Rašytinės kalbos ugdymas ikimokykliniame amžiuje: žaidimai ir veiklos

Sakytinės ir rašytinės kalbos ugdymas ikimokykliniame amžiuje - tai vaikų gebėjimų lavinimas aiškiai išreikšti mintis žodžiu ir pradėti susipažinti su rašytine kalba. Šis ugdymas vyksta per kasdienes situacijas, pasakojimus, dainas, eilėraščius, klausymo ir pasakojimo žaidimus, padedant vaikams natūraliai įsitraukti į kalbos pasaulį.

Ankstyvasis rašytinės kalbos ugdymas ir reikalingi įgūdžiai

Rašytinės kalbos ugdymą ikimokykliniame amžiuje galima pradėti labai anksti, tačiau pagrindinių žinių ir įgūdžių įtvirtinimas ypač svarbus priešmokykliniame etape. Vaiko gebėjimas skaityti susideda iš kelių tarpusavyje susijusių įgūdžių: smulkiosios motorikos, dėmesio koncentracijos, garsinės ir vaizdinės informacijos apdorojimo. Kai šie įgūdžiai vystosi, vaikas gali greičiau įsisavinti raideles ir pradėti skaityti paprastus žodžius. Visų pirma svarbi vaiko motyvacija - vieniems vaikams pakanka knygos, tačiau daugeliui įdomiau, kai raidės, skiemenys ir žodžiai įtraukti į judrius žaidimus ir kūrybines užduotis.

Aktyvūs ir žaismingi mokymosi metodai

Veikla yra efektyvesnė, kai ji aktyvi ir žaisminga - tuomet vaikai joje dalyvauja noriai ir su didesniu susidomėjimu. Mokytis skaityti galima aktyviai, pasitelkiant įvairius žaidimus, rungtis ir kūrybines užduotis. Kuo veikla įvairesnė ir kūrybiškesnė, tuo vaikai lengviau įsitraukia, geriau įsimena ir palaipsniui pamilsta skaitymą. Žaisdami skatinkite vaiką analizuoti žodžius: atpažinti skiemenis, atskirti raides ir matyti, kaip jos sudaro žodį. Reguliariai akcentuojant skiemenų suvokimą, vaikas mokosi stebėti žodžio dalis, suprasti jų ritmą ir struktūrą, o tai stiprina foneminę klausą, dėmesingumą ir pasitikėjimą savimi. Nepulkite duoti sudėtingų tekstų, kol vaikas dar neįgudo - vaiko patiriama sėkmė yra labai svarbi motyvacijai.

Raidžių ir skiemenų pažinimo veiklos

Raidžių kelionė ir estafetės

Šis žaidimas lavina raidžių pažinimą, skiemenų ir žodžių atpažinimą žaismingai ir judriai. Vaikams paruošiamos kortelės su raidėmis, o taip pat - kelionės bilietai, pavyzdžiui, skrydis į Mėnulį, skrydis į Marsą, skrydis aplink Žemę arba kelionė greituoju traukiniu. Vaikas turi pasakyti, kokią raidę mato; jei atsakymas teisingas, „perka bilietą“. Didesnių grupių veikloje raideles, skiemenukus ar žodžius galima padėti patalpos gale ir organizuoti estafetes: įveikus trasą, vaikas atneša pasakytą skiemenį ar žodį. Tokie žaidimai integruojami į kasdienes veiklas ir žaidžiami tol, kol vaikas yra pasiruošęs pradėti pratintis prie skaitymo su knygele.

Raidžių ir skiemenų manipuliacija

• Kita smagi veikla - sulankstyti lapą tris kartus, sukurti langelius, į kuriuos vaikai įrašo diktuojamas raides, o po to korteles sukarpo pagal lenkimo linijas.
• Skiemenukus galima dėlioti, slėpti ir ieškoti, žaisti su jais estafetes ar atminties lavinimo žaidimus.
• Vienas iš aktyvaus mokymosi būdų - naudoti sieninį kišeninį plakatą, kuris labai patogus mokant vaikus. Jei grupėje yra daug vaikų ir jų gebėjimai skirtingi, ant sienų naudinga palikti užuominų, kur vaikai galėtų nubėgti ir pasitikrinti. Žaidžiant kartu, bendradarbiaujant ir dalijantis patirtimi, mokymasis vyksta dar sparčiau.

Kūrybiniai raidžių mokymosi būdai

• LEGO raidės. Iš LEGO kaladėlių galima sukurti smagias priemones raidžių ir dviskiemenių žodžių mokymuisi. Ant kaladėlių galima priklijuoti raideles arba skiemenukus, iš kurių vaikai sudeda žodžius.
• Raidžių formavimas iš tešlos. Mokymasis per žaidimą ir pojūčius vaikams ypač patinka, o raidžių formavimas iš tešlos yra smagus ir praktiškas būdas jas pažinti. Pasigaminti tešlą nėra sunku, o vaikams tai puiki galimybė nulipdyti raideles, kurios vėliau gali būti iškeptos ir skaniai suvalgytos.
• Raidės kinetiniame smėlyje. Kinetinis smėlis vaikams ypač patinka, nes jis suteikia galimybę mokytis per pojūčius. Raidžių įspaudimas ar lipdymas lavina smulkiąją motoriką, rankos-akies koordinaciją ir stiprina raidžių vaizdinį įsiminimą. Pedagogui svarbu garsiai įvardinti lipdomas ar įspaudžiamas raides, skatinti vaikus tarti garsus, jungti juos į skiemenis.
• Raidžių „rašymas“ kojomis. Raidyno galima mokytis įvairiais kūrybiškais ir smagiais būdais. Šį kartą siūloma mokytis judant - pasitelkiant kojas. Pirmiausia iš kaladėlių išdėliojama raidė, kurią padiktuoja mokytojas ar mama. Antrame etape vaikai bando tą pačią raidę „užrašyti“ kojomis ant didelio lapo ar grindinio - tai lavina kūno koordinaciją, erdvinį suvokimą ir stiprina raidės vaizdinį įsiminimą.
• Raidžių sudėliojimas iš detalių. Tai smagus ir įtraukiantis žaidimas vaikams, kurie tik pradeda pažinti raides. Iš atskirų detalių (pagaliukų, juostelių, kaladėlių ar kitų priemonių) vaikai sudėlioja raidžių formas. Vaikams, kurie jau pažįsta raides, galima pasiūlyti sudėlioti paprastus žodžius ar dviskiemenius junginius. Tokia veikla lavina smulkiąją motoriką, dėmesio koncentraciją, erdvinį suvokimą ir stiprina raidžių atpažinimą.

Žaidimai raidžių atpažinimui ir įsiminimui

• Žuvelių žaidimas. Tai paprastas ir smagus žaidimas, skirtas jaunesnio amžiaus vaikams. Jis lavina atmintį, rankų judesių koordinaciją, dėmesio koncentraciją bei padeda pradėti pažinti raides. Gaminimas: Pirmiausia atsispausdinkite lapą su žuvelėmis ir ties jų žiaunomis atsargiai įpjaukite, kad būtų galima įkišti mažą žuvelę. Lapą pritvirtinkite prie kartono (klijuokite tik šonus, kad susidarytų kišenėlės). Žaidimo metu vaikai ieško atitinkančios raidės ir įstato žuvelę į tinkamą vietą. Su mažesniais vaikais galima pradėti nuo kelių aiškių, dažnai vartojamų raidžių, palaipsniui jų skaičių didinant.
• Raidžių miestas ir traukinukas. Žaidimo tikslas - pastatyti „raidžių miestą“, per kurį keliaus traukinukas ir, keliaudamas pagal raidyno eilę, rinks raides. Kad vaikui būtų lengviau ir įdomiau, priešais galima padėti lapą su parašytomis visomis raidėmis - tai taps vaizdine užuomina. Žaidimo pradžioje galima „pasisveikinti“ su raidėmis, kartu sugalvoti žodelių, prasidedančių ta raide. Traukinukas gali pristatyti kiekvieną raidę į tam tikrą stotelę, kur jos susitinka ir sudaro visą raidyną. Kad raidės stovėtų stabiliai, galima panaudoti rūbams skirtus segtukus ar kitas paprastas priemones.
• Pirmosios raidės atpažinimas pagal paveikslėlius. Ant pateiktų paveikslėlių uždėkite raidę, kuri yra pirmoji žodyje. Pavyzdžiui, jei pavaizduota katė - dedame raidę K. Leiskite vaikui pačiam aiškiai ištarti žodį, įsiklausyti į pirmą garsą ir atpažinti, kokia tai raidė. Vaiką galite paskatinti sugalvoti daugiau žodžių, prasidedančių ta pačia raide, surasti namuose daiktų, kurių pavadinimai prasideda tuo pačiu garsu, arba parašyti ar apvesti raidę pirštu ore, ant popieriaus ar smėlyje.
• Istorijų konstravimas. Daugelis vaikų mėgsta konstruoti, todėl išnaudokime šią aistrą - paprašykime jų pastatyti istoriją. Vaikų fantazija labai laki, todėl jie puikiai susidoroja su šia užduotimi. Net jei mokytojas iš pradžių nesupras statinio prasmės, pradėjus vaikui pasakoti - galima nustebti, kiek vaizdžiai ir išraiškingai jis gali perteikti savo mintis.
• Raidžių atminties žaidimas (Memory). Surašykite dalį raidžių, kurias vaikas jau moka, ir kelias, kurių dar nemoka. Tuomet galite pradėti žaidimą. Visi lapai užverčiami. Vaiko užduotis - rasti dvi vienodas raides. Jei lapas neteisingas, jis vėl užverčiamas, jei randa porą - gauna taškus. Žaidimas paprastas ir smagus.
• Žodžių sudarymas iš ištrauktos raidės. Pirmiausia atsispausdinkite raides ir žodžius. Jei žaidžiate dviese, korteles su žodžiais padalinkite į dvi dalis. Tada traukite raidę. Žaidimo tikslas - išrinkti žodžius, kuriuose yra ta raidė, kurią ištraukėte.

Pirmųjų žodžių skaitymo ir foneminės klausos lavinimas

• Dviskiemenių žodžių skaitymas su „nameliais“. Kai vaikas pakankamai gerai perskaito dviskiemienius žodžius, galite įtraukti galūnę -S. Pavyzdžiui: NA-MAS, BA-TAS. Galite pasidaryti „namelius“, kur verčiant langelius atsiverčia vis kitas skiemenukas. Taip vaikas gali žaisti ir stebėti, kaip susideda žodis. Nors knygelių yra daug, daugelis jų gali būti per sunkios.
• Žodžio pirmo garso ir raidės atpažinimas. Šis žaidimas skirtas vaikams, kurie jau pradeda aiškiau skirti žodžių garsus ir pažinti raides. Vaikui reikia aiškiai perskaityti žodį, o išgirdęs žodį - pasakyti, kokia raidė atitinka pirmą garsą. Svarbu, kad mokytojas ar suaugęs būtų aktyvus žaidimo metu: parodytų, kaip lėtai ir aiškiai tarti žodį, pabrėžtų pirmą garsą ir, prireikus, pakartotų žodį. Reguliariai žaidžiant šį žaidimą, vaikas ne tik lavina foneminę klausą ir raidžių pažinimą, bet ir stiprina pasitikėjimą savimi bei įgyja malonumo mokantis skaitymo pagrindų.
• Skiemenukų jungimas į žodžius. Šio žaidimo metu vaikas jungia skiemenukus, kad sudarytų žodžius. Žaidimas padeda vaikui suprasti žodžių struktūrą, atskirti skiemenis ir juos jungti, stiprina foneminę klausą, dėmesingumą ir skaitymo įgūdžius. Svarbu, kad mokytojas ar suaugęs aktyviai lydėtų žaidimą: padėtų vaikui tarti skiemenis, stebėti jų jungimą, ir skatintų analizuoti, kodėl vieni skiemenukai dera tarpusavyje, o kiti - ne.

Skaitymo erdvės kūrimas ir meilė knygai

Sukurkime jaukią skaitymo erdvę - patieskime minkštą čiužinį ar kilimą ir iš lentynų išimkime vaikiškas knygas. Tegul vaikai jas varto, tyrinėja, apžiūri iliustracijas, aptaria matomus veikėjus. Tokios akimirkos stiprina vaiko domėjimąsi knygomis, plečia žodyną, lavina klausymo gebėjimus ir vaizduotę. Reguliarus skaitymo laikas padeda formuoti teigiamą santykį su knyga ir skatina natūralų perėjimą prie savarankiško skaitymo ateityje.

Pagala vaikams su kalbos sunkumais

Ikimokyklinio amžiaus vaikai, turintys žymų ir vidutinį kalbos neišsivystymą, dažniausiai ugdomi logopediniuose darželiuose arba bendrojo ugdymo darželių logopedinėse grupėse. Kai kurie iš jų yra integruoti. Logopedai ir auklėtojos glaudžiai bendradarbiaudami sėkmingai šalina žymius kalbos sutrikimus. Šio leidinio tikslas - pateikti pogrupinių logopedinių pratybų programas 3-4, 4-5 ir 5-6, 6-7 metų vaikams, taip pat kalbos ugdymo programą per įvairią veiklą. Be to, pateikiamos regimųjų, erdvės ir laiko suvokimų lavinimo gairės. Įvade aprašomi bendrieji ir specialieji logopedinio darbo tikslai ir pagrindiniai vaiko kalbos vertinimo principai. Pirmojoje dalyje glaustai apibūdinamas žymus ir vidutinis kalbos neišsivystymas bei paaiškinama pogrupinių logopedinių pratybų ir kalbos ugdymo per įvairią veiklą programos struktūra. Toliau pateikiamos 3-4 ir 4-5 metų vaikų neišsivysčiusios kalbos ugdymo pogrupinių logopedinių pratybų programos. Korekcinio darbo planavimą auklėtojoms palengvins vaikų pažintinės veiklos, motorikos ir t. t. ugdymo per įvairią veiklą gairės.

Šios programos yra rekomendacinio pobūdžio, todėl kiekvienas specialistas jomis gali naudotis kūrybiškai ar sudaryti savą programą. Leidinys skirtas logopedams ir darželių auklėtojoms, dirbantiems su ikimokyklinio amžiaus vaikais, turinčiais kalbos sutrikimų, arba vaikams, kuriems nustatytas žymus ir vidutinis kalbos neišsivystymas. Juo galės naudotis ir mokyklų logopedai bei specialieji pedagogai. Ši metodinė priemonė pravers tėvams, kurių vaikai nekalba arba mažai kalba, orientuotis ugdymo sistemoje. Bendrojo ugdymo darželių programa „Vėrinėlis“ yra pritaikyta vaikams su žymiai ir vidutiniškai sutrikusiai kalba ugdyti. Logopedas, auklėtoja ir muzikos vadovė šią programą keičia ar papildo konkrečiai planuodami vaikų veiklą.

tags: #rasytine #kalba #ikimokykliniame #amziuje #knygos

• daugiau informacijos apie „Ąžuolėlio“ darželį
• Nauda, kurią teikia kiaušinio baltymas
• kaip padėti mažyliui augti ir stiprėti
• Ką daryti kūdikiui susirgus vėjaraupiais
• Vaikiškas žingeidumas