Ikimokyklinis amžius yra vienas svarbiausių gyvenimo tarpsnių, kuomet formuojasi vaiko charakteris, vertybinis stuburas, o vaikas įgyja savipagalbos gebėjimus. Edukologijos mokslų daktarė ir privataus darželių tinklo „Vaikystės sodas“ įkūrėja Austėja Landsbergienė pabrėžia, kad šiuo laikotarpiu vaikai efektyviausiai ugdomi per pojūčius ir patirtį.

„Šiame amžiuje formuojasi vaiko charakteris, vertybinis stuburas, o vaikas įgyja savipagalbos gebėjimus“, - pasakoja A. Landsbergienė. Autorės teigimu, norint kokybiškai auklėti vaikus, svarbu ne tik teorinės žinios, bet ir jų praktinis pritaikymas, pasitelkiant kasdienes veiklas, sezonų kaitą bei tėvų dėmesį. Svarbu aiškiai brėžti ribas, išsiaiškinti taisykles ir jų laikytis, nes vaiko auklėjimas yra be galo sunkus, daug kantrybės bei pastangų reikalaujantis tęstinis darbas.
Dažna tėvų klaida - manyti, kad lavinančiais žaislais užverstas kambarys paspartins vaiko raidą. Moksliniai tyrimai rodo, kad žaislų gausa pati savaime nėra vaiko raidą skatinantis veiksnys - daug svarbiau, ką ir kaip vaikas su tais žaislais daro. Kai vaiko aplinkoje yra per daug stimulų, vaikas fiziškai nepajėgia ilgai išlaikyti dėmesio, todėl žaidimas tampa paviršutiniškas.
Didžiausią naudą vaiko raidai duoda ne vadinamieji „vienos funkcijos“ lavinamieji žaislai, o atviri, įvairiai panaudojami objektai: kaladėlės, konstruktoriai, figūrėlės ar priemonės vaidmeniniam žaidimui. Kalbant apie ekranus, svarbu žiūrėti ne į laiką, o į turinį ir kontekstą: 20 minučių kokybiško turinio kartu su tėvais, aptariant, kas vyksta ekrane, nėra tas pats, kas 20 minučių greito, stimuliuojančio, algoritmų valdomo turinio.
Mitas, kad kuo anksčiau vaikas pradės skaityti ir skaičiuoti, tuo sėkmingesnis bus ateityje, yra gajus, nes ankstyvi akademiniai įgūdžiai tėvams atrodo kaip lengvai pamatuojamas „progreso“ rodiklis. Tačiau ilgalaikiai kalbos raidos tyrimai rodo, kad būsimus akademinius pasiekimus daug tiksliau prognozuoja tai, kiek su vaiku buvo kalbamasi ir kokio turtingumo kalbinėje aplinkoje jis augo. Žaidimas yra vaiko „darbas“, kurio metu lavėja kalba, stiprėja dėmesio kontrolė, formuojasi darbinė atmintis, planavimo ir problemų sprendimo gebėjimai.
Priešmokykliniai metai vaikui sudaro sąlygas išgyventi pereinamąjį etapą: vaikas jau ne darželyje, bet dar ir ne mokykloje. Svarbu, kad tėvai įvertintų socialinį emocinį brandumą, intelektualinę brandą bei apskritai pasirengimą tapti mokiniu.

Jeigu aplinkybės ir galimybės leidžia, naudinga kartu su vaiku nueiti kartą ar net kelis į mokyklą apsižiūrėti, kad jis galėtų priprasti prie aplinkos. Vaikui jau lankant mokyklą, kur kas labiau adaptuotis padėtų, jei grįžus namo tėvai klaustų apie tai, ką naujo jis sužinojo, ko išmoko, kas buvo įdomiausia.
tags: #priesmokyklinis #amzius #lansbergiene