Lucijus Anėjus Seneka (lot. Lucius Annaeus Seneca; 4 m. pr. m. e. Kordoboje - 65 m. balandžio 19 ar 20 d. netoli Romos) - romėnų filosofas stoikas, dramaturgas, valstybės veikėjas ir gamtos tyrėjas. Jis buvo antrasis žymaus retorikos mokytojo Lucijaus Anėjaus Senekos Vyresniojo ir Helvijos sūnus. 5 m. Lucijus Seneka persikėlė gyventi į Romą, kur mokėsi retorikos bei stoicizmo filosofijos. Senekos raštuose minimi du mokytojai: pitagorininkas Sotionas ir stoikas Atalas.

Turėdamas gerą pasiruošimą, Seneka tapo advokatu. 16 - 31 m. ligotas Seneka gydėsi pas savo įseserę Egipte. 31 m. grįžęs į Romą, priėmė magistrato pareigas. 37 m. labai išgarsėjęs, Seneka pakliuvo į imperatoriaus Kaligulos dėmesio centrą. 41 m. dėl Klaudijaus žmonos Mesalinos intrigų Seneka iki gyvos galvos buvo ištremtas į Korsikos salą.
49 m. su Agripinos pagalba Seneka grįžo į Romą, gavo pretoriaus pareigas ir kartu su pretorionų vadu Sekstu Afranijumi Buru tapo Nerono auklėtoju. Nuo 49 m. jis buvo vienas iš pagrindinių imperatoriaus Nerono auklėtojų. Ruošdamas Neroną imperatoriaus sostui, sukūrė veikalą „Apie atlaidumą“ (de clementia), kuriame dėstė, jog yra išmintinga valdyti švelniai. 55 m. tapo konsulu sufektu.
54 m. Agripinai nunuodijus Klaudijų, imperatoriumi tapo šešiolikametis Neronas. Tuoj po Klaudijaus laidotuvių Seneka išplatino politinę satyrą, kurią pavadino „Dieviškojo Klaudijaus sumoliūgėjimu“. Senekos pastangos suvaldyti Nerono temperamentą nebuvo sėkmingos. Po Nerono valia įvykdyto Agripinos nužudymo 59 m. baigėsi laikotarpis, istorikų vadinamas „puikiuoju penkmečiu“.
Anėjui Senekai filosofija buvo ne tik pasaulėžiūros formavimo pagrindas, bet ir savotiškas savęs tobulinimo būdas. Jo moralės filosofija teigė, kad dorovingo gyvenimo pradžią lemia griežtumas sau, ištikimybė principams ir artimo meilė. Lucijus taip pat pripažindavo sielos nemirtingumą ir visapusę visos žmonijos lygybę.
| Veikalas | Pagrindinė tema |
|---|---|
| „Apie atlaidumą“ | Politinė etika ir valdovo dorybės |
| „Gamtos klausimai“ | Gamtos mokslų stebėjimai |
| „Laiškai Lucilijui“ | Moralinė filosofija ir kasdienybė |
62 m. neaiškiomis aplinkybėmis mirė Senekos sąjungininkas Afranijus Buras. Seneka buvo apkaltintas nesiliaujančiu turto didinimu, Nerono iškalbos pasisavinimu ir imperatoriaus gabumų juodinimu. 65 m. apkaltintas dalyvavęs Pizono sąmoksle, filosofas buvo priverstas nusižudyti.
Tacito liudijimu, Seneka kartu su žmona Paulina persipjovė rankų venas. Matydamas, jog nesilpsta, o kraujas iš senyvo kūno teka lėtai, jis paprašė jau seniau paruoštų cikūtos nuodų. Jo etikos veikalai ir tragedijos padarė didelę įtaką ne tik Romos kultūrai, bet ir vėlesnių epochų mąstytojams.