Priežastys, dėl kurių vaikai netenka tėvų globos, ir pagalbos būdai
Vaiko, likusio be tėvų globos, priėmimas į šeimą, rūpinimasis juo, jo poreikių tenkinimas ir saugios aplinkos užtikrinimas yra labai kilnus ir būtinas žingsnis. Vaikai į šią sistemą patenka dėl įvairių priežasčių. Analizuojant priežastis, išryškėja dvi svarbiausios aplinkybės: tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaikais, jų neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichologinį smurtą, dėl to kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, todėl vaikai įstatymų nustatyta tvarka paimami iš šeimos. Kita priežastis - kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali vaiku rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.
Mūsų šalies socialinės paramos sistemoje svarbi vieta tenka vaikų globos klausimams, nes probleminių šeimų, iš kurių paimami vaikai, Lietuvoje yra daug. Tik mažuma globos namuose augančių vaikų yra našlaičiai - daugelis iš jų turi tėvus. Būtent iš tėvų į globos namus patenka daugiausiai vaikų. Tokie tėvai mūsų visuomenėje sulaukia paniekos, pasmerkimo, jie vadinami „blogais“, „degradavusiais“, „asocialiais“ ir panašiai.
Kaip teikiama pagalba vaikui netekus tėvų
Vaiko teisių specialistai yra tie, kurie imasi iniciatyvos, kad būtų skubiai ištiesta pagalbos ranka našlaičiu tapusiam vaikui. Gavę pranešimą, jog vaikas liko be įstatyminių atstovų, specialistas nedelsdamas stengiasi surasti vaiko artimuosius, giminaičius arba artimais emociniais ryšiais susijusius asmenis, kurie galėtų juo pasirūpinti. Labai svarbu prakalbinti vaiką, nes po tėvų netekties, suvokus realią situaciją, vaiką ištinka šokas - jis negali čia ir dabar susitaikyti su mintimi, kad liko be tėvų.
Specialistai, teikiantys pagalbą vaikui iš karto po tėvų mirties, išsamiai atsako ir kalbasi su vaiku visais jam tuo metu svarbiausiais klausimais, pavyzdžiui: „tavęs atvažiuos pasiimti močiutė su seneliu“, „vyksime pas tavo tetą“, „klauski visko, kas tave neramina, mes tau atsakysime“, „yra žmonių, kuriems tu rūpi ir kurie tavimi pasirūpins“, „nebijok, tu nelikai vienas“ ir panašiai. Geriausia pagalba yra vaiką priglaudusių artimųjų dėmesys, pokalbiai su psichologais, mokyklos socialiniais darbuotojais.
Globos ir įvaikinimo skirtumai bei parama
Visuomenėje vis daugiau kalbama apie globą ir įvaikinimą, dalijamasi gerosiomis patirtimis, taip išsklaidant vyraujančius mitus. Svarbu suprasti esminius skirtumus:
- Įvaikinimas - tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Tai baigtinis procesas.
- Globa - juridiškai suvokiama kaip paslauga vaikui, netekusiam biologinių tėvų priežiūros. Globos atveju vaiko ryšiai su biologine šeima nenutrūksta, vaikas turi teisę palaikyti ryšius su biologine šeima ar artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja jo interesams.
| Rodiklis | Globa | Įvaikinimas |
|---|---|---|
| Teisinis ryšys su biologine šeima | Išlieka | Nutrūksta |
| Paveldėjimo teisė | Nėra į globėjų turtą | Kaip biologinio vaiko |
| Proceso pobūdis | Terminuotas arba nuolatinis | Baigtinis |
Šiuo metu valstybės paramą gali gauti ne tik globėjai, bet ir įtėviai. Įvaikinus vaiką, įtėviai turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką bei tėvystės išmoką. Taip pat skiriama vienkartinė išmoka bei kas mėnesį mokamos išmokos vaiko poreikiams tenkinti. Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai, kurių kontaktus galima rasti interneto svetainėje www.globoscentrai.lt.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
