Rankų drebėjimas nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas

Nėštumas - tai ypatingas laikas moters gyvenime, kurio metu kūnas patiria daugybę pokyčių. Hormonų, medžiagų apykaitos, skysčių kaupimo ir kraujotakos pakitimai gali paveikti nėščios moters savijautą. Nors rytinis pykinimas, svorio priaugimas, nugaros skausmas bei kiti nemalonūs pojūčiai yra puikiai pažįstami besilaukiančioms moterims, rankų drebėjimas gali sukelti nerimą. Tremoras - tai nevalingas kūno dalies drebėjimas, kuris dažnai turi paaiškinamų priežasčių, tačiau nėštumo metu jam reikia skirti ypatingą dėmesį.

Bendra informacija apie tremorą (drebėjimą)

Tremoras - nevalingas kūno dalies drebėjimas. Neretai vyresnio amžiaus asmenys rankų ar galvos drebėjimą laiko normaliu senėjimo procesu. Visgi dažniausiai drebulys yra motorikos sutrikimo simptomas.

Esencialinis tremoras

Žodis “esencialinis” reiškia, kad tremoras nėra susijęs su kitomis ligomis, o yra savarankiška būklė. Tai daug dažnesnė būklė nei Parkinsono liga, su kuria esencialinis tremoras kartais gali būti painiojamas. Nors esencialinis tremoras gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, dažniausiai jis išryškėja vėlyvuoju viduriniuoju amžiumi ar dar vėliau. Apie pusė esencialinio tremoro atvejų susiję su tam tikra genetine mutacija. Tuomet tremoras vadinamas gerybiniu šeiminiu tremoru. Esencialinio tremoro išsivystymo priežastys, nesant genų mutacijų, nėra aiškios. Manoma, jog sutrikimą nulemia pakitimai smegenų dalyje, kontroliuojančioje judesius. Su amžiumi esencialinio tremoro pasireiškimo rizika didėja.

Esencialinis tremoras prasideda laipsniškai. Pagrindinis simptomas - tremoras (drebėjimas) iš viršaus į apačią. Nors esencialinis tremoras gali paliesti beveik bet kurią kūno dalį, drebulys dažniausiai apima rankas. Gali drebėti ir kojos, galva, liežuvis ir balso aparatas. Tremoras dažniausiai išryškėja atliekant valingą judesį, pavyzdžiui, paimant stiklinę vandens, rašant, veriant siūlą į adatą. Nuovargis, nerimas, alkis, karštas ar šaltas oras paryškina drebulį. Iš pradžių tremoras gali pasireikšti tik epizodiškai, emocinio streso metu. Su laiku jis paprastai darosi pastovus.

Ramybės drebulys

Ramybės drebulys - tai nevalingas kūno dalių, dažniausiai rankų ar pirštų, virpėjimas ar drebulys, kuris pasireiškia, kai žmogus yra atsipalaidavęs ir nedaro jokių specifinių judesių. Šis drebulys skiriasi nuo aktyvumo drebulio, kuris paprastai pasireiškia judant ar atliekant veiksmus. Ramybės drebulys gali būti įvairių neurologinių ligų požymis ir dažniausiai siejamas su nervų sistemos sutrikimais.

Ramybės drebulio priežastys:

• Parkinsono liga - vienas pagrindinių Parkinsono ligos simptomų yra ramybės drebulys, dažniausiai pasireiškiantis viena ranka arba pirštais. Drebulys sustiprėja, kai žmogus atsipalaiduoja ir nurimsta.
• Esminis tremoras - nors esminis tremoras dažniausiai pasireiškia judesio metu, kai kurie atvejai gali sukelti ir ramybės drebulį.
• Smegenėlių sutrikimai - kai kurios ligos ar traumos, pažeidžiančios smegenėles, gali sukelti nevalingą drebulį.
• Vaistų šalutinis poveikis - kai kurie vaistai, ypač tie, kurie veikia nervų sistemą, gali sukelti drebulį.
• Nerimo sutrikimai - emocinis stresas ar nerimas gali sukelti laikinius drebulio epizodus net ramybės būsenoje.
• Hormonų disbalansas - kai kurie hormoniniai sutrikimai, tokie kaip skydliaukės hiperaktyvumas (hipertirozė), gali sukelti nevalingą drebulį ar neramumą, pasireiškiantį ramybės būsenoje.

Rankų drebėjimas nėštumo metu: pagrindinės priežastys ir veiksniai

Nėštumo metu moters kūnas patiria ypatingus pokyčius. Daugelis yra patyrę, kaip drebėjo rankos viešosios kalbos metu ar po intensyvios treniruotės. Dažnai tai praeina savaime, tačiau nėštumo metu drebulys gali būti susijęs su specifiniais faktoriais.

Stresas ir nuovargis

„Rankų drebėjimas dažnai turi lengvai paaiškinamas atsiradimo priežastis, kurias išspręsti paprasta. Vienos dažniausių - stresas ir nuovargis. Kai organizmas patiria įtampą ar nerimą, išsiskiria adrenalinas, kuris gali padidinti raumenų įtampą ir sukelti rankų drebėjimą. Lygiai taip pat drebėjimą gali sustiprinti miego trūkumas ir ilgalaikis nuovargis“, - pasakoja vaistininkė T. Gečienė. Nėštumas pats savaime gali būti didelis stresorius, o kartu su fiziniais pokyčiais ir emocine įtampa, pavyzdžiui, dėl sudėtingų asmeninių santykių, nuovargis ir stresas gali ypač paryškinti drebulį. Pastovi įtampa, nuovargis, stresas labai prisideda prie psichinės būklės. Jums gal tik atrodo, kad nejaučiate streso, bet organizmo atsakas į jį ateina ne iškart, o kiek vėliau.

Dehidratacija ir kofeinas

Pasak vaistininkės, dehidratacija - dar viena dažna rankų drebėjimo priežastis. Kai organizmui trūksta skysčių, sutrinka normali raumenų ir nervų veikla, dėl ko gali atsirasti drebulys. Nėštumo metu skysčių poreikis organizme padidėja, todėl svarbu vartoti pakankamai vandens. „Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į gėrimų su kofeinu vartojimo įpročius. Kava veikia kaip diuretikas, todėl gali paskatinti greitesnį skysčių pasišalinimą iš organizmo. Be to, per didelis kofeino kiekis gali padidinti nervų sistemos jautrumą ir taip sukelti rankų drebulį“, - pabrėžia vaistininkė T. Gečienė.

Hormoniniai pokyčiai ir skydliaukės veikla

Viena iš svarbiausių rankų drebėjimo priežasčių nėštumo metu gali būti skydliaukės funkcijos sutrikimai. Kimstantis balsas, šalčio netoleravimas, energijos trūkumas net ir po ilgo poilsio ar atsiradęs nerimo jausmas, dažnas širdies plakimas, šilumos netoleravimas, padidėjęs prakaitavimas, rankų drebėjimas - visa tai gali įspėti apie rimtas skydliaukės problemas, įspėja gydytojai.

„Skydliaukės hormonai, ypač T4, yra labai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi. Ypač pirmuosius tris nėštumo mėnesius, kadangi tik nuo 12-os nėštumo savaitės vaisiaus skydliaukė pradeda formuotis ir gaminti hormonus pati - o iki tol vaisius visiškai priklauso nuo motinos skydliaukės hormonų. Taip pat skydliaukės hormonai kontroliuoja motinos medžiagų ir energijos apykaitą. Nėštumo metu skydliaukės hormonų kiekis kinta dėl įvairių fiziologinių pokyčių, kurie yra būtini tiek motinos, tiek vaisiaus sveikam vystymuisi.“

Gydytoja pamini ir žmogaus chorioninį gonadotropiną (HCG) - svarbų nėštumo hormoną, kuris ne tik palaiko nėštumą, bet ir daro įtaką skydliaukės funkcijai. „Šis mechanizmas padeda patenkinti padidėjusius motinos ir vaisiaus metabolinius (medžiagų apykaitos) poreikius, ypač svarbius vaisiaus smegenų ir nervų sistemos vystymuisi pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Vėlesniuose nėštumo trimestruose HCG lygis stabilizuojasi, todėl TTH lygis grįžta į normą, o laisvojo T4 ir T3 kiekiai paprastai pradeda mažėti“.

Dažniausi skydliaukės sutrikimai nėštumo metu:

• Hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija): Tai būklė, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų, o tai gali turėti rimtų pasekmių motinos ir vaisiaus sveikatai. Dažniausia hipotirozės priežastis yra autoimuninis tiroiditas, dar žinomas kaip Hašimoto liga. Kita priežastis - jodo trūkumas. Nėštumo metu jodo poreikis padidėja, nes jo reikia tiek motinos skydliaukės hormonų sintezei, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.
• Hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija): Tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, dėl ko paspartėja medžiagų apykaita. Nėštumo metu ši būklė gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Aukštas HCG lygis stimuliuoja skydliaukę ir sukelia laikinas hipertirozės būsenas. Simptomai paprastai lengvi ir dažniausiai praeina be specialaus gydymo. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, ar moteris neserga Graves'o liga - tai jau yra autoimuninis sutrikimas, kurio metu skydliaukė gamina per daug hormonų dėl organizmo imuninės sistemos atakos. Nėštumo metu Graves'o liga gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu ją tinkamai diagnozuoti ir gydyti.

Dėl to gydytoja pataria moterims nėštumo metu atkreipti dėmesį į skydliaukės funkcijos sutrikimo simptomus.

Skydliaukės funkcijos stebėjimas nėštumo metu

Nėštumo metu moterims, kurios jau serga skydliaukės ligomis, skydliaukės funkcija turėtų būti stebima dažniau nei įprastai. Rekomendacijos:

Kitos priežastys ir susiję veiksniai

Nėštumo metu moters kūnas patiria ir kitus pokyčius, kurie nors ir nėra tiesioginės rankų drebėjimo priežastys, gali prisidėti prie bendros nestabilumo ar diskomforto būsenos, galinčios sustiprinti drebėjimo pojūtį:

• Pasikeitęs svorio centras ir didesnis svoris. Nėštumo metu svorio centras pasislenka į priekį, pasikeičia laikysena - dubuo ir pilvas atsikiša, pečiai sugūžia, o nugara nenatūraliai išsiriečia. Tokioje padėtyje sunkiau išlaikyti pusiausvyrą.
• Laisvesni raiščiai. Nėštumo hormonai lemia didesnį raiščių elastingumą, laisvumą. Nors jis reikalingas, kad vaisius turėtų vietos augti ir gimdymo metu galėtų praslysti gimdymo takais, dėl tų pačių hormonų atsipalaiduoja ir stuburą bei kūno sąnarius laikantys raiščiai.
• Ištinusios kojos. Dėl tinimo moteris gali prasčiau matyti sau po kojomis, kas didina nestabilumo jausmą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors kartais rankų drebulys gali būti susijęs su laikinu emociniu ar fiziniu stresu, yra situacijų, kai reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju:

• Drebulys stiprėja arba tampa dažnas - jei drebulys sustiprėja, tampa nuolatinis ar trukdo kasdienei veiklai.
• Kartu atsiranda kitų simptomų - jei drebulį lydi kiti simptomai, tokie kaip kimstantis balsas, šalčio netoleravimas, energijos trūkumas, nerimas, dažnas širdies plakimas, padidėjęs prakaitavimas, judesių koordinacijos praradimas, raumenų sustingimas, pasunkėjęs kalbėjimas ar mąstymo sutrikimai.
• Pasireiškia vienašalis drebulys - jei drebulys pasireiškia tik vienoje kūno pusėje, tai gali būti ženklas, rodantis specifinį neurologinį sutrikimą.
• Drebulys atsiranda staiga - jei drebulys atsiranda staiga ir nėra aiškios priežasties, būtina medicininė konsultacija.
• Nėščiosioms, kurioms diagnozuotas diabetas, derėtų kuo skubiau atlikti akių patikrinimą ir viso nėštumo metu periodiškai tikrintis regą.

Esencialinis tremoras diagnozuojamas, atmetus galimas kitas tremoro priežastis. Užtikrinama, kad tremoras nėra kitos ligos simptomas.

Gydymas ir prevencija

Daugumai pacientų su esencialiniu tremoru, gydymas nereikalingas, tačiau nėštumo metu svarbu atsižvelgti į bendrą moters ir vaisiaus sveikatą. Gydymas priklauso nuo ramybės drebulio priežasties. Jei nustatomos konkrečios ligos, tokios kaip skydliaukės sutrikimai, gydytojas paskirs tinkamą gydymą.

Gyvenimo būdo rekomendacijos:

• Rekomenduojama daugiau ilsėtis, vengti stresinių situacijų ir stimuliatorių (kofeino ir kt.).
• „Jodas yra esminis elementas skydliaukės veiklai, todėl moterims, ypač planuojančioms nėštumą arba jau pastojusioms, svarbu su maistu gauti pakankamai jodo. Taip pat nederėtų pamiršti ir sveikos bei subalansuotos mitybos, kuri yra būtina bendrai sveikatai palaikyti, bei į ją įtraukti tam tikrų maistinių medžiagų, tokių kaip selenas ir cinkas, kurie yra ypač svarbios skydliaukės veiklai.“
• Reikėtų vengti ir streso, nes jis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą. „Tokios praktikos kaip meditacija, joga ar relaksacijos pratimai gali padėti sumažinti streso lygį ir palaikyti skydliaukės sveikatą“, - pataria „Antėjos“ gydytoja E. Kvedarienė.
• Vaistininkė T. Gečienė pataria atlikti kraujo tyrimus, nes kartais mums sunkiau užmigti ar suvaldyti stresines situacijas, kai organizmui trūksta magnio, B grupės vitaminų ar vitamino D. Tokiais atvejais gali pakakti sureguliuoti mitybą, praturtinant ją šiais vitaminais. Jei trūkumas didesnis, gali prireikti maisto papildų kurso.
• Svarbu rūpintis savo miego higiena - vengti mėlynųjų ekranų prieš miegą, tonizuojančių gėrimų bei gerai išvėdinti miegamąjį.
• Nėščiai moteriai labai svarbu kritiškai įvertinti savo kūno galimybes ir suprasti, kad šiame gyvenimo etape reikėtų pasisaugoti, elgtis atsargiau, neskubėti. Judėti nėštumo metu yra būtina, tačiau reikėtų atsisakyti nukritimo riziką turinčios, geros kūno koordinacijos reikalaujančios sportinės veiklos.

Medikamentinis ir chirurginis gydymas (bendrosios gairės):

Esencialinio tremoro atveju medikamentai daliai laiko palengvina tremorą. Tai:

• Beta blokatoriai. Tai kraujospūdžiui mažinti vartojama vaistų grupė. Kai kurie beta blokatoriai, kaip antai propranololis, gali sumažinti tremorą.
• Prieštraukuliniai vaistai. Jie gali būti efektyvūs, kai neveikia beta blokatoriai. Pagrindiniai nepageidaujami reiškiniai - mieguistumas ir gripoidiniai simptomai.
• Raminantys preparatai.
• A tipo botulino toksinas. Gali būti naudojamas tremoro, ypač galvos ir balso, atveju. Suleidus sukeliamas tų raumenų silpnumas. Botulino toksino injekcija gali palengvinti tremorą iki 3 mėn. po injekcijos.

Chirurginis gydymas taikomas tiems pacientams, kuriems tremoras yra labai išreikštas, sukelia ryškią negalią ir nekoreguojamas vaistais:

• Gilioji smegenų stimuliacija. Implantuojamas aparatas - gumburo stimuliatorius. Impulsą generuojanti dalis siunčia elektrinius impulsus, kurie laidu pasiekia smegenų gumbure implantuotą elektrodą. Šie impulsai gali nutraukti signalus, dalyvaujančius sukeliant tremorą.
• Talamotomija. Suardoma tam tikra smegenų gumburo (thalamus) dalis. 75% pacientų po operacijos palengvėja vienos pusės tremoras.

Svarbu paminėti, kad šie medikamentiniai ir chirurginiai gydymo metodai taikomi esant lėtinėms tremoro būklėms, tokioms kaip esencialinis tremoras ar Parkinsono liga, ir jų taikymas nėštumo metu reikalauja ypač kruopštaus įvertinimo ir gydytojo priežiūros dėl galimos rizikos vaisiui.

tags: #ranku #drebejimas #nestumo #metu

• Specialistų ir valdžios požiūris į pipirinių dujų naudojimą nepilnamečių
• Žaidimai vaikams ir suaugusiems
• profesionalios ginekologinės konsultacijos
• Marijampolės ligoninės naujagimių priežiūra
• Dovanos 8 metų vaikui