Vienkartinių vystyklų naudojimas ir atsakingas tvarkymas: visuomenės sveikatos ir aplinkosaugos rekomendacijos

Susidomėjimas tvarumu Lietuvoje auga kasmet - gyventojai vis daugiau dėmesio skiria prekių pakuotėms arba įsigyja daiktus iš antrų rankų. Nepaisant augančio sąmoningumo, nuotekų valymo įrenginiai kasdien susiduria su dideliais iššūkiais dėl neatsakingo atliekų tvarkymo. Dažnas gyventojas nesusimąsto, kad į savo tualetą išmesdamas įvairias atliekas elgiasi neatsakingai, neįvertindamas galimo poveikio aplinkai.

Nuotekų valymas vyksta nuolat, laikantis griežčiausių numatytų standartų. Bendrovės valdomos valyklos išvalo nuotekas iki reikiamų parametrų, o atlikdamos valymą taiko žiedinės ekonomikos principus: į gamtą sugrąžina išvalytą vandenį, o iš nuotekų dumblo gamina antrines žaliavas - kompostą ir biodujas, iš kurių gaminama elektra savoms reikmėms. Tačiau, nepaisant šių pastangų, nuotekų sistemos vis dar patiria didžiulę taršą.

Vienkartinių vystyklų ir kitų atliekų poveikis nuotekų sistemai

Vienkartiniai vystyklai, kartu su kitomis stambiomis atliekomis, kelia rimtą grėsmę nuotekų valymo sistemų veikimui ir aplinkai. Per mėnesį didžiausioje šalyje Vilniaus nuotekų valykloje mechaniniu būdu iš nuotekų išvaloma net 74 tonos įvairių atliekų: sauskelnių, higieninių įklotų, ausų krapštukų ir kitų stambių atliekų. Per metus tai sudaro beveik 900 tonų.

Šios atliekos iki valyklos po miestu esančiais vamzdžiais keliauja dešimtis kilometrų, kartais net sudarydamos kamščius. Jų perdirbti neįmanoma, tik išvežti į sąvartynus, todėl visa tai augina nuotekų tvarkymo kaštus. Dedamos didžiulės pastangos, kad Neries ir kitų upių, o tuo pačiu ir Baltijos jūros vandens kokybė gerėtų, į aplinką išleidžiamas tik išvalytas vanduo, tačiau netinkamai išmestos atliekos apsunkina šį procesą.

Tinkamas vienkartinių vystyklų tvarkymas

Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atliekų vieta nėra kanalizacijoje. Vienkartiniai vystyklai, kaip ir kitos buitinės atliekos, neturėtų būti metami į tualetą ar kriauklę. Jie gali užkimšti vamzdynus, sukelti avarijas ir padidinti nuotekų valymo išlaidas. Be to, šios atliekos nėra biologiškai skaidžios ir teršia aplinką sąvartynuose.

Vienkartiniai vystyklai turi atsidurti buitinių atliekų konteineriuose. Tai padeda užtikrinti sklandų nuotekų sistemos veikimą ir sumažina neigiamą poveikį aplinkai.

Rankų higienos svarba keičiant vystyklus

Be tinkamo vystyklų šalinimo, ypač svarbi yra rankų higiena. Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, todėl ant jų patenka įvairių mikroorganizmų. Rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų. Dėl netinkamos rankų higienos galima susirgti žarnyno bakterinėmis, virusinėmis infekcijomis, grybelinėmis ir parazitų sukeliamomis ligomis, COVID-19 bei kitomis oru plintančiomis infekcinėmis ligomis.

Rankų higiena - veiksmingas ir prieinamas būdas sumažinti žarnyno infekcijų ir kvėpavimo takų ligų plitimą. Rankų higieną sudaro rankų plovimas ir rankų antiseptika.

Kada ir kaip plauti rankas po vystyklų keitimo

Rankų plovimas - tai teršalų pašalinimas ir odos mikroorganizmų sumažinimas plaunant rankas su vandeniu ir muilu, nenaudojant dezinfekcinių medžiagų. Mokslininkai nustatė, kad plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų.

Rankas būtina plauti visada, kai jos yra nešvarios, prieš valgį, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto (ypač žalios paukštienos, kiaušinių, mėsos, žuvies) gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, prieš vaiko maitinimą, pakeitus vystyklus, grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint ar čiaudint), pažaidus su gyvūnais.

Minimalus rekomenduojamas rankų plovimui skirtas laikas yra 20 sekundžių. Nusiplovus rankas būtina jas nusausinti. Geriausia tai daryti naudojant vienkartinius rankšluosčius.

Rankų antiseptikų naudojimas

Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti antiseptikus (dezinfekavimo priemones). Rekomenduojama naudoti 60-85 % spiritinį tirpalą. Rankų dezinfekavimo priemonės efektyvios ir yra naudojamos, kai rankos vizualiai nesuterštos išskyromis, t. y. švarios. Jei rankos nešvarios, prieš naudojant alkoholio turinčius rankų dezinfekavimo skysčius, rankas reikia nuplauti vandeniu su muilu.

Pasaulyje vykstant Covid-19 pandemijai, Pasaulinės rankų higienos dienos paminėjimas ypač aktualus, pabrėžiant nuolatinę rankų higienos svarbą kasdieniame gyvenime ir rūpinantis visuomenės sveikata.

tags: #pso #rekomendacijos #naudojant #vienkartinius #vystyklus

• geriausios stovyklos vaikams Lietuvoje
• Kūdikių primaitinimas: pirmoji kietų maisto įvedimo patirtis
• Kūdikio lyties nustatymo metodai
• Viskas apie nėščiųjų garantijas darbe
• Nuo vaisingiausios moters iki unikalių gimdymų: visi motinystės rekordai