Rožinė (Rosacea): Priežastys, Simptomai ir Gydymo Būdai

Rožinė (lot. Rosacea) - tai lėtinė uždegiminė odos būklė, kuri dažniausiai pasireiškia centrinėje veido dalyje, paveikdama skruostus, nosį, kaktą ir smakrą. Ši liga susijusi su odos kraujagyslių, nervų ir uždegimo procesų anatomija. Paveiktoje odoje gali būti padidėjęs kapiliarų tinklas, kuris sukelia paraudimą ir matomus kraujagyslių pokyčius. Rožinė yra lėtinė, progresuojanti odos liga, kuri pasireiškia kaip raudonos dėmės, pustulės ir odos sudirginimas. Ši liga gali sukelti diskomfortą, psichologinį stresą ir socialinę izoliaciją pacientams, todėl ji yra svarbi tiek medicininiu, tiek psichologiniu požiūriu.

Rožinė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama suaugusiems, ypač moterims. Pasaulinė statistika rodo, kad rožine serga apie 5-10% populiacijos (kai kuriais duomenimis - net iki 415 milijonų žmonių visame pasaulyje). Dažniausiai ji diagnozuojama I ir II odos fototipo žmonėms (šviesiaodžiams, mėlynakiams, raudonplaukiams), todėl anglakalbėje literatūroje ji kartais vadinama „keltų prakeiksmu“. Taip pat ji dažnesnė tiems, kurių veidas greit parausta nuo šilumos, aštraus maisto, alkoholio ar emocinio streso.

Nacionalinės Rožinės Draugijos (NRS) atliktose apklausose beveik 90% rožinę turinčių pacientų teigė, kad ši būklė sumažino jų pasitikėjimą savimi, o 41% apklaustųjų teigė, kad dėl to vengia viešumo ir socializacijos. Gera žinia yra ta, kad daugiau nei 70% apklaustųjų po paskirto gydymo pradėjo geriau jaustis ir socializuotis.

Rožinės Priežastys

Rožinės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad liga gali būti susijusi su genetiniais veiksniais, imuninės sistemos sutrikimais, mikroorganizmų, tokių kaip Demodex erkės, poveikiu ir aplinkos veiksniais. Be to, gali būti ir hormoninių pokyčių įtaka, ypač moterims. Mokslininkai teigia, kad rožinės priežastys nėra iki galo aiškios, o kai kurie ekspertai mano, kad genetikos ir aplinkos veiksnių santykis gali būti „50 su 50“. Žinoma tai, kad šis uždegimas dažnai gali atsirasti ant šviesios odos, taip pat jis gali prasidėti ant labai jaunos odos. Tačiau tai - ir genetinis dalykas. Jei kažkuris iš tėvų turi rožinę, dažnai ją turi ir vaikai. Vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio atradimų - mikroskopinės Demodex folliculorum erkutės vaidmuo. Šios erkutės gyvena beveik visų suaugusių žmonių odos porose ir paprastai nekelia problemų. Tačiau tyrimai rodo, kad rožine sergančiųjų odoje šių erkučių tankis yra iki 10-15 kartų didesnis. Taip pat manoma, kad rožinės atsiradimui įtakos gali turėti padidėjęs kiekis plaukų folikuluose gyvenančių erkučių Demodex folliculorum ir Demodex brevis, tačiau ir tai nėra įrodyta.

Kiti galimi veiksmingi veiksniai ir priežastys:

• Autonominės nervų sistemos disbalansas - simpatinė sistema „ant gazo“ sukelia kraujagyslių hiperreaktyvumą.
• Psichoemocinis faktorius - stresas sustiprina paraudimą, paraudimas didina stresą - užburtas ratas.
• Žemo laipsnio uždegimas - susijęs su žarnyno mikrobiota ir histamino skaidymo sutrikimais (DAO fermento veikla).
• Hormoninė įtaka - estrogenų ir kortizolio dinamikos pokyčiai moterims gali skatinti mastocitų hiperaktyvumą.
• SIBO (Small Intestinal Bacterial Overgrowth) - per didelis bakterijų kiekis plonajame žarnyne → mastocitų aktyvacija → histamino pliūpsnis → kraujagyslių išsiplėtimas ir veido paraudimas.
• Kraujagyslių hiperreaktyvumas - per stipri vazodilatacija į stresą, karštį, alkoholį ar aštrų maistą.

Rožinė yra banguojanti liga - ji tai paūmėja, tai nurimsta. Paūmėjimus sukelia vadinamieji trigeriai, kurie kiekvienam pacientui yra individualūs. Saulė (UV spinduliai): Tai numeris 1 priešas. Pamirškite laikus, kai gydytojai tiesiog liepdavo vengti saulės. Šiandieninė dermatologija turi galingą arsenalą, tačiau svarbu suprasti: rožinė yra nepagydoma, bet puikiai kontroliuojama.

Alkoholis yra žinomas rožinės paūmėjimo veiksnys, nes dėl alkoholio organizme išsiplečia kraujagyslės - prateka daugiau kraujo, todėl veido oda parausta. Manoma, kad tam tikri alkoholiniai gėrimai sukelia sunkesnius ligos paūmėjimus, o raudonasis ir baltasis vynas yra dažniausi paūmėjimą keliantys veiksniai.

Rožinės Simptomai

Pagrindiniai rožinės simptomai apima nuolatinį paraudimą veido srityje, ypač skruostuose ir nosyje. Taip pat gali pasireikšti pustulės, odos stangrumas, niežulys ir deginimo pojūtis. Kai kuriais atvejais liga gali sukelti odos storėjimą, pavyzdžiui, rhinophyma - nosies storėjimą ir deformaciją.

Rožinės simptomai yra gana individualūs ir gali labai skirtis. Vieniems ji pasireiškia po dirgiklių išryškėjusiu raudoniu skruostų srityje, o kitiems - pastoviu raudoniu ir pūlingais spuogais. Dažniausi rožinės simptomai yra nuolatinis veido paraudimas (dažniausiai centrinėje dalyje), spuogai, matomos kraujagyslės, išsiplėtusios poros ir odos reaktyvumas. Odos reaktyvumas reiškia, kad jūsų oda greitai reaguoja į tokius dirgiklius, kaip staigų oro temperatūros pokytį, aštrų maistą, alkoholinius gėrimus, stresą ir kitus.

Paprastai rožinė prasideda veido odos paraudimu skruostų, nosies, smakro ir (arba) kaktos srityse. Laikui bėgant paraudimas gali tapti ryškesnis ir nebeišnykti taip greitai, o kartu gali išryškėti ir kraujagyslės. Jei rožinė ir toliau negydoma, gali atsirasti pūlingų spuogelių ir matytis odos patinimas. Vėlesnėse stadijose dėl riebalinių liaukų vešėjimo veide gali atsirasti papulės (ribotas odos iškilimas <5mm skersmens), pūlinukai (pustulės), cistelės, mazgeliai, kurie kartais gali būti skausmingi. Bėrimai atsiranda eritemos apimtuose plotuose, jie atrodo kaip paprastieji spuogai, tačiau nebūna riebalinių liaukų kamščių (komedonų).

Maždaug pusei pacientų, sergančių rožine, pažeidžiamos ir akys. Paprastai akių simptomai pasireiškia blefaritu ir konjunktyvitu, tačiau gali išsivystyti ir rimtesni pažeidimai, kaip keratitas, episkleritas ar iritas. Vėlyvoje ligos stadijoje, dažniausiai vyrams, išsivysto rinofima- nosies minkštųjų audinių išvešėjimas.

Rožinės Formos (Fenotipai)

Šiuolaikinė medicina, siekdama tikslesnio gydymo, išskiria keturis pagrindinius jos fenotipus (formas):

• Eritematozinė-teleangiektazinė rožinė (ETR): Tai dažniausia forma. Jai būdingas nuolatinis veido raudonis (eritema) ir išsiplėtę kapiliarai (teleangiektazijos).
• Papulopustulinė rožinė: Būtent ši forma painiojama su akne. Ant raudono fono atsiranda uždegiminiai mazgeliai (papulės) ir pūlinukai (pustulės).
• Fimatozinė rožinė: Tai sunki forma, kuriai būdingas odos storėjimas ir nelygus paviršius. Dažniausiai pažeidžiama nosis (rinofima), kuri tampa didelė, gumbuota, tarsi „kriaušės“ formos.
• Okulinė (akių) rožinė: Mažai kas žino, bet rožinė gali pažeisti akis. Simptomai primena konjunktyvitą: akys ašaroja, peršti, jaučiamas „smėlio akyse“ jausmas, voko kraštai parausta.

Rožinės Diagnozė

Rožinės diagnozė paprastai nustatoma remiantis klinikiniais požymiais ir simptomais. Dermatologas atlieka fizinį tyrimą, vertindamas odos būklę ir simptomus. Nors nėra specifinių laboratorinių tyrimų, kartais gali būti rekomenduojama atlikti odos biopsiją, kad būtų atmesti kiti odos sutrikimai. Rožinė diagnozuojama atsižvelgiant į tipinius klinikinius simptomus. Specialūs diagnostiniai testai ligai nustatyti nėra būtini. Laboratorinių ar kitų tyrimų gali prireikti, jei reikia rožinę atskirti nuo kitų galinčių pasireikšti panašiais simptomais ligų. Rožinę visų pirma reikia skirti nuo paprastųjų spuogų (acne vulgaris), kurie pasireiškia jaunesnio amžiaus žmonėms, ir skirtingai nuo rožinės, paprastiesiems spuogams būdingi komedonai veido odoje. Taip pat diagnozuojant rožinę, gali tekti atmesti seborėjinį dermatitą, perioralinį dermatitą, raudonąją vilkligę, dermatomiozitą, karcinoidą ir kt.

Rožinės diagnostikos ir gydymo palengvinimui, skiriami keturi ligos variantai: Eriteminis-teleangiektazinis variantas, Papulinis-pustulinis variantas, Riebalinių liaukų hiperplazijos (phymatous rosacea) variantas, Akių variantas.

Rožinės Gydymas

Rožinės gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicinininius sprendimus. Medicininiai gydymo būdai gali apimti vietinius ir sisteminius vaistus, tokius kaip antibiotikai (pvz., metronidazolas) ir retinoidai, kurie padeda sumažinti uždegimą ir paraudimą. Naujausios terapijos galimybės apima lazerinį gydymą, kuris gali sumažinti matomus kraujagysles ir pagerinti odos išvaizdą. Nemedicininiai sprendimai apima gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip saulės apsauga, vengimas dirgiklių ir streso valdymas, kurie gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Sergant rožine, svarbu vengti paūmėjimą provokuojančių veiksnių, kaip karštis, aštrus, karštas maistas, karšti gėrimai, saulė ir kt. Esant rožinei, reikia naudoti švelnias veido valymo priemones, vengti dirginačių medžiagų, naudoti priemones nuo saulės. Turint rožinės pažeistą odą, derėtų skirti daugiau dėmesio odos drėkinimui ir apsaugai nuo UV spindulių. Tad drėkinamosios kaukės ir kremai su SPF turėtų tapti nuolatinė jūsų odos priežiūros dalis. Tyrimais įrodyta, kad vienas veiksmingiausių kosmetikos ingredientų yra azelaino rūgštis. Būtent ši rūgštis turi priešuždegiminį veikimą ir tikslingai mažina rožinės simptomus.

Jei įtariate, kad jums pasireiškė rožinė, rekomenduojame vengti pagrindinių dirgiklių: alkoholinių gėrimų, aštraus maisto, karšto dušo, saulės spindulių ir odą dirginančių kosmetikos priemonių.

Galimi gydymo metodai:

• Vietiniai ir sisteminiai vaistai: Antibiotikai (pvz., metronidazolas, doksiciklinas), azelaino rūgštis, ivermektinas (Soolantra).
• Lazerinis ir šviesos terapija: Lazerio technologijų pažanga leidžia veiksmingai gydyti rožinę, sumažinti matomus kraujagysles ir pagerinti odos išvaizdą. BBL (BroadBand Light) procedūra, LED- Lazer terapija (naudojant raudoną ir mėlyną šviesą).
• Gyvenimo būdo pokyčiai: Saulės apsauga (SPF 365 dienas per metus, rekomenduojami fiziniai (mineraliniai) filtrai su cinko oksidu (ZnO) arba titano dioksidu (TiO2)), vengimas dirgiklių (alkoholio, aštraus maisto, stiprių kvapiklių, alkoholio, mentolio, eukalipto, pipirmėčių, hamamelio), streso valdymas, tinkama mityba.
• Profesionali odos priežiūra: Kosmetologas užtikrina odos barjero atkūrimą priemonėmis su ceramidais, niacinamidu, azelaino rūgštimi. Švelni, minimalistinė priežiūra, mažinanti uždegimą ir kraujagyslių reaktyvumą.

Nerekomenduojama užsiimti savigyda. Jei pastebėjote, kad veido raudonis nepraeina, atsirado mazgelių ar jaučiate akių diskomfortą, būtina dermatologo konsultacija.

Tik holistinis rožinės gydymo planas apima:

1. Dermatologinį gydymą aktyviai fazei suvaldyti.
2. Nervų sistemos reguliaciją (psichologas, psichosomatikos specialistas, sąmoningo kvėpavimo terapija).
3. Individualizuotą mitybą ir žarnyno atkūrimą (dietistas).
4. Hormonų ir organizmo reguliacijos įvertinimą (endobiogenikos specialistas).
5. Gyvenimo būdo korekcijos ir nuoseklus odos barjero atkūrimas (kosmetologas).

Jeigu žmogus nuolat gyvena įtampoje, miega per mažai, vartoja kofeiną ant tuščio skrandžio, dažnai geria alkoholį ar slopina emocijas, jokia vietinė priemonė neatneš ilgalaikio rezultato.

Medicinos mokslas sparčiai žengia į priekį. Nauji tyrimai apie mikrobiomą ir genetiką žada dar efektyvesnius gydymo būdus ateityje.

tags: #rosacea #tevu #darzelis

• tinkamas kūdikio laikymas ir nešiojimas
• Veikla Jurbarko lopšelyje-darželyje "Nykštukas"
• Daugiau apie vaiko pinigus
• Kaip saugiai elgtis nėštumo metu
• vaiko pasirengimo mokyklai metodika