„Mokytis ir nemąstyti - bergždžias reikalas, mąstyti ir nesimokyti - pavojinga“, - dažnai savo mokiniams pabrėžia Vilniaus licėjaus muzikos ir etikos mokytojas metodininkas Ričardas Jankauskas. Šis pedagogas, savo profesinį kelią grindžiantis dialogu ir kritiniu mąstymu, yra gerai žinomas ne tik licėjaus bendruomenei, bet ir kaip įtaigus M. K. Čiurlionio kūrybos žinovas.
Ričardas Jankauskas gimė 1960 m. gruodžio 16 d. Vilniuje. Nuo šešerių metų smuiku griežiantis Ričardas tuometinėje Muzikos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigė smuiko mokslus. Tačiau dar studijuodamas pradėjo mokytojauti, ir šis sprendimas padėjo išvengti privalomos tarnybos sovietinėje kariuomenėje.

„Sovietų laikais kai kurių aukštųjų mokyklų studijų programose nebuvo karinio parengimo disciplinos, todėl studentai vaikinai privalėjo baigę mokslus atlikti dvejų metų karinę prievolę, - prisimena Ričardas Jankauskas. - Jei buvai sveikas ir tinkamas tarnybai, šios „pilietinės pareigos“ galėjai išvengti tik arba eidamas mokytojauti į kaimo vietovėje esančią mokyklą, arba augindamas mažiausiai du vaikus. Pasinaudodamas pirmąja galimybe, penktame kurse išvykau dirbti mokytoju į Trakų rajone esantį Onuškį.“
Šiuo metu Ričardas Jankauskas Vilniaus licėjuje dėsto etikos ir muzikos pagrindus jau 10 metų. Kadangi dabartinėse programose skatinama dalykų integracija, kalbant apie muzikos raidą, jam neišvengiamai tenka paliesti konkrečių laikotarpių istorijos, architektūros, meno, estetikos ir filosofijos kontekstus. Mokiniai apie jį atsiliepia itin šiltai: „Jei nebūtų tokio puikaus mokytojo ir žmogaus kaip Jankauskas - jau seniai iš licėjaus būtų likusi tik šimtukų kalykla.“
Mokytojo nuomone, žmogus yra mąstanti būtybė, o mąstymas - sudėtingas prisitaikymo, gebėjimo išgyventi ir pasaulio pažinimo instrumentas. Jis kritiškai vertina šiuolaikinį informacinį srautą ir suaugusiųjų požiūrį į švietimą: „Net žurnalistai, imituodami demokratiją, per dažnai bėga į gatves ieškoti žmonių nuomonių, vietoj to, kad užsuktų į universitetą, akademiją ar kitą kur kas daugiau kompetencijų konkrečioje srityje sukaupusią įstaigą.“
Savo pamokose pedagogas stengiasi provokuoti mokinį galvoti ir oponuoti. „Pačią pirmą pamoką pasakau, kad dvejus metus šnekėsime apie nieką. Jei reiškinys paprastas, tiesa gal ir yra, bet jei situacija sudėtingesnė, vienos tiesos nėra - jų daug. Jei įsigilinsi, kodėl kitas taip galvoja, pamatysi, kad jis nėra kvailas, kad yra tokio galvojimo priežastys, ir jei tu pajėgsi jas suprasti, tavo gyvenimas prasiplės“, - dėsto R. Jankauskas. Jis pabrėžia, kad mokytojo darbas yra dialogas, kurį jis supranta kaip gebėjimą „skaityti raštą žmogaus veide“.
Labiausiai šis pedagogas garsėja kaip įtaigus dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos žinovas. Ričardas pabrėžia, kad Čiurlionis yra unikalus, nes buvo „viskas viename“: kompozitorius, dailininkas, mąstytojas ir vizionierius.
| Sritis | Reikšmė |
|---|---|
| Muzika | Didelė įtaka tautinių meno mokyklų formavimuisi |
| Dailė | Daro didelį poveikį šiuolaikiniam jaunimui |
| Esmė | Neįmanoma suprasti be muzikinių formų išmanymo |
„Būtų gerai, kad Čiurlionio autoritetas jaunosios kartos sąmonėje būtų grindžiamas ne tik paminklais, muziejų, gatvių, mokyklų ar konkursų pavadinimais, bet ir jų asmeniniais išgyvenimais, tiesioginiu santykiu su šio išskirtinio menininko kūryba, mintimis, idėjomis“, - teigia mokytojas.

Ričardas Jankauskas siekia sudominti jaunimą kultūra ir menu, aktyviai dalyvaudamas edukacinėse veiklose, pavyzdžiui, „Tūkstantmečio vaikų akademijoje“, kur jis padeda paaugliams geriau pažinti genialųjį M. K. Čiurlionį bei analizuoti sudėtingus pasaulio procesus.
tags: #ricardas #jankauskas #gime