r.): Pavardės Čyžauskas, Petrulaitis, Juškevičius, Kačianauskas, Kuleševičius, Tarentavičius, Vasilkas, Stankevičius, Ivaškevičius, Šaltys, Liaudanskas.
• Kaltinėnų dvaro inventoriai 1853 m. / 1869 m.
• Kupiškio dvaro inventorius 1798 m.
• Linkmenų RKB 1914 m. vizitacijų ir inventoriaus knyga.
• Pienionių seniūnijos Anykščių rajone 1798 m. 1 dalis, 2 dalis - djvu.
• Telšių RKB 1795-1875 m.
• Porgraničios dvaro revizijos: 1811-1834 m. Upytės/Panevėžio apskr., nuo 1921 m. Latvija LVVA (2023 m.
• Porgraničios dvaro revizijos 1811-1834 m. Upytės/Panevėžio apskr., nuo 1921 m. Latvija. 1823-1824 m. 1837-1838 m. (2023 m.
• Raseinių inventorius 1790 m.
• Salako dvaro inventoriai 1739 m. / 1772 m. / 1796 m.
• Smalvų dvaro inventorius - 1700 m.
• Svėdasų dvaro inventorius, 1675 m. / 1724 m. (LVIA F.MKF, Ap.2, B.4271, 4272) / 1760 m. / 1764 m. Gruzdžių r. ir miesto, Piktuižių, Verbūnų r. ir kt.
• Tamašavos dvaro inventorius 1844 m.
• Telšių RKB 1795-1875 m.
• Trakų vaivadijos tenutų inventoriai: Kamenkos ir Ivaškiškių 1773 m. / Aukštųjų (arba) Lankučių 1773 m. / Sangrūdos tenuto 1775 m. / Dotamiškių (Dotamų) 1779 m. / Brazavo tenuto ir Borkovčiznos palivarko 1779 m. / Grabauskos tenuto 1792 m. / Geidukonių tenuto 1771 m. / Kamėnkos, Ivaškiškių ir Aukštųjų (arba) Lankučių tenutų 1776 m.. / Gudakiemio (arba) Rudkos tenuto inventorius 1776 m. / Anglininkų tenuto inventorius 1791 m.
• Ukmergės dvaro inventorius 1773 m. / 1784 m.
• Verkių dvaro inventorius 1851 m.
• Vilniaus tijūnijos inventoriai: 1554 m. (Nemenčinės - Linkmenų) - djvu / 1740 m. / 1761 m. / 1775 m.
• Zarasų dvaro inventorius: 1772 m. / 1796 m.
• Žemaičių vyskupijos dvarų inventoriai 1733-1737 m. / 1740 m. / 1778 m. / 1804 m.

Kiti genealoginiams tyrimams naudingi dokumentai

• Abėcėlinis asmenų, nuteistų už dalyvavimą 1863-1864 m. sąrašas.
• Asmenų, kuriems 1944-1947 m.
• Leliūnų RKB parapijiečių apskaitos knyga 1846-1848 m.
• LIETUVIŠKI XIX IR XX a. Parengė habil. dr.
• LDK 1551-1793 m. - Iždo komisijos teismo knygų išrašai ir kt. (LVIA F11. Ap1. A. Baranausko ir A.
• Lietuvių sibiriada - paveldas ИМЕНА СИБИРСКИХ КАТОЛИКОВ ВТОРОЙ ПОЛОВИНЫ 19 ВЕКА - 19 a.
• Pasvalio kaimų ir miestelių sąrašas, Gimusių vaikų vardai, 1697-1772 m.
• Trakų žandarmerijos fondas 1888 m.
• Trakų apskrities kaimai, palivarkai, užusieniai, okolicos 1888 m.
• Šventųjų vardai. "Liturginis maldynas". Lietuvos Vyskupu Konferencijos leidinys, Kaunas - Vilnius 1984. Antrasis pataisytas leidimas.
• Vidiškių RKB konvertitų knyga nuo 1926 m.
• Vilniaus centrinio archyvo senųjų aktų knygų sąvadas, Žemės teismai 1575-1586 m.
• Vilniaus gubernijos gyvenviečių sąrašas - santrumpos, 1905 m. psl 1-20 / Vilniaus gubernija - Švenčionių apskr. psl.. 258-305 1905 m.
• Buv. Šiaulių apskr. evangelikų liuteronų parapijos archyvas - Konfirmacijų knygos, 1834-1940 m. bažnyčios ir kt. koplyčios.

Motiejaus Valančiaus giminės pėdsakai Kalnalio metrikų knygoje

Išlikusioje pirmojoje Kalnalio Šv.Lauryno bažnyčios krikšto metrikų knygoje Valančių arba Valančiauskų pavardė paminėta net 45 kartus. Pirmoji krikšto metrikų knyga buvo pradėta pildyti 1793 m., o užbaigta 1821 m. Joje yra 75 numeruoti lapai, kuriuose įregistruota 1 tūkst.

J.Kanarskas nustatė, jog per kone tris dešimtmečius Kalnalio bažnyčioje buvo krikštijami naujagimiai iš aplinkinių Salantų parapijos kaimų: Barzdžių, Klausgalvų, Klausgalvų Medsėdžių, Sausgalvių, Reketės, Imbarės, Žalimų bei Nasrėnų.

Ši knyga ilgus metus buvo saugoma Kalnalio bažnyčioje, o po Lietuvos aneksijos 1940 m. kartu su kitų bažnyčių dokumentais atvežta į Kretingos apskrities archyvą. Po Antrojo pasaulinio karo archyvas buvo apleistas ir pradėtas grobstyti. Kalnalio metrikų knygą pavyko išgelbėti kraštotyrininkui ir muziejininkui Ignui Jablonskiui. Nuo 2001 m.

Motiejaus Valančiaus tėvas Mykolas 1795 m. vedė Oną Stankutę arba Stankevičiūtę. J.Kanarskas pagal metrikų knygą chronologiškai nurodė kitų 8 vaikų krikšto chronologiją: 1800 m. gimė Juozapas, 1801 m. - Motiejus Kazimieras, 1803 m. - Pranciškus, 1805 m. - Petronėlė, 1808 m. - Felicijus, 1810 m. - Ona, 1812 m. Dar kiti du vaikai - 1797 m. senosiose Kretingos kapinėse.

Didžiausią šlovę Valančių giminei atnešė Motiejus Kazimieras, tapęs Žemaičių vyskupu, lietuviškos prozos pradininku ir blaivybės sąjūdžio įkūrėju. Jis mirė 1875 m. ir yra palaidotas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kriptoje. Felicijus studijavo teisę Dorpate (Tartu). 1810 m.

Šeimos galva Mykolas Valančius mirė 1828 m. ir yra palaidotas Salantų parapijos Gargždelės kapinėse, o Ona po vyro mirties gyveno kartu su dukterimi Petronėle. Mykolas Valančius priklausė pasiturinčių ir įtakingą socialinę padėtį bendruomenėje turinčių valstiečių luomui.

„Tvirta ekonominė padėtis ir finansinė būklė skatino Mykolo šeimą ištrūkti iš žemiausio socialinio sluoksnio ir siekti bajorams teikiamų privilegijų bei lengvatų. 1804-1807 m. Kitas bajoriškos kilmės požymis buvo santrumpos G.D. - Generosus Dominus (Kilmingasis ponas) arba M.D. - Magnificus Dominus (Šlovingasis ponas). Prie Valančiausku tapusio Mykolo Valančiaus pavardės kilmingumą liudijanti santrumpa G.D. „Iš tikrųjų Valančių giminė, bažnytiniuose dokumentuose pradėjusi tituluotis kaip kilminga, šio titulo neįgijo ir bajorais netapo. Tačiau Mykolas Valančius buvo pakankamai įtakingas bendruomenėje, kad, jam pageidaujant, Kalnalio bažnyčios kunigai neatsisakydavo įrašyti bajoriškos kilmės nuorodas. Metrikų knyga, anot jo, liudija, kad Motiejaus Valančiaus krikšto įrašas buvo taisomas - į lenkiškas ištaisytos tėvų pavardės, o vėliau prirašytos ir jų kilmingumą įrodančios raidės G.D. Manoma, kad šį įrašą, 1817 m. „Dvigubas Motiejaus Kazimiero vardas, kuriuo vyskupas pasirašinėdavo savo ganytojiškus laiškus, taip pat - bajoriškumo siekio įrodymas.

tags: #salantu #gimimo #metrikai

• Vaikiškų dainelių svarba
• ikimokyklinio ugdymo skyriaus veikla „Dermės“ mokykloje
• Mokomės ir dainuojame su vaikų dainelėmis
• Laikykite kiaušinius šviežius
• Krūtų jautrumas – vienas iš nėštumo simptomų