Romualdas Bakutis yra žinomas verslininkas, sporto veikėjas ir kultūros paveldo puoselėtojas, aktyviai dalyvaujantis Lietuvos visuomeniniame gyvenime. Jo veikla apima verslą, sporto organizacijų valdymą ir kultūros paveldo objektų restauravimą bei pritaikymą visuomenės poreikiams. „Tik su amžiumi supranti, kad didelių darbų vienas nenuveiksi, ir iš tiesų suvoki posakio „Vienas lauke ne karys“ reikšmę“, - tikina verslininkas Romualdas Bakutis (47), turintis garbingą gubernatoriaus titulą. Ši biografija apžvelgia pagrindinius jo veiklos aspektus, remiantis įvairiais šaltiniais.
Romualdas Bakutis yra verslininkas, kuris supranta, jog didelių darbų vienas nenuveiksi. Jis tiki posakio „Vienas lauke ne karys“ reikšme.
R. Bakutis turėjo garbingą gubernatoriaus titulą sostinės „Lions“ klube. Tiesa, iš sostinės „Lions“ klubo narių jį gavo vieniems metams, bet ketina kuo naudingiau panaudoti. Nuskridęs į metinę „Lions“ klubų konferenciją Tailande, kur susirinko septyni šimtai penkiasdeimt gubernatorių iš viso pasaulio, R. Bakutis per porą savaičių stengėsi užmegzti kuo daugiau ryšių ir pasimokyti veiksmingai plėtoti labdaringą veiklą. „Per metus įvairiems projektams „Lions“ skiria apie tris šimtus milijonų dolerių. Jų gauna ir Lietuva, bet gali dar daugiau gauti“, - sako verslininkas, prisiminęs suteiktą finansinę pagalbą Kauno akių klinikai.
Paklaustas, ar maža mūsų valstybė nepaskęsta tarp didžiųjų, ponas Romualdas šypsosi, kad šventiniame parade jie nesijautė vieniši, nes buvo ir daugiau tokių. „Kadangi gubernijos statusą gavome tik prieš ketverius metus, parade dar nesugebėjome išsiskirti. Pavyzdžiui, pasipuošti tautiniais drabužiais. Juos atstojo balto lino kostiumai“, - kuklinasi verslininkas.

Romualdas Bakutis aktyviai dalyvauja Lietuvos sporto gyvenime. Jis yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas. Taip pat, jis yra Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) prezidentas. Juo buvo perrinktas ketverių metų kadencijai. LDSF vadovo pareigas eina nuo 2015 metų lapkričio.

Prieš suvažiavimą jubiliejų proga buvo pasveikinti dviračių sporto bendruomenės nariai: D. Vileniškis, Kęstutis Norvaiša, V. Šiugždinis, Viktoras Biga, Algimantas Mozolis ir Vladimiras Kolesnikovas. „Nenešame žuvies, o ateiname atnešdami meškerę, - pristatydamas savo komandos 2017-2020 metų programą pažymėjo R. Bakutis. - Suprantu, kad šiuo metu esame duobėje ir mums reikia plano, kaip iš jos išlipti. Vienas mūsų ketverių metų programos tikslų - sutvarkyti federacijos karkasą.“
| Pareigos | Vardas ir Pavardė | Miestas |
|---|---|---|
| Prezidentas | Romualdas Bakutis | - |
| Vykdomojo komiteto narys | Vaclovas Šiugždinis | Klaipėda |
| Vykdomojo komiteto narys | Deividas Vileniškis | Vilnius |
| Vykdomojo komiteto narys | Bronislavas Pliavga | Panevėžys |
| Vykdomojo komiteto narys | Vilius Lopeta | Pakruojis |
Viena iš svarbiausių Romualdo Bakučio veiklos sričių yra kultūros paveldo išsaugojimas. Prie bendruomenės dar prisijungė dvaro savininkas, istorikas, verslininkas, visuomenininkas Romualdas Bakutis. Jis įsigijo Abromiškių dvarą ir ėmėsi jį restauruoti, siekdamas prikelti šį istorinį objektą naujam gyvenimui ir pritaikyti visuomenės poreikiams.
Abromiškių dvaro sodybos kompleksas 2005 m. yra įrašytas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir saugomas kaip architektūrinę, istorinę bei kraštovaizdžio vertę turinti kultūros vertybė. Dvaras įkurtas 1571 m., jo istorija siejama su Poniatovskių, Bichovcų, de Raes ir Pliaterių giminėmis. XIX a. Abromiškių dvaras buvo laikomas vienu gražiausių ir geriausiai sutvarkytų Lietuvos dvarų, jame vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas, buvo sukaupta vertinga biblioteka, paveikslų kolekcijos. Dvaro rūmai yra išskirtiniai savo architektūriniais sprendiniais - XIX a. pradžioje statyta klasicizmo stiliaus medine centrine dalimi ir vėliau statytais mūriniais flygeliais. Prieš 445 metus statyti pastatai amžių tėkmėse keitė savo išvaizdą ir paskirtį, kol XXI amžiaus pradžioje vėl pateko į vertybes suprantančių ir jas vertinančių žmonių rankas.

Tuos flygelius iš išorės R. Bakutis jau suremontavo savo lėšomis, jie stebina žmones, keliaujančius iš Abromiškių reabilitacijos ligoninės ar kolektyvinių sodų. Kaip sako R. Bakutis, darbai vyksta lėtai todėl, kad jis nori dvarą atstatyti identišką. Pavyzdžiui, atskiros flygelių puošybos dalys buvo rankų darbo, jas identiškai atkūrė nuolatos laiko neturintys dvarų restauratoriai. Atkasus pamatus, paaiškėjo, kad medinė dvaro dalis pastatyta ne ant pamatų, o tik ant akmenų, išlikusių nuo viduramžių ir gal mena Abrahamą Poniatovskį, kurio vardu buvo pavadintas Abromiškių kaimas. Centrinę menę R. Bakutis sako norintis restauruoti taip, kad liktų matyti unikali medinė dalis.
R. Bakutis planuoja dvarą naujai kultūrinei paskirčiai atidaryti 2016 metais. Visuomeninės paskirties centru tapusį dvarą planuojama atidaryti už poros metų. Antrame aukšte vėl bus įrengti panelių kambariai, kuriuose vėl skambės panelių muzika, kuriai taip nostalgiją jaučia Abromiškių bendruomenė. Tik svirne nebe grūdai ar arkliai laikomi, bet patys abromiškiečiai aktyviai leidžia ir laisvalaikį, ir idėjas įgyvendina.

R. Bakutis siekia įtraukti vietos bendruomenę į dvaro atgaivinimo procesą. Seminaras „Kuriame vertybes kartu“ organizuotas įgyvendinant projektą „Abromiškių dvaro rūmų medinės dalies restauravimas“, nes, pasak R. Bakučio, svarbu sujungti pajėgas ir naujos vertės vertybes kurti kartu. Naujasis žodžių junginys - naujos vertės vertybės - kartojamas dažnai buvo ne tik per paskaitas, bet ir asmeniniuose pokalbiuose. Abromiškėse Norvegijos profesorių skaitomomis paskaitomis apie partnerystės vertybes nesusidomėjo nei kitų bendruomenių atstovai, nei savivaldybės specialistai. Seminare profesionaliai buvo pateikti argumentai ir pagrįsti pavyzdžiais, kodėl verta saugoti kultūros paveldą, koks kultūros paveldo objektų vaidmuo vietos bendruomenių vystymuisi, siekiant abipusės naudos tiek bendruomenei, tiek kultūros paveldo objekto savininkams.
Seminaras abromiškiečiams irgi buvo nauja patirtis: svirno salėje laikinai buvo įrengtos kabinos vertėjams, o Norvegijos žemės ūkio ir kaimo plėtros universitetinės kolegijos profesorių Dag Lonning ir Rhys Evans patirties, įžvalgų ir patarimų dauguma seminaro dalyvių klausėsi su ausinėmis. Seminaras „Kuriame vertybes kartu“ Abromiškėse organizuotas ne tik žinioms įgyti. Bendruomenė turėjo gražios progos pabendrauti tarpusavyje, aplankyti dvaro išorę ir vidų su geriausiu gidu, dvaro savininku Romualdu ir dvaro prižiūrėtoju elektrėniškiu Vidu, turėjo galimybę visa bendruomenė susėsti prie bendro pietų, kuriuos taip pat paruošė abromiškietė verslininkė, stalo. Kartu bendruomenei vėl gimė gražiausių idėjų, kuriomis jie nustebino svečius - projektą rašiusią Aureliją Raščiuvienę, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos atstovę Daivą Kelpšaitę bei profesorius iš Norvegijos. Pastarieji, norėję pasidalinti patirtimi, kaip bendruomenės dirba Norvegijoje, sakė daugiau patirties iš Abromiškių parvešiantys į savo šalį.
Dviejų dienų seminare dalyvauti laiko suradę tiek rudens darbų užimti abromiškiečiai, tiek versle ir Tarptautiniame olimpiniame komitete besidarbuojantis R. Bakutis suprato, šalia kokių žmonių jie atsirado, kokie žmonės kartu su dvaru atėjo į Abromiškių bendruomenę ir tuo labai liko patenkinti, nes ir vieni, ir kiti myli tai, ką daro. O seminare pasėtos žinių sėklos vaisių ilgai laukti nereikės - juos pamatysime Abromiškių gėlių kalnelyje, gal tvenkinyje grojančiuose fontanuose, Abromiškių dvaro renginiuose, o tada gal ir politikai supras, kad ir kelią tiesiant svarbu, pirmiausia pasikalbėti su žmonėmis, kad paskui to kelio nereikėtų ardyti, norint įvažiuoti į kiemą.
Romualdas Bakutis domisi muziejais ir kultūriniu švietimu. Muziejų lankymas - įvairiapusiškai naudinga veikla. Ekspozicijos suteikia progą turiningai praleisti laiką, pagilinti žinias, pažinti kultūrinį paveldą, atitrūkti nuo išmaniųjų technologijų, taip godžiai ryjančių mūsų brangų laiką. Muziejai dėlioja nesibaigiančias laikmečių mozaikas, kurios padeda suprasti, kas buvome ir kas esame, kas mums svarbu ir vertinga, jie tarsi kelrodis, ieškantiems prasmės ir gylio mus supančiame pasaulyje.
Elektrėnų krašto muziejus veikti pradėjo prieš metus. Muziejaus gryninimu rūpinasi darbuotojai: vedėjas Tomas Petrauskas, muziejininkė edukatorė Justina Rikterienė, muziejininkas Henrikas Ražanas, vyr. rinkinių kuratorė Irena Senulienė bei priežiūros darbuotoja Rasa Sičinskienė. T. Petrauskas sako ne kartą girdėjęs skeptiškų replikų, kad Elektrėnai tėra sovietinis produktas, tačiau muziejaus siekis edukuoti, kad Elektrėnų kraštas nėra tik kartu su elektrine statytas miestas. Iš tiesų Elektrėnai jaunas miestas, bet kraštas tai senas. Elektrėnų krašto istorija muziejuje atspindima ir per senovinius buities daiktus, kurie ateityje bus eksponuojami antrajame muziejaus aukšte. Šiuo metu rašytojų skulptūros įkurdintos pirmame aukšte esančioje salėje, kur vyksta ir renginiai. Yra minčių ekspoziciją papildyti, skiriant daugiau dėmesio V. Mizero ir I. Užkurnio asmenybėms. Audimo edukacijoje lankytojai išbando audimą mažomis staklėmis, nusipina juostelę, kurią galima naudoti kaip knygos skirtuką ar apyrankę. O pirmame aukšte ir toliau vyks renginiai, bus eksponuojamos laikinos parodos.

2024 m. Elektrėnų krašto muziejuje apsilankė apie 1000 žmonių. Atvyksta ir moksleivių grupės, ir pavieniai žmonės, norintys susipažinti su muziejaus vertybėmis. Kartkartėm užsuka tie, kurie domisi Abromiškių dvaru. Dvaro savininkas Romualdas Bakutis buvo užsiminęs, kad dvarą lankytojams atverti planuojama šiais metais. Tikimasi, kad šis įvykis padidins ir muziejaus lankytojų srautą.